Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovės A. T. priešieškinį atsakovui L. K. dėl tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Be to, neprieštaravo, kad būtų tenkintas ir atsakovės priešieškinys.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė jį tenkinti pilnai, palaikė priešieškinio reikalavimą ir prašė jį tenkinti pilnai.

Atsakovas pagal priešieškinį L. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, po paskelbtos paieškos ir atvesdinimo į bylos nagrinėjimą neatvyko. 2021 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl DNR skyrimo su išaiškinimu, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsniu teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą, L. K. įteikta asmeniškai.

Teismo posėdyje atsakovas pagal priešieškinį L. K. nedalyvavo, įstatymo nustatyta tvarka apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui pagal priešieškinį nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turėtų būti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. Tarnybos vertinimu, atsakovės priešieškinys pateiktas nepilnamečio berniuko interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. Nepilnamečiui nustačius tėvystę, atsirastų pagrindas nagrinėti reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė sutiko su tėvystės nuginčijimu. Jei teismas laikytų esant pakankamai byloje duomenų, patvirtinančių L. K. tėvystę vaiko atžvilgiu, neprieštarautų tėvystės nustatymo reikalavimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Nustatyta, kad nepilnametis N. T., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės A. T. sūnus, kurio gimimas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. UAB (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. T. nėra biologinis N. T. tėvas.

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 str.). Atsižvelgiant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir žodinius šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra ginčo, jog A. T. negali būti N. T. tėvas (CK 3.150 str. 1 d.), todėl jo tėvystė nuginčytina, panaikinant apie tai įrašą vaiko gimimo įraše.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.). CK 3.146 str. 1 d. nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 str. 1 d. numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 str. 2 d. numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Ieškovė pagal priešieškinį A. T. prišieškiniu prašė tėvystės nustatymui skirti DNR ekspertizę. Teismas 2021-02-02 nutartimi paskyrė šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę ir išaiškino L. K., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsniu teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis per policijos pareigūnus atsakovui pagal priešieškinį L. K. įteikta asmeniškai. Atsakovas pagal priešieškinį L. K. per teismo nustatytą terminą pas ekspertus neatvyko. Pažymėtina, kad atsakovui pagal priešieškinį apie iškeltą civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo ir jos nagrinėjimą buvo žinoma, kadangi jis pats skambino teismo posėdžių sekretorei ir teiravosi, kokius teismo dokumentus jam reikia atsiimti, be to, po paskelbtos paieškos atsakovui pagal priešieškinį L. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, tačiau bylos nagrinėjimą atsakovas pagal priešieškinį L. K. piktybiškai ignoravo, siekiant jį atvesdinti į teismo posėdį – nuo policijos pareigūnų pasislėpė.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, įvertindamas ieškovės pagal priešieškinį teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas atsakovės/ieškovės pagal priešieškinį prašymą nustatyti, kad atsakovas pagal priešieškinį L. K. yra N. T. tėvas, laiko pagrįstu. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str. 1 d.), teismas nustato, kad L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 str. 1 d.), o nepilnametis N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), – yra jo sūnus. Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimai patvirtina, kad ieškovas šioje civilinėje byloje viso sumokėjo 175,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė jų priteisti, todėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Dėl užstato grąžinimo

2021 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovė pagal ieškinį ir ieškovė pagal priešieškinį A. T. buvo įpareigota už ekspertizės atlikimą ir lėšų įskaitymą viso pervesti į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB Swedbank (banko kodas 73000) 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atliekant pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį. Byloje esantis mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimas rodo, kad 330,00 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo ieškovas A. T.. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nutartimi DNR ekspertizė nebuvo atlikta, pinigai už DNR ekspertizę nebuvo panaudoti, todėl jie grąžinami sumokėjusiam asmeniui.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 36,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos susidarė dėl atsakovei pagal ieškinį ir ieškovei pagal priešieškinį bei atsakovui pagal priešieškinį siųstų procesinių ir teismo dokumentų, todėl teismas šią išlaidų sumą priteisia po lygiai iš atsakovės pagal ieškinį ir ieškovės pagal priešieškinį A. T. bei atsakovo pagal priešieškinį L. K., t.y. po 18,12 Eur iš kiekvieno valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. T. ieškinį ir ieškovės pagal priešieškinį A. T. priešieškinį tenkinti pilnai.

Nuginčyti gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), nurodytus duomenis, kad N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) o N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje išduoto gimimo įrašo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) yra L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įpareigoti (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo įrašą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: grafoje „tėvas“ vietoje „A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašyti “ L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.

Priteisti iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 18,12 Eur (aštuoniolika eurų ir 12 ct.) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Grąžinti ieškovui A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) jo į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 330,00 Eur dydžio užstatą. Užstato grąžinimą pavesti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui, vadovaujantis šiuo sprendimu.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nuginčijimą/nustatymą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.