Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys V. D., E. D. ir A. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašė atnaujinti A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo N. D. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; išduoti pareiškėjai V. P. teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko A. D. vardu palikimą, atsiradusį po jo tėvo N. D. mirties (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos buvęs sutuoktinis N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. D. mirė ištuokoje, santuoka su pareiškėja buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 2 d. Jis turėjo 3 vaikus: V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), E. D., gimusį ir (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Po N. D. mirties liko paveldimas turtas – piniginės lėšos, esančios kaupiamojoje banko sąskaitoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos buvęs sutuoktinis, su kuriuo santuoką nutraukė 2016 metais, N. D.. Velionis turėjo tris vaikus, vienas iš kurių A. D. šiuo metu dar yra nepilnametis. Po vaikų tėvo mirties per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes domėjosi ir Vaikų teisių apsaugos specialistė ir notarė patarė jai neteikti pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kadangi mirusysis turėjo daug skolų ir vaikams galėjo tekti atsakyti už jas savo turtu. Tačiau po kurio laiko, šių metų pavasarį, kitas Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistas jau patarė jai kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, nes vaiko teisės ir interesai turi būti apginti. Terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo nėra praleistas labai daug, be to, užtruko reikalingų dokumentų surinkimas prieš kreipiantis į teismą. VMI savo atsiliepime nurodė, kad palikimą sudaro N. D. vardu atidarytose sąskaitose esantys pinigai. Pilnamečiai velionio vaikai į palikimą nepretenduoja, dėl jo priėmimo nesikreipė, termino atnaujinti neprašo ir kreiptis neplanuoja. Kadangi N. D. turėjo skolų, prašo leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal apyrašą. Kai bus priimtas teismo sprendimas dėl termino atnaujinimo ir leidimo, pareiškėja apsispręs, ar kreiptis dėl palikimo priėmimo sūnaus vardu. Pareiškėjos išsilavinimas spec. vidurinis, teisinių žinių neturi, su paveldėjimo santykiais susidūrė pirmą kartą, todėl patikėjo specialistais ir nesikreipė dėl palikimo.

Suinteresuoti asmenys V. D., E. D. ir A. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. D. paaiškino, kad jos, kaip pilnamečio asmens nuomone, nereikėtų priimti tų lėšų kaupiamojoje sąskaitoje, nes tėvo skolos viršija jo santaupas. N. D. yra jos tėvas, jam mirus dėl palikimo nesikreipė, nes jos mamą informavo, kad tėvo skolos viršija jo paliktą turtą. Į palikimą nepretenduoja, su pareiškimu sutinka pilnai.

Suinteresuotas asmuo E. D. paaiškino, kad mano, jog nereikia priimti palikimo. Pats po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir neplanuoja, kadangi mamai buvo pranešta, jog skolos viršija paveldėtiną turtą. Su pareiškimu sutinka.

Nagrinėjant bylą posėdyje suinteresuotas asmuo A. D. paaiškino, kad gal ir nereikėtų jam paveldėti to pensijų kaupimo fondo, nes yra informacija dėl tėvo turėtų skolų. Jei nebūtų skolų, norėtų priimti palikimą. Sutinka, kad palikimas būtų priimtas pagal apyrašą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. VMI duomenimis N. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą sudaro AB SEB banko sąskaitoje sukauptos lėšos 8,87 EUR, AB SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos 2 318,23 EUR, kito paveldimo turto nenustatyta. N. D. atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos, tiksli įsipareigojimų suma nežinoma. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus duomenimis, velionis VSDFV Mažeikių skyriui skolingas 5 469,93 EUR vaikų išlaikymo išmokų, 201,11 EUR delspinigių. VMI 2021 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Lazdijų rajone dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. VMI pradėjo N. D. palikimo priėmimo procedūrą, tačiau į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja V. P. (buvusi pavardė – D.) ir N. D., būdami santuokoje susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) dukters V. D., (duomenys neskelbtini) sūnaus E. D. ir (duomenys neskelbtini) A. D.. (duomenys neskelbtini) N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė. Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad N. D. mirė ištuokoje, sutuoktinė V. P., santuoka buvo įregistruota 2004 m. rugpjūčio 26 d., nutraukta 2016 m. lapkričio 2 d., kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.

Po N. D. mirties atsirado palikimas – lėšos AB SEB banko sąskaitose.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas paveldint pagal įstatymą, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėja, apie tai, kad po buvusio vyro mirties atsirado palikimas ir jos nepilnametis vaikas turi teisę į po tėvo mirties atsiradusį palikimą, ji sužinojo 2022 metų pavasarį. Jai taip pat buvo paaiškinta, jog tam, kad priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, reikalingas teismo leidimas. Terminą praleido, kadangi kai kreipėsi į notarą per nustatytą 3 mėnesių terminą, jai žodžiu buvo paaiškinta, kad jokio paveldėtino turto velionis neturi, tik skolas, todėl nepatartina priimti palikimą, sužinojus apie tai, kad po N. D. mirties liko lėšos banko sąskaitose, užtruko kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos ir dokumentų rengimas.

Bylos duomenimis, pareiškėja, jos teigimu, 2022 metų pavasarį sužinojusi apie palikimą sudarančias pinigines lėšas ir jos vaiko teisę į palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų: kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos, 2022 m. birželio 8 d. priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo išsiųstas pareiškimas teismui dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo, kas leidžia konstatuoti, kad pareiškėja siekia priimti palikimą savo vieno, šiuo metu dar nepilnamečio, vaiko A. D. vardu. Kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo nesikreipė, dėl termino atnaujinimo palikimui priimti neprieštarauja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusio asmens turėtą turtą perima jo šeimos nariai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo vaiko vardu per įstatymo nustatytą terminą ir palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis V. P. šeima, iki 2018 m. liepos 1 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 1 d. informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus E. D. ir A. D. atžvilgiu buvo gauta, tačiau galimas vaiko teisių pažeidimas buvo registruotas ne dėl V. P. netinkamo savo pareigų vykdymo ar vaikų nepriežiūros, o dėl kitų aplinkybių.

Atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti nepilnamečio sūnaus A. D. vardu po jo tėvo N. D. mirties (duomenys neskelbtini), išduotinas leidimas nepilnamečio sūnaus A. D. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo N. D. mirties (CK 3.188 straipsnis).

Byloje yra duomenų, kad mirusysis N. D. turėjo kreditorius, todėl išaiškintina pareiškėjai, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos V. P. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po vaiko tėvo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą, atsiradusį po N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.