Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-15 · Civilinė byla Nr. e2-14946-861/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-15
Bylos Nr.
e2-14946-861/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09799-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14946-861/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09799-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; (S) 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2 100,00 Eur negrąžinto kredito, 613,93 Eur palūkanų reikalavimo perleidimo dienos ir 1 270,48 Eur palūkanų po reikalavimo perleidimo dienos, 71,88 proc. dydžio metines palūkanas, 358,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pirminė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ 2018-11-29 su atsakovu elektroninio ryšio priemonėmis sudarė asmeninės kredito linijos paskolos sutartį Nr. 4152878, kuria atsakovui suteikta 2 500,00 Eur paskola. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius numatytus sutartyje, kas mėnesį pagal sąskaitą, ne vėliau kaip joje nurodytą sąskaitos apmokėjimo dieną. Atsakovas taip pat įsipareigojo, laiku nesumokėjus eilinės įmokos ar kito mokėjimo, mokėti 0,05 proc. netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirminė kreditorė 2017-10-31 reikalavimo teisių pirkimo sutartimi Nr. PR-17-210 perleido savo reikalavimo teisę ieškovei. Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei perleistas 2019-06-03, po to, kai 2019-05-31 pirminė kreditorė su atsakovu nutraukė sutartį, nes šis nebuvo sumokėjęs nei vienos įmokos pagal sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 2 100,00 Eur negrąžinto kredito ir 1 884,41 Eur mokėtinų pelno palūkanų pagal sutartį priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. Sutarties 9.1 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. delspinigius už laikotarpį nuo 2019-10-04 iki 2020-04-01. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, ieškovei priteistina 358,60 Eur delspinigių.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo sulygta, kad atsakovas mokės 71,88 proc. metinių pelno palūkanų už naudojimąsi suteikta kredito suma (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra grąžinęs kredito sumos, o ieškovės reikalavimas neviršija bendrosios metinės palūkanų normos, reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 71,88 proc. metinių mokėjimo (pelno) palūkanų nuo 2020-04-01 (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 4 343,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „B2Kapital“, į. k. 225516770, iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 100,00 negrąžinto kredito, 1 884,41 Eur sutartinių mokėjimo palūkanų, 71,88 procentus metinių mokėjimo palūkanų nuo 2020-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 358,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4 343,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė