Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-446/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
1-73-446/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00075-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
P. B.
Kaltinamasis
D. P.
Advokatai
Genadijus Lukminas, Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-73-446/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00075-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 7 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajam P. B.,jo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1994 m. gegužės 17 d. Kelmėje, lietuvis,

Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nusikaltimo padarymo metu mokėsi Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-05-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą;

2) 2010-10-26 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2010-05-05 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 3 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2011-03-25 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

3) 2011-04-27 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2010-10-26 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 m., 2012-08-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

4) 2013-02-26 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 64 str., subendrinus su 2011-04-27 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis D. P. 2012 m. spalio 16 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 16 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė P. B. priklausančius pinigus - 5000 Lt, padarydamas nukentėjusiajam turtinę 5000 litų žalą.

Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad jam mobiliuoju telefonu paskambinusi Gintarė pasikvietė jį atvykti pas nukentėjusįjį P. B., kurį ji jam pristatė kaip savo tėvą. Nukentėjusiojo namuose jis kartu su Gintare ir P. B. gėrė degtinę. Gintarė lyg juokais, lyg norėdama pasigirti pasakė, kad P. B. savo namuose, stalčiuje laiko daug pinigų, net paėmus nepasigestų, ranka parodė į miegamajame stovinčią spintelę, kurios stalčiuje buvo pinigai. Kai Gintarė su P. B. išėjo į kitą kambarį, jis iš stalčiaus paėmęs pluoštą pinigų. Kiek jų buvo, neskaičiavo, kiek paėmė, taip pat nežino. Pinigus įsikišo į kelnių kišenę ir neužilgo iš P. B. namų išėjo. Pinigus išleidęs savo reikmėms, kaltinime inkriminuotos sumos neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad su Gintare juos sieja artimi ryšiai, jie metus laiko pažįstami. Gintare jis pasitikėjo, jai gerai buvo žinoma tvarka jo namuose, vieta, kur laikomi pinigai. 2012 m. spalio 16 d. naktį jis iš Šiaulių miesto policijos komisariato Gintarę parsivežė į savo namus, nes to ji pati paprašė, po to, kai prieš ją buvo smurtauta. Gintarė jo namuose gėrė jo alkoholinius gėrimus. Mobiliuoju telefonu pasikvietė D. P.. Kiek jis suprato, D. G. buvo reikalingas tam, kad SMS žinutėmis įbaugintų, padarytų poveikį jos draugui. Jis kartu su Deividu ir Gintare gėrė alkoholinius gėrimus, Gintarė buvo gerokai apgirtusi, savęs nekontroliavo. Apie ką konkrečiai kalbėjo Gintarė su Deividu, jis negirdėjo, kelis kartus buvo išėjęs į darbo kambarį, bendravo su klientu darbo reikalais. G. I. jis pasitikėjo, nenumanė, kad ji pašaliniam asmeniui gali papasakoti apie jo namuose laikomus pinigus.

Parodymų patikrinimo vietoje (28-30 b. l.) kaltinamasis D. P. parodė vietą, iš kur pagrobė pinigus : namą, esantį (duomenys neskelbtini), kambarį, spintelės stalčių, iš kurio pagrobė 5000 Lt.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. P. neteisėtai, t. y. be savininko sutikimo, pasisavino svetimus pinigus, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį (111-112 b. l.), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 5445 litus turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusysis nurodė, kad pinigus jis kaupė ir laikė namuose traktoriaus įsigijimui. D. P. pagrobus pinigus, jis buvo priverstas pinigų skolintis technikos pirkimui, dėl ko jis patyręs papildomų nuostolių. Už paskolintus 5000 Lt jis sumokėjęs 445 Lt palūkanų, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo. Pagrobti pinigai negrąžinti, palūkanos, sumokėtos už pasiskolintus pinigus, laikytinos nuostoliais, kurie atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, palūkanų dydis įrodytas nukentėjusiojo pateikta paskolos sutartimi (113 b. l.), todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajam padaryta žala reali ir pagrįsta. Nusikaltimu padarytų nuostolių atlyginimui iš kaltinamojo priteistina 5445 litų suma.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiojo asmenį, o į jo turtą, padaryti slapta, nematant nukentėjusiajam. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl vagystės būtų pašlijusi nukentėjusiojo sveikata, jam būtų reikalingas medikamentinis gydymas. Nukentėjusysis, į savo namus įsileidęs visiškai nepažįstamą asmenį, vaišinęs jį alkoholiu, kartu su juo girtuokliavęs, lengvai prieinamoje vietoje laikęs didelę pinigų sumą, elgėsi ypatingai neatsargiai, rizikingai, todėl jis privalo prisiimti ir tokio elgesio pasekmes. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, nukentėjusysis P. B. galėjo išvengti neigiamų pasekmių – pinigų praradimo. Esant tokioms aplinkybėms, neturtinė žala – piniginė satisfakcija už sukeltus papildomus rūpesčius, emocijas, nemalonumus, nukentėjusiajam nepriteista.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl girtumas laikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis D. P. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas tris kartus už analogiškus nusikaltimus – svetimo turto vagystes, teistumai neišnykę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, nusikalto praėjus vos dviems mėnesiams po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, kas leidžia daryti išvadą, kad D. P. linkęs daryti nusikaltimus, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, keistis neketina, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - laisvės atėmimas. D. P. pagrobė gana didelę pinigų sumą, ją išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui, padarytų nuostolių neatlygino, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmė, numatyta už jo padarytą nusikaltimą.

Kaltinamojo atžvilgiu priimtas 2013 m. vasario 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, juo paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausmės dalimi pagal ankstesnį 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrinama.

Byloje nukentėjusįjį P. B. atstovavo advokatas Žydrūnas Rupšys. Iš pinigų priėmimo kvito (115 b. l.) matyti, kad advokatui už jo paslaugas sumokėta 1000 Lt. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir pilnumoje priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

n usprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. gegužės 7 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. P. paskirti suėmimą.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš D. P. P. B. 5445 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė