Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui, ginčijančiam nutarimą atsisakyti pradėti administracinės bylos teiseną D. M., asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma pradėti administracinės bylos teiseną K. M. (K. M.), institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti administracinės bylos teiseną – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. liepos 6 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - ir Institucijos) 2010 m. liepos 6 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinės bylos teisenos pagal 2010 m. balandžio 30 d. J.M. pranešimą, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2010 m. balandžio 30 d. gautas D.M. pareiškimas, nurodant jog 2010 m. balandžio 30 d. apie 12:00 val. Tiltų g., Klaipėdoje jį kliudė pravažiuojantis autobusas. Tyrimo metu apžiūrėjus dviratį bei autobusą, jokių apgadinimo žymių nenustatyta, iš gydymo įstaigų pranešimų negauta, o apklausti liudytojai telefonu paaiškino, kad dviratininkas norėjo išprovokuoti avarinę situaciją. Todėl esant šioms aplinkybėms buvo nutarta nepradėti administracinės teisenos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Asmuo, kurio atžvilgiu prašoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K.M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2010 m. balandžio 30 d. vairavo autobusą ir matė priešais gatve važiuojantį dviratininką. Norėdamas jį įspėti, kad būtų atidus signalizavo, tačiau dviratininkas pravažiuojant trenkė ranka į autobuso šoną. Jis per šoninio vaizdo veidrodėlį matė, kad vairuotojas nenukrito, važiavo toliau, todėl nesustojo. D.M. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

D. M. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. liepos 6 d. nutarimą, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl 2010 m. balandžio 30 d. pranešimo, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės kada administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šio straipsnio 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Kaip nustatyta iš byloje pateikto 2010 m. balandžio 30 d. D.M. paaiškinimo, bei 2010 m. gegužės 1 d. Klaipėdos apskrities VPK pareigūno R.S.o tarnybinio pranešimo (b.l.15, 18), D.M. kreipėsi į policijos įstaigą, nurodydamas, kad 2010 m. balandžio 30 d. apie 12:00 val., važiuojant dviračiu Tiltų – Turgaus gatvių sankryžoje, buvo kliudytas ta pačia kryptimi važiuojančio maršrutinio autobuso. D.M. teigia, kad buvo sužalotas ir šią aplinkybę grindžia 2010 m. balandžio 30 d. viešosios įstaigos Klaipėdos apskrities ligoninė išrašu iš medicininių dokumentų. Maršrutinio autobuso vairuotojas K.M. savo paaiškinime (b.l.17), bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vairuodamas miesto maršrutinį autobusą ir važiuojant Tiltų gatve, ta pačia važiavimo kryptimi pamatė dviratininką, kuris važiavo toli nuo kelkraščio, todėl siekdamas jį perspėti, kad važiuotų kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, signalizavo garsiniu signalu. Dviratininkas dėl to įsižeidė ir supyko, todėl lenkimo metu jis kairės rankos kumščiu trenkė į autobuso durų stiklą. Dviratininką lenkdamas dar pasižiūrėjo per veidrodėlį ir įsitikinęs, kad jo nekliudė, nuvažiavo. Autobusų sustojime Manto gatvėje, ties buities rūmais, privažiavo policijos patrulių automobilis, ir policijos pareigūnas nurodė, kad gautas dviratininko pranešimas ir nurodė vykti į Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro budėtojų dalį rašyti paaiškinimą dėl įvykio.

Liudytoju apklaustas Institucijos pareigūnas, atlikęs tyrimą R. S. paaiškino, kad 2010 m. balandžio 30 d. D.M. kreipėsi į Kelių policijos biurą ir nurodė, kad jį, važiuojantį Tiltų gatve, kliudė autobusas. Atliekant tyrimą nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad autobuso vairuotojas būtų įvykdęs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykis atrodė kaip konfliktinė situacija tarp dviratininko ir autobuso vairuotojo. Nutarimas priimtas 2010 m. liepos 6 d. ir iki to laiko nebuvo gauta nei raštiškų, nei žodinių pranešimų iš medicininių įstaigų apie sužalojimus.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) II skyriaus 3 punkte apibrėžtos sąvokos, tame tarpe ir eismo dalyvio sąvoka. Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi tiek D.M., tiek K.M. įvardijamo įvykio metu buvo eismo dalyviai ir turėjo vadovautis KET reikalavimais. Pagal faktinę bylos medžiagą ir paaiškinimus, kiekvienas iš eismo dalyvių skirtingai vertina situaciją – D.M. teigia, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas autobuso ir sužalotas, K.M. teigia, kad dviratininkas jį aplenkiant tyčia trenkė kairės rankos kumščiu į pravažiuojančio autobuso durų stiklą. Taigi pirmiausia turi būti įvertinta ar iš vis buvo eismo įvykis, o jei jis buvo, koks jo mechanizmas ir kas kaltas dėl eismo įvykio, jei nebuvo eismo įvykio, ar galimai buvo įvykdytas kitas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kas šį pažeidimą įvykdė.

2010 m. liepos 6 d. nutarime nurodoma, kad tyrimo metu apžiūrėti dviratis ir autobusas, ant kurių jokių apgadinimų nesimato, iš gydymo įstaigų pranešimų negauta, liudytojai telefonu paaiškino, kad dviratininkas norėjo išprovokuoti avarinę situaciją, tačiau kontakto nebuvo, todėl nenustačius teisės pažeidimo sudėties nutarta nepradėti administracinės bylos teisenos dėl 2010 m. balandžio 30 d. D.M. pranešimo. Taigi apibendrintai galima daryti išvadą, kad pareigūnas priimdamas nutarimą nurodė, jog nėra duomenų leidžiančių pripažinti, kad buvo eismo įvykis.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šiuo atveju nutarime nurodoma, kad nėra gauta pranešimų iš gydymo įstaigos, tačiau teismui pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame yra nurodoma, kad D.M. 2010 m. balandžio 30 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl sužalojimo, patirto būtent eismo įvykio metu (b.l.7). Šie duomenys institucijai turėjo būti perduoti gydymo įstaigos, tačiau jie institucijai nebuvo pateikti ir nebuvo įvertinti nutarimo priėmimo metu. Būtent medicininiai dokumentai ir juose fiksuoti duomenys apie įvykį yra pakankamas pagrindas spręsti ar asmuo buvo sužalotas, jei taip ar buvo sužalotas eismo įvykio metu, ar patirti sužalojimai galėjo būti padaryti jo nurodytu būdu.

Institucijos 2010 m. liepos 6 d. nutarime taip pat nurodoma, kad liudytojai telefonu paaiškino, kad dviratininkas norėjo išprovokuoti avarinę situaciją, tačiau kontakto tarp dviračio ir autobuso nebuvo. Taigi nutarimas grindžiamas liudytojų paaiškinimais, kurių tapatybė nėra įvardijama ir nustatyta, jų paaiškinimai neužfiksuoti tinkama procesine forma todėl jais negali būti grindžiama procesinio dokumento išvada, nes įstatymas nenumato galimybės teikti paaiškinimą telefonu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti ir tinkamai užfiksuoti duomenys.

Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad priimant nutarimą nebuvo įvertinti medicininiai dokumentai, procesiškai neužfiksuoti asmenų, kurių parodymais grindžiamas nutarimas paaiškinimai, dėl ko ginčijamo nutarimo išvados dėl atsisakymo pradėti administracinės bylos teiseną negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir teisėtomis. Be to akivaizdu, kad nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, leidžiantys nustatyti ar tarp eismo dalyvių buvo kontaktas ir ar įvardijama situacija gali būti pripažįstama eismo įvykiu. Tiltų – Turgaus gatvių sankryžoje yra įrengta viešojo stebėjimo kamera, todėl tikslinga surinkti duomenis ar šia stebėjimo kamera galimai buvo užfiksuota situacija, dėl kurios vertinimo kilo ginčas. Be to D.M. nurodė, kad Tiltų gatvėje budėjo policijos ekipažas ir jis būtent betarpiškai po įvykio kreipėsi į budėjusius policijos pareigūnus, pranešdamas apie eismo įvykį. Būtent šie policijos pareigūnai pasivijo maršrutinį autobusą ir jo vairuotojui K.M. nurodė vykti į policijos įstaigą. Nežiūrint to, kad buvo pateikta informacija apie eismo įvykį, šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai nebuvo pateikti, nepateikta jokia kita informacija, nefiksuoti jokie duomenys apie įvykio vietos apžiūrą ir kt.

Institucijos pareigūnas priimdamas nutarimą, kuriuo nutariama dėl teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo ar nebuvimo, turi surinkti visus įrodymus bei nuosekliai juos išanalizuoti. Tik išsamiai atlikęs tyrimą ir įstatymo nustatyta tvarka surinkęs ir užfiksavęs įrodymus, kurie suteikia pagrindą atitinkamai išvadai pagrįsti, pareigūnas gali priimti procesinį sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo, nepradėjimo arba pradėtos teisenos nutraukimo. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad Institucija netyrė visų aplinkybių, priimdama nutarimą vadovavosi įrodymais, kurie nebuvo tinkamai procesiškai fiksuoti pagal įstatymo reikalavimus. Nustačius šias aplinkybes teismas konstatuoja jog ginčijamas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir byla grąžinama institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

D. M. skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. liepos 6 d. nutarimą „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nepradėjimo“ panaikinti ir bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui nagrinėti iš naujo, įpareigojant atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.