Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Giedrei Treidarienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Č. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (10.3) S-48755; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti skiriamos pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientą, skaičiuojamą iki 1995 metų pagal turimus duomenis apie draudžiamąsias pajamas skaičiuojant pagal palankiausius pareiškėjo darbo metus už ankstesnį nei 1984-1993 metų laikotarpį; 3) kreiptis į Konstitucinį teismą ištirti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio atitiktį LR Konstitucijos 21 straipsnio, 22 straipsnio, 29 straipsnio, 48 straipsnio, 52 straipsnio, 54 straipsnio nuostatoms (b. l. 43-49).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė bei jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2016 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (10.3) S-48755 kuriuo išdėstė savo traktavimą į pensijos skyrimo tvarką ir nurodė kokiu būdu buvo paskaičiuota pareiškėjui mokama pensija ir netenkino jo prašymo pensiją perskaičiuoti. Nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus pensijų paskaičiavimo tvarka, naudodamas ikiteisminį ginčo sprendimo būdą, pareiškėjas apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF Valdyba). VSDF Valdyba 2016 m. rugpjūčio 3 d. išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. priimto sprendimo apskundimo ir pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjo gaunama pensija sudaro 84,48 Eur. Pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kuris paskaičiavo, jog pareiškėjo darbinis stažas iki paskirtos netekto darbingumo pensijos sudarė 31,8789 metai ir pareiškėjui priklauso šiuo metu mokama 84,48 Eur netekto darbingumo pensija. Pensija yra ženkliai žemiau skurdo ribos ir negali užtikrinti Konstitucijoje garantuojamų nuostatų laikymo.

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjo darbo stažas pensijai gauti yra skaičiuojamas nuo 1972 m. kovo 27 d. iki 2012 metų. VSDF Valdyba pripažino, jog pareiškėjo darbo stažas paskaičiuotas VSDFV Kauno skyriaus yra teisingas ir sudaro daugiau kaip 31 metai. Valstybiniame socialinio draudimo pensijų įstatyme nurodoma, jog pensija apskaičiuojama už laikotarpį iki 1994 metų sekančiai: iš laikotarpio nuo 1984 m. iki 1994 m. sausio mėnesio imant 5 paeiliui einančius metus. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalis nurodo išimtis kada neprisilaikoma šios tvarkos, pvz.: jei nėra arba negalima nustatyti pajamų, galima apskaičiuoti už ne paeiliui einančius metus arba už ankstesnį nei 1984-1993 m. laikotarpį.

Apskaičiuojant mokamą pensiją, domėn imama ne tik pagrindinė pensijos dalis, lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, bet ir papildoma pensijos dalis į kurią įeina ir asmens draudžiamų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. Pasikeitus šiam koeficientui (skaičiuojant pagal asmens pasirinktus iki 1994 m. bei kitus metus) atitinkamai didėtų ir pensija, kas matyti iš jos paskaičiavimo formulės.

Pareiškėjas mano, jog konkrečiu atveju įstatymas leidžia kitiems asmenims koeficientą skaičiuoti ir už kitokį nei 1984-1994 metų terminą, tačiau tai leidžiama ne visiems to pageidaujantiems asmenims. Taip diskriminuojami buvę dirbantieji. Jei įstatymas numato išimtis skaičiuojant gaunamas pajamas, tai jis turi būti taikomas visiems žmonėms.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 54 straipsnyje buvo numatyta, kad jei nėra ar negalima nustatyti draudžiamųjų pajamų už penkerius paeiliui einančius metus iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas gali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis apie draudžiamąsias pajamas už ne paeiliui einančius penkerius metus arba už ankstesnį negu 1984-1993 metai laikotarpį. Sprendimą dėl tokio apskaičiavimo priima pensiją skiriančios valstybinio socialinio draudimo įstaigos vadovas.

Jei įstaigos vadovui buvo suteikiama teisė savo nuožiūra taikyti pensijų įstatymo straipsnio nuostatas, tai pareiškėjo manymu, jis turėjo jį taikyti taip, kaip to reikalauja tarptautiniai teisės aktai ir LR Konstitucija, jog asmuo nebūtų diskriminuojamas ir jam būtų užtikrintas orus gyvenimas, t. y. asmeniui pačiu palankiausiu būdu. Naujesnės redakcijos įstatymo straipsnis numatė visokius kitus atvejus kai pensija skaičiuojama iš įvairių laikotarpių imant atsitiktinius metus. Pareiškėjui palankiausi metai nėra tie, kuriuos savo skaičiavimuose naudoja VSDFV Kauno skyrius. Palankiausi pareiškėjui metai yra ankstesni nei 1984 metų laikotarpyje, dėl to remiantis įstatymo norma, galima teigti, jog atsakovas paskaičiavo ne iš pareiškėjui palankiausio laikotarpio, t. y. pažeidė įstatymo reikalavimą skaičiuoti taikant palankiausių asmeniui metų duomenis. Prašė kreiptis į Konstitucinį teismą ištirti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio atitiktį LR Konstitucijos 21 straipsnio, 22 straipsnio, 29 straipsnio, 48 straipsnio, 52 straipsnio, 54 straipsnio nuostatoms. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52-55).

Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu atsakovo įgaliota atstovė paaiškino, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai). 2012 m. spalio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją bei pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) darbingumo lygio pažymą, kurioje pareiškėjui nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. VSDFV Kauno skyrius 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 10.19-65641 paskyrė pareiškėjui 274,27 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau - netekto darbingumo pensija) nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 31 d. Netekto darbingumo pensijos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į 31,8789 metų trukmės stažą bei 1984-1988 metais ir 1996-2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas. Pagal 2013 m. spalio 25 d. NDNT pateiktus duomenis apie asmens darbingumo lygį, VSDFV Kauno skyrius 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 10.19- 48707 pareiškėjui paskyrė 274,27 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., atsižvelgiant į 31,8789 metų trukmės stažą bei 1984-1988 metais ir 1996-2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas. Pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. NDNT pateiktus duomenis apie asmens darbingumo lygį, VSDFV Kauno skyrius 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. PE_SP10-8270 pareiškėjui paskyrė 81,69 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensiją nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., atsižvelgiant į 31,8789 metų trukmės stažą bei 1984-1988 metais ir 1996-2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas.

Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau - senatvės pensija) skyrimo į VSDFV Jonavos skyrių nesikreipė. Vadovaujantis Nuostatų 3 priedu, pareiškėjas teisę gauti senatvės pensiją įgis, kai jam sukaks 63 metai 6 mėnesiai, t. y. 2017 m. liepos 20 d. VSDFV Kauno skyriuje 2016 m. gegužės 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis VSDFV Kauno skyriaus prašė pateikti informaciją, kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis yra skaičiuojama senatvės pensija, kodėl apsilankymo metu VSDFV Kauno skyriuje jį informavo, kad pensija bus apskaičiuota už laikotarpį nuo 1984 m., bei kodėl neleidžiama pasirinkti už kurį laikotarpį bus skaičiuojama pensija bei skiriant pensiją nebuvo atsižvelgta į jo darbo stažą nuo 1972 m.

VSDFV Kauno skyrius 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.3)S-48755 pareiškėjui paaiškino kokiais teisės aktais yra skiriamos ir mokamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, nurodė, kad pensijos dydžiui įtakos turi asmens įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo trukmė bei draudžiamųjų pajamų koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio turėtas visas draudžiamąsias pajamas, o jei asmuo prašo ir jam tai yra naudinga, pensija gali būti apskaičiuojama pagal du draudžiamųjų pajamų koeficientus ir paaiškinta pagal kokią formulę skaičiuojama senatvės pensija. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjui netekto darbingumo pensija buvo paskirta pagal iki pensijos skyrimo mėnesio įgytą (31.8789 metų) stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Be to, pareiškėjui buvo nurodyta, kokie laikotarpiai pagal jo pateiktus dokumentus buvo įskaičiuoti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994 m. sausio 1 d. bei nurodyta, kad stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d. bei draudžiamosios pajamos turėtos nuo 1994 m. sausio 1 d. įrodomi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Taigi 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.3)S-48755 pareiškėjui buvo išsamiai pateikta visa jo 2016 m. gegužės 19 d. prašyme pateikti prašoma informacija.

Nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.3)S-48755, pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. apskundė jį VSDF Valdybai, kuri 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)1-4583 pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas į VSDFV Kauno skyrių 2016 m. gegužės 19 d. raštu kreipėsi prašydamas informacinio pobūdžio informacijos apie senatvės pensijos skaičiavimo tvarką ir pagrindą, bei apie būsimą senatvės pensijos koeficiento apskaičiavimą iki 1994 m. sausio 1 d. Taip pat prašė paaiškinti, kodėl skaičiuojant pensiją nebuvo atsižvelgiama į darbo stažą nuo 1972 metų. VSDFV Kauno skyrius 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.13)S-48755 pateikė informacinio pobūdžio informaciją apie senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką bei paaiškino, kaip pareiškėjui buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija. Šis pareiškėjo skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. PEJSP10-8270 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo Č. B.“, kuriuo jam paskirta netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Pareiškėjas šio sprendimo Fondo valdybai per sprendime nurodytą 6 mėnesių apskundimo terminą neskundė, nepateikė prašymo atnaujinti sprendimo apskundimo terminą VSDF Valdybai. Taip pat pareiškėjas neskundė privaloma ikiteismine tvarka VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 10-19-65641, kurio pareiškėjui paskirta netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 31 d., 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 10.19-48707, kuriuo pareiškėjui suteikta netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.

VSDFV Kauno skyrius skirdamas pareiškėjui netekto darbingumo pensiją pagrįstai taikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų Įstatymo 56 straipsnis yra prieštaringas ir nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtintais tikslais bei prašo teismą kreiptis Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 29, 48, 52 ir 54 straipsnių nuostatoms. VSDFV Kauno skyrius prašo sprendimą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnis neprieštarauja LR Konstitucijos 21, 22, 29, 48, 52 ir 54 straipsnių nuostatoms, priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b.l.120-124).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamame ir prašomame panaikinti Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. rašte Nr. (10.3) S-48755 pareiškėjui pateikta išsami ir teisinga informacija apie senatvės pensijų skyrimo teisinį reglamentavimą, t. y. apie pensiją, į kurią teisės pareiškėjas dar nėra įgijęs, bei suteikta informacija, kaip buvo apskaičiuota nuo 2012 m. spalio 15 d. paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija. Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. raštas Nr. (10.3) S-48755 yra informacinio pobūdžio raštas, šiuo raštu jokių veiksmų, darančių įtaką pareiškėjo teisėms ar pareigoms, nebuvo atlikta, šis raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, tad Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. raštas Nr. (10.3) S-48755 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, mano, kad byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. raštą Nr. (10.3) S-48755 nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas šioje byloje yra dėl informacinio pobūdžio Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. rašto Nr. (10.3) S-48755, kuriuo buvo suteikta informacija pareiškėjui, o ne dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo (sprendimo dėl senatvės pensijos skyrimo, t. y. ir draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo pareiškėjui, VSDFV Kauno skyrius nėra priėmęs), taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti Pensijų įstatymo 56 straipsnio atitikties Konstitucijos 21, 22, 29, 48, 52 ir 54 straipsnių nuostatoms.

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta (Pensijos byla Nr.4-1635580 (b. l. 56-116)), kad 2012 m. spalio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Jonavos skyrių (toliau-VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrius) su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją bei pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) darbingumo lygio pažymą DL-l-Nr. 0680158, kurioje pareiškėjui nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. VSDFV Kauno skyrius 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 10.19-65641 paskyrė Č. B. 274,27 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau - netekto darbingumo pensija) nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 31 d. Netekto darbingumo pensijos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į 31,8789 metų trukmės stažą bei 1984 - 1988 metais ir 1996 - 2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas. Pagal 2013 m. spalio 25 d. NDNT pateiktus duomenis apie asmens darbingumo lygį, VSDFV Kauno skyrius 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 10.19- 48707 Č. B. paskyrė 274,27 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. atsižvelgiant į 31,8789 metų trukmės stažą bei 1984 - 1988 metais ir 1996 - 2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas. Pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. NDNT pateiktus duomenis apie asmens darbingumo lygį, VSDFV Kauno skyrius 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. PE_SP10-8270 Č. B. paskyrė 81,69 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensiją nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. atsižvelgiant į 31,8789 metų trukmės stažą bei 1984 - 1988 metais ir 1996 - 2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas.

Pareiškėjas Č. B. 2016 m. gegužės 19 d. prašymu VSDFV Kauno skyriui prašė pateikti informaciją kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis yra skaičiuojama senatvės pensija, kodėl apsilankymo metu VSDFV Kauno skyriuje jį informavo, kad pensija bus apskaičiuota už laikotarpį nuo 1984 m., bei kodėl neleidžiama pasirinkti už kurį laikotarpį bus skaičiuojama pensija bei skiriant pensiją nebuvo atsižvelgta į jo darbo stažą nuo 1972 m. (b. l. 119).

VSDFV Kauno skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. gegužės 19 d. prašymą, 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.3)S-48755 „Dėl informacijos pateikimo Č. B.“ pareiškėjui paaiškino kokiais teisės aktais yra skiriamos ir mokamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. Taip pat nurodė, kad pensijos dydžiui įtakos turi asmens įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo trukmė bei draudžiamųjų pajamų koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio turėtas visas draudžiamąsias pajamas, o jei asmuo prašo ir jam tai yra naudinga, pensija gali būti apskaičiuojama pagal du draudžiamųjų pajamų koeficientus - pagal nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų koeficientą ir pagal draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir paaiškinta pagal kokią formulę skaičiuojama senatvės pensija. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjui netekto darbingumo pensija buvo paskirta pagal iki pensijos skyrimo mėnesio įgytą (31.8789 metų) stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iš kurių 18 metų 7 mėnesiai 6 dienos (18.6000) - stažas dirbant pagal darbo sutartį iki 1994 m. sausio 1 d. ir 13 metų 3 mėnesiai ir 10 dienų (13.2789) - stažas dirbant pagal darbo sutartį po 1994 m. sausio 1 d., bei 4 metai 9 mėnesiai 5 dienos (4.7639) - įskaitomas į stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metų skaičius, trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus ir pareiškėjui palankiausių 1984-1988 metų (iš 1984-1993 metų laikotarpio) ir 1994-2012 metų draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai atitinkamai yra 0,4857 ir 0,5551 bei apskaičiuotas priedas už 1 stažo metus viršijančius 30 metų. Be to, pareiškėjui buvo nurodyta kokie laikotarpiai pagal jo pateiktus dokumentus buvo įskaičiuoti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994 m. sausio 1 d., bei nurodyta, kad stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d. bei draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 1994 m. sausio 1 d. įrodomi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis (b. l. 117,118).

Pareiškėjas Č. B. 2016 m. birželio 30 d. skundu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) prašė įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti pensijos dydį pagal pareiškėjui palankiausią laikotarpį, t. y. 1978 – 1983 m. (b. l. 126).

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. birželio 30 d. skundą, 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-4583, pareiškėjui suteikė informaciją apie pagal jo 2012 m. spalio 24 d. prašymą paskirtos netekto darbingumo pensijos apskaičiavimą bei atsakė į jo klausimą „kodėl skaičiuojant pensiją nebuvo atsižvelgiama į darbo stažą nuo 1972 m.“

Iš bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjo 2016 m. gruodžio 9 d. skundo teismui, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui yra apskaičiuota ir paskirta netekto darbingumo pensija ir pareiškėjas teisę gauti senatvės pensiją įgis, kai jam sukaks 63 metai 6 mėnesiai, t. y. 2017 m. liepos 20 d. Be to, su prašymu dėl senatvės pensijos skyrimo į VSDFV Kauno skyrių nėra kreipęsis, tad senatvės pensija jam nėra nei paskirta, nei apskaičiuota. Pareiškėjas teigia, kad VSDFV Kauno skyrius, skaičiuodamas pensijos dydį neatsižvelgė į pareiškėjui palankiausius laikotarpius, t. y. į laikotarpius nuo 1978 m. iki 1983 m. Taigi pareiškėjas prašė išnagrinėti jo skundą ir įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti skiriamos pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientą, skaičiuojamą iki 1995 metų pagal turimus duomenis apie draudžiamąsias pajamas skaičiuojant pagal palankiausius pareiškėjo darbo metus už ankstesnį nei 1984-1993 metų laikotarpį.

Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl apskaičiuotos ir paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžio (įgyto asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės, pajamų ir draudžiamųjų pajamų koeficiento skaičiavimo) ir dėl jo teisės gauti senatvės pensiją (įgyto asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės, pajamų ir draudžiamųjų pajamų koeficiento skaičiavimo).

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2016 09 30) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 08 01 iki 2016 01 01) 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 2 dalį skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais expressis verbis (aiškiai) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėjai privalo laikytis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (nagrinėjamu atveju).

Byloje nėra duomenų, jog VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 10.19-65641, kuriuo paskirta Č. B. 274,27 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (toliau - netekto darbingumo pensija) nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 31 d.; 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 10.19- 48707, kuriuo Č. B. paskirta 274,27 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.; 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. PE_SP10-8270, kuriuo Č. B. paskirta 81,69 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensija nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo ar yra apskųsti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka ir šie sprendimai yra panaikinti (reikalavimai panaikinti administracinius aktus negalimi šioje byloje, nes pareiškėjui būtina pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka), todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti paskirtos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientą, skaičiuojamą iki 1995 metų pagal turimus duomenis apie draudžiamąsias pajamas skaičiuojant pagal palankiausius pareiškėjo darbo metus už ankstesnį nei 1984-1993 metų laikotarpį.

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 19 d. prašyme VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. sausio 20 d. sukaks 63 metai. Jis 2016 m. gegužės mėnesį lankėsi VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriuje, norėdamas pasiteirauti dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau - senatvės pensija) mokėjimo, kad ir apsilankymo metu buvo informuotas, jog senatvės pensija jam bus mokama už metus skaičiuojant nuo 1984 m. Pareiškėjas nurodė, kad jo darbo stažas yra nuo 1972 metų, ir nori gauti informaciją, kaip yra skaičiuojama senatvės pensija, kodėl apsilankymo metu pareiškėją informavo, jog pensija bus apskaičiuota už laikotarpį nuo 1984 m., ir pareiškėjui neleidžiama pasirinkti už kurį laikotarpį bus skaičiuojama pensija (palankesnis laikotarpis)(b. l. 119).

Pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. skunde Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, jog šiuo metu pareiškėjui paskaičiuota pensija yra 150 Eur, tačiau VSDFV Kauno skyrius skaičiuodamas pensijos dydį neatsižvelgė į pareiškėjui palankiausius laikotarpius, t. y. į laikotarpius nuo 1978 m. iki 1983 m., todėl prašė įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti pensijos dydį pagal pareiškėjui palankiusią laikotarpį, t. y. 1978 m. -1983m.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo dienos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (Pensijų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis) ir turi minimalų valstybinio socialinio draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus pensijos amžių. Nuostatų 42 punkte nustatyta, kad Pensijų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus lentelė pateikiama Nuostatų 3 priede.

Pareiškėjas Č. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ., Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą 63 metų 6 mėnesių senatvės pensijos amžių sukaks tik 2017 m. liepos 20 d. Taigi pareiškėjas Č. B. nėra sukakęs Pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir teisės į senatvės pensiją šiuo metu neturi (jos neturėjo ir 2016 m. gegužės 19 d. prašymo VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui metu), be to, iš atsakovo atsiliepimo į skundą matyti, kad su prašymu dėl senatvės pensijos skyrimo į VSDFV Kauno skyrių pareiškėjas nėra kreipęsis, tad senatvės pensija jam nėra nei paskirta, nei apskaičiuota.

Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta 2000 m. sausio 11 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme Nr. VIII-1524 (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 07 01 iki 2017 04 01). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1446/2012).

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 05 01 iki 2017 03 31) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 09 01) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau vadinama – asmenys) prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos). Vadovaujantis Taisyklių 47.2 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 p.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo 2016 m. gegužės 19 d. prašymo, 2016 m. birželio 30 d. skundo turinį, ir tai, kad minėtų kreipimųsi į institucijas metu pareiškėjas Č. B. nebuvo (nėra) sukakęs Pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, pripažintina, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių siekdamas raštu gauti informaciją, kokiais teisės aktais vadovaujantis ir kaip bus apskaičiuojama senatvės pensija, į kurią teisės jis dar nėra įgijęs.

Taigi pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo instituciją su prašymu, į kurį institucija turi pareigą atsakyti remdamasi paminėtų teisės aktų nuostatomis, ir šis atsakymas gali būti suinteresuoto asmens skundžiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. rašto Nr. (10.3) S-48755 „Dėl informacijos pateikimo Č. B.“ turinį, konstatuoja, kad ši institucija tinkamai atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 19 d. prašymą gauti informaciją. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio kreipimuisi Taisyklės numato atsakymą laisva forma (Taisyklių 47. 2 p.). Teisėjų kolegija vertina, kad atsakymo turinys atitinka pareiškėjo išdėstyto kreipimosi esmę, jame pasisakyta dėl pareiškėjo dėstomų klausimų, išdėstytos esminės faktinės aplinkybės pagrįstos teisės aktais, prašymas išnagrinėtas laikantis Taisyklių 34 punkte nustatyto 20 darbo dienų termino, taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. raštą Nr. (10.3) S-48755 „Dėl informacijos pateikimo Č. B.“ pripažinti neteisėtu ir jį naikinti bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti skiriamos pensijos draudžiamųjų pajamų koeficientą, skaičiuojamą iki 1995 metų pagal turimus duomenis apie draudžiamąsias pajamas skaičiuojant pagal palankiausius pareiškėjo darbo metus už ankstesnį nei 1984-1993 metų laikotarpį, nes kaip minėta pareiškėjas Č. B. nėra sukakęs Pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir teisės į senatvės pensiją šiuo metu neturi, be to, pareiškėjui senatvės pensija nėra nei paskirta, nei apskaičiuota.

Pareiškėjas savo skunde taip pat teikė prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą ištirti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, 22 straipsnio, 29 straipsnio, 48 straipsnio, 52 straipsnio, 54 straipsnio nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iškėlė abejonę dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo atitikimo Konstitucijai, tačiau, kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo suinteresuotu dėl nagrinėjamo administracinio ginčo asmeniu (pareiškėjas Č. B. nėra sukakęs Pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir teisės į senatvės pensiją šiuo metu neturi, ir pareiškėjui senatvės pensija nėra nei paskirta, nei apskaičiuota), kurio pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomas interesas, nagrinėjamam ginčui nėra taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio nuostatos, o tai reiškia, kad šiuo atveju nėra ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant įvertinti šio teisės akto konstitucingumą.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl jau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Č. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.