Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. W. W. atstovo advokato Edmundo Mikučiausko skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo B. W. W. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kalvarijos policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. W. W. už tai, kad jis 2011-07-25, apie 13val.18min., Kalvarijos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 96 kilometre, būdamas neblaivus – nustatytas 2,45 promilių vidutinis girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę-krovininį automobilį „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Tokiais savo veiksmais B. W. W. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutarimu B. W. W. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str.4 d. 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Institucija atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, nes yra pagrįstas. Apylinkės teismo nutarimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. W. W. pareikštas administracinis kaltinimas dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Jam nustatytas 2,45 promilių girtumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (b. l. 16). Pažeidėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. B. W. W. kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčija, tačiau pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nemotyvuotas, jame tik išvardinti įrodymai, tačiau jie nevertinti, neanalizuoti.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Šiuo gi atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra nevertinti, neanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.36P-1020893-11 (b.l.1), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.3), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l.4), B. W. W. paaiškinimu (b.l.6), Kalvarijos užkardos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.13), Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.14), asmens blaivumo nustatymo kvitu (b.l.16), B. W. W. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l.18). Pažeidimą užfiksavę pareigūnai nebuvo apklausti. Pirmosios instancijos teismas, nors privalėjo visapusiškai ištirti visus pažeidimo padarymą patvirtinančius įrodymus, vadovavosi tik byloje esančia rašytine medžiaga. Remiantis vien byloje esančia medžiaga priimtas procesinis sprendimas, kuris negali būti teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (LR ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, nesilaikė Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes.

Vadovaujantis šio kodekso 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismas nesilaikė šios įstatymo nuostatos.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas šių aplinkybių nevertino.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

Patikrinus bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

Pirmiausia, Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismo posėdyje B. W. W. nedalyvavo. Jis ir negalėjo dalyvauti, kadangi teismo posėdžio iš viso nebuvo, apie ką liudija tai, kad nebuvo surašytas teismo posėdžio protokolas. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai pagrįstai skundžiasi dėl to, kad jis bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Nors skunde dėstoma, kad teismo posėdžio data administracinio teisės pažeidimo protokole ir laikinajame leidime taisyta iš 15 į 22, tai neatitinka tikrovės, kadangi iš bylos medžiagos matyti aiškiai, kad teismo posėdis buvo numatytas 2011-08-15 10 val. Taip yra nurodyta tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1), tiek ir ant laikino leidimo vairuoti (b. l. 8). Pažeidėjui asmeniškai pasirašytinai įteiktas policijos pranešimas apie 2011-08-15 įvyksiantį teismo posėdį (b. l. 15). Jokių pataisymų ant šių dokumentų nematyti. Tačiau nustatyta tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas 2011-08-16. LITEKO informacinėje sistemoje taip pat įvestas tik vienintelis posėdžio laikas – 2011-08-16 13 val. Duomenų apie tai, kad teismo posėdis vyko 2011-08-15 dieną, byloje nėra. Todėl visiškai pagrįstas yra skundo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą ir laiką. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjime nedalyvavo, kadangi jam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą ir laiką, tokiu būdu jis negalėjo pateikti paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo.

Antra, jis ir negalėjo pateikti teismui paaiškinimų, kadangi teismo posėdžio nebuvo iš viso. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors Lietuvos Respublikos ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007, publikuota "Administracinė jurisprudencija" Nr. 12).

Įvertinus situaciją, kad B. W. W. yra lenkas, jis pažeidimo padarymo metu negalėjo duoti paaiškinimus jam suprantama kalba, teismas privalėjo jį išklausyti posėdyje. Šiuo gi atveju teismo posėdyje jis nebuvo apklaustas (nes posėdžio nebuvo), taip pat nesant teismo posėdžio protokolo, neįmanoma nustatyti, kokią jis pateikė savo versiją, kurią pirmosios instancijos teismas turėjo kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirti ir ją motyvuotai paneigti arba patvirtinti. Bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant asmeniui laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto B. W. W. teisė į tinkamą teismo procesą šioje byloje buvo nepagrįstai suvaržyta.

Trečia, viso proceso metu jam nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis negalėjo paaiškinti pažeidimo aplinkybių, kadangi kalba tik lenkiškai ir lietuvių kalbos nemoka. Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Remiantis ATPK 253 straipsnio 2 dalies, taip pat 272 straipsnio 1 dalies nuostatomis, traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi būti užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio tyrimo metu. Procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią asmuo moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, tad šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu, tik šis asmuo ir gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti. Akivaizdu, kad ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė buvo nepagrįstai suvaržyta.

Šio kodekso 278 str. nustatyta, kad vertėją skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Vertėjas privalo atvykti organo (pareigūno) šaukimu ir pilnutinai bei tiksliai atlikti jam pavestą vertimą. Tai šioje byloje nebuvo padaryta. Šis teisės pažeidimas liko nepašalintas ir teisme, kadangi teismas bylą išnagrinėjo B. W. Wybacz nedalyvaujant.

Ketvirta, apeliantas teisus, jog byloje nėra pateikta alkotesterio patikros dokumento, dėl to toks įrodymas negali būti vertinamas pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas privalo išreikalauti alkotesterio ,,Lion alcometer 500“ serijos Nr. 18879 patikros sertifikatą, tikslu nustatyti, ar pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti. Įrodinėjant tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, techninių matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės nagrinėjamo pobūdžio bylose reikšmę, yra itin svarbu, kad dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-371/2008).

Įvertinus visus išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas B. W. W. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmėm neteisėtą sprendimą, neužtikrino pačių svarbiausių asmens teisių, padarė esminius administracinių bylų teisenos pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 272 str., 286 str. todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas

nutarė:

B. W. W. atstovo advokato Edmundo Mikučiausko apeliacinį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.