Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1117-167/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-02
Bylos Nr.
1-1117-167/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61157-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kaltinamasis
T. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1117-167/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61157-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.8.1; 2.10.1.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikęs 2015-04-29, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. 2015 m. lapkričio 4 d., apie 20.00 val., bute, esančiame Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), suėmęs rankomis kaklą, smaugė ir vieną kartą delnu sudavė į nosies sritį nukentėjusiajai, šeimos nariui – sugyventinei, R. Z., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

T. L. kaltė įrodyta:

Kaltinamojo T. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (58-59 b. l.), kuriame nurodyta, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d., vakare, apie 17.00-18.00 val., sunkiai besiorientuojantis laike, neblaivus grįžo į namus. Namuose užsirūkė ir jam sugyventinė pradėjo aiškinti, kad neturi teisės rūkyti lovoje, kad pelenus krato ant grindų kambaryje, kad sudegins jos namus. Tikriausiai dėl šių išsakytų priekaištų jis ją ir iškoliojo visokiais negražiais žodžiais, kurių nevardins dabar, po to sugriebė jai už kaklo. Norėjo paimti už veido ir suspausti, bei pasakyti, kad baigtų kabinėtis, bet rankų dėl girtumo nesuvaldė ir sugriebė už kaklo, kurį suspaudė ir taip ją smaugė, bet pasmaugti nenorėjo, o tik norėjo ramybės. Kadangi ji muistėsi ir dar kažką pasakė, nesusivaldęs pliaukštelėjo jai delnu per veidą ir pataikė į nosį. Jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas ir klykdama ji išbėgo. Namo pirmame aukšte gyvena jos mama. Ji klykė nesavu balsu, o jis ramiai atsikėlė, apsirengė ir išėjo iš namų, nes pagalvojo, kad ir vėl iškvies policiją ir vėl uždarys į areštinę. Išėjęs iš namų, nuėjo į pušyną, esantį netoli Daugėlių gyvenvietės, vaikštinėjo, o paryčiais grįžo į namus. Sugyventinė pasakė, kad iškvietė policiją dėl smurto, kad policija ieško, kad ji policijoje davė parodymus. Jis išvažiavo dirbti į mišką, nes niekur nedirba, pastovių pajamų pragyvenimui negauna, todėl pasinaudoja visais pasiūlymais užsidirbti. Su sugyventine susitaikė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Jos atsiprašė ir vėl toliau gražiai gyvena ir gyvens. Gailisi dėl padarytų veiksmų, kad pakėlė ranką prieš moterį, pasielgė neapgalvotai. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir su jam siūloma bausme bei jos trukme.

Nukentėjusiosios R. Z. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (17-19 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. vakare, apie 17.00 val., į namus grįžo neblaivus sugyventinis, jis buvo visiškai girtas. Nieko jam nesakė, nenorėjo konfliktų. Jis sėdėjo, o po to, apie 19.30 val., jis nuėjo ir atsigulė į lovą. Po pusvalandžio jis lovoje užsirūkė ir pradėjo kratyti pelenus ant grindų prie lovos. Pamačiusi tai, pradėjo jam priekaištauti, pasakė, kad taip jis namus sudeginti gali, o jis ją ėmė kolioti visokiais necenzūriniais žodžiais, išvadino „padla, suka, žiurke, k....“, po to, jai nesitikint, griebė ranka jai už veido, tiksliau už kaklo, nes nuo veido jam nuslydo ranka ir suspaudė kaklą, dėl ko truputį skaudėjo, po to trenkė delnu į nosį. Jis jai sudavė vieną kartą. Dėl šio smūgio į nosį jai skaudėjo, t.y. buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, iš nosies po suduoto smūgio ėmė bėgti kraujas. Išsigandusi ir tuo metu pagalvojusi, kad jai sulaužė nosį, nubėgo laiptais žemyn iš namo antro aukšto, kuriame jie gyvena, į pirmą aukštą, pas savo mamą, kur išsikvietė pagalbą. Bendruoju pagalbos numeriu 112 skambino iš savo mobilaus telefono numerio ir pranešė apie sugyventinio smurtą. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko, nes jokių, kraujui iš nosies nustojus bėgti, sužalojimo žymių neliko. Kai jos atžvilgiu smurtavo sugyventinis, savo namuose buvo dviese. Sugyventinis jos atsiprašė, jis dėl tokio savo elgesio gailisi nuoširdžiai, ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Reikšti civilinį ieškinį atsisakė ir nenori, nes jokios žalos dėl to nepatyrė. Skausmas, kurį sukėlė sugyventinis suduodamas jai į nosį, praėjo. Ant jo nebepyksta ir jie susitaikė. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmę jam skirti teismo nuožiūra.

Taip pat nukentėjusiosios protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-11-04, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, sugyventinis T. L. ją smaugė ir trenkė vieną kartą jai į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą (5-7 b. l.).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, jog 2015-11-04, apie 20.00. val., (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, T. L. smaugė sugyventinę R. Z. ir trenkė ranka vieną kartą jai į nosį, taip pastarajai sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta (12-15 b. l.).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2015-11-04, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, T. L. smaugė sugyventinę R. Z. ir trenkė ranka vieną kartą jai į nosį, taip pastarajai sukeldamas fizinį skausmą. Pažymėtas sumušimas nosyje (23-25 b. l.)

BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje nurodyta, kad pranešėja yra R. Z. ir ji pranešė, jog jos sugyventinis T. L. namuose smurtavo, trenkė jai į nosį, smaugė (27-31 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – sugyventinę R. Z., sukėlė fizinį skausmą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, ir abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, kaltinamajam skirti šiuos įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai (63-67 b. l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (39-43 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių ir (ar) vykdytinų administracinių nuobaudų (50-54 b. l.), nedirba, darbo biržoje registruotas (48, 49 b. l.). VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Kuršėnuose priklausomybės ligų įskaitoje neįregistruotas (45 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre neįtrauktas (48 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1-2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą (Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), kai teistumas neišnykęs (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis), tai yra 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Papildomai, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę bei jo pasikartojantį poelgį smurtauti prieš šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 mėnesius, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. L. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, T. L. įpareigoti per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., taip pat per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, T. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Panaikinti T. L. 2015-11-09 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, šiam teismo baudžiamajam įsakymui, įsiteisėjus.

Išaiškinti T. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu (trukme), turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Alfredas Vilbikas