Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia atsakovui P. M., trečiajam asmeniui S. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo P. M. ir Z. M., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidžiant monogamijos principą, pripažinti negaliojančia. Ieškovas ieškinyje nurodė, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovui pagal jo (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą ir prie jo pateiktus priedus, t. y. atsakovo sutuoktinės Z. M. mirties liudijimą, santuokos liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad P. M. ir Z. Z. (po santuokos (duomenys neskelbtini)) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – Skyrius) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta našlių pensija, kaip našliui, kuris pripažintas invalidu iki sutuoktinio mirties arba per 5 metus po jo mirties ir nuo santuokos įregistravimo praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Atsakovui našlių pensijos skyrimo terminas buvo tęsiamas nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai. Atliekant našlių pensijų mokėjimo teisingumo patikrinimą pagal iš Pensijų taikomosios sistemos suformuotus sąrašus, (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gauti duomenys apie atsakovo P. M. ir trečiojo asmens S. M., (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir ištuoką (duomenys neskelbtini). P. M. ir S. M. santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022-08-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-7577-1175/2022. Pagal Rokiškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateiktus civilinės būklės aktų įrašus nustatyta, kad tuo pat metu buvo sudarytos P. M. santuokos, t. y. P. M. ir S. G. (po santuokos (duomenys neskelbtini)) santuoka nuo (duomenys neskelbtini) bei P. M. ir Z. Z. (po santuokos (duomenys neskelbtini)) santuoka nuo (duomenys neskelbtini) (iki Z. M. mirties). Skyrius, atsižvelgęs į gautus duomenis, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. M. našlių pensijos mokėjimo sustabdymo“ P. M. našlių pensijos mokėjimą sustabdė nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad P. M. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta su Z. Z. (po santuokos (duomenys neskelbtini)), nenutraukus (duomenys neskelbtini) santuokos su S. M., santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp P. M. ir Z. Z. (po santuokos (duomenys neskelbtini)), privalo būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta pažeidžiant monogamijos principą. Ieškovo atstovė teismo posėdyje pabrėžė, jog pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, santuokos nutraukimo momentu buvo laikomas ištuokos įregistravimas civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas buvo įregistravęs pirmosios santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyriuje prieš sudarant antrąją santuoką nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta tik 2022-09-23 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7577-1175/2022. Be to, byloje pateiktas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade raštas patvirtina, jog duomenimis, gautais iš kompetentingų Rusijos federacijos institucijų, laikotarpiu nuo 1964 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 1 d., P. M. santuokos nutraukimo duomenų nėra. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

2. Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu nurodo, jog nesutinka su ieškiniu, kadangi santuoką su trečiuoju asmeniu buvo nutraukęs dar (duomenys neskelbtini) m., jam atliekant karinę tarnybą Kaliningrado miesto Leningrado rajono teisme. Apie santuokos nutraukimą pranešė S. M., kuri kreipėsi į Rokiškio rajono teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei judviejų dukrai L. M., teismas (duomenys neskelbtini) m. tenkino ieškinį dėl išlaikymo. Mano, jog turėtų būti nustatyta, kad jo ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta iki jam sudarant antrąją santuoką. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog po pirmosios santuokos sudarymo jis išvyko tarnauti į tarybinę armiją, jam atliekant karinę tarnybą Rusijoje, jis (duomenys neskelbtini) m., ar dar kitais metais, kreipėsi dėl santuokos nutraukimo į Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismą, kur jo santuoka buvo nutraukta, jis gavo ištuokos liudijimą. Kodėl nėra duomenų apie jo santuokos su S. M. nutraukimą, nežino. Taip pat paaiškino, jog ištuokos liudijimas sudegė dar jam tarnaujant kariuomenėje, kai degė palapinė. Atsakovas nurodė, jog 2022 m. į jį kreipėsi S. M. advokatas, jam reikėjo pasirašyti kažkokius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, tą jis ir padarė, į teismą jam vykti nereikėjo, nežino, kodėl dar kartą nutraukė santuoką su S. M..

3. Atsakovo atstovas advokatas Algirdas Biguzas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog Kupiškio rajono savivaldybės administracijos teisės skyriaus pateikta (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtina, jog sudarant santuoką tarp P. M. ir Z. Z., P. M. buvo išsituokęs, tai yra pažymėta akto įraše, todėl nėra pagrindo teigti, kad P. M., sudarydamas antrąją santuoką, nebuvo išsituokęs.

4. Trečiasis asmuo S. M. atsiliepime nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. M.. Atsakovas (duomenys neskelbtini) m. išvyko tarnauti kariuomenėje, į Kaliningrado sritį. Pasibaigus karinei tarnybai atsakovas pas ją negrįžo, ryšių nepalaikė. Trečiasis asmuo pažymi, kad santuoka faktiškai iširo 1967 metais. Atsakovui neteikiant nepilnamečiam vaikui išlaikymo, ji pateikė ieškinį teismui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteistą išlaikymą atsakovas mokėjo iki vaiko pilnametystės. Kad atsakovas kreipėsi Lietuvos ar kitos valstybės institucijas dėl jų sudarytos santuokos nutraukimo, trečiajam asmeniui nebuvo pranešta, ji nieko apie tai nežino, nėra gavusi jokių kvietimų į teismą ar santuokos nutraukimo dokumentų. Be to, trečiasis asmuo nežinojo apie tai, kad atsakovas sudarė santuoką su kita moterimi. Trečiajam asmeniui kreipiantis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių dėl pensijos, jai buvo paaiškinta, kad ji turi teisę gauti vienišo asmens išmoką, tačiau tokia išmoka jį gautų tik tuo atveju, jei ji būtų išsituokusi, todėl S. M. kreipėsi į teismą, kad formalią ir iširusią 1967 metais santuoką su atsakovu nutrauktų. Panevėžio apylinkės teismas 2022-08-23 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7577-1175/2022 S. M. ir P. M. santuoką nutraukė. Teismo sprendime konstatuota, kad santuoka iširo 1967 metais ir nuo 1967 metų bendro ūkio šalys nevedė.

5. Trečiojo asmens atstovė patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašo ieškinį tenkinti. Pabrėžė, jog S. M. negavo jokių teismo procesinių dokumentų apie jos ir P. M. santuokos nutraukimą, ištuokos liudijimo ar kitokių dokumentų, ji pati anksčiau nei iki 2022 m. nesikreipė dėl santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. M. buvo sudaręs dvi santuokas t. y. iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo santuokos sudarymo įrašas patvirtina, jog P. M. ir S. G. (po santuokos (duomenys neskelbtini)) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Ši santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2022-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7577-1175/2022. Byloje pateiktas santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta kad P. M. ir Z. Z. susituokė (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų duomenų nustatyta, jog P. M. civilinės metrikacijos įstaigai buvo nurodęs, jog jis yra „ištuoktas“.

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia

7. Atsakovui, (duomenys neskelbtini) sudarant santuoką su Z. Z., galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 17 straipsnio 1 punktą, buvo neleidžiama sudaryti santuokos tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje.

8. Pagal tuo metu galiojusį SŠK 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad santuokos nutraukimas nebuvo registruotas gyvenamosios vietos metrikacijos skyriuje, kaip to reikalauja SŠK 198 straipsnis.

9. Nors atsakovas teismo posėdyje teigė, jog jo santuoka, sudaryta su S. M., buvo nutraukta Kaliningrado miesto Leningrado rajono teisme 1967 ar 1968 metais, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie priimtą teismo sprendimą, taip pat nepateikė ištuokos liudijimo, patvirtinančio, kad jo santuokos nutraukimas buvo įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atsakovo vardu minimu laikotarpiu nėra įrašų apie jo santuokos nutraukimą, t. y. Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade pateikė duomenis, gautus iš kompetentingų Rusijos federacijos institucijų, t. y. Kaliningrado srities civilinės metrikacijos agentūros, jog duomenų apie P. M. santuokos nutraukimą laikotarpiu nuo 1958-01-01 – 1970-07-26 nėra, taip pat, jog duomenų apie P. M. santuokos nutraukimą laikotarpiu nuo 1964-07-18 – 2023-06-01 nėra. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog anketą dėl dokumento apie jo santuokos nutraukimą gavimo iš Rusijos federacijos pildė pats atsakovas P. M., todėl atsakovo atstovo nurodyti teiginiai, kad nebuvo išreikalauti dokumentai iš R. F. kompetentingų institucijų apie atsakovo santuokos nutraukimą, yra nepagrįsti. Nesant įvykdytai aukščiau nurodyto straipsnio sąlygai, t. y. nepateiktus santuokos nutraukimo įregistravimą civilinės metrikacijos skyriuje patvirtinančių įrodymų, laikoma, kad atsakovo P. M. santuoka nebuvo nutraukta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog visiškai neaiškus ir nesuprantamas atsakovo elgesys, kodėl jis, teigdamas, kad yra nutraukęs santuoką su S. M. dar 1967 ar 1968 metais, pasirašė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių sutartį, kurie 2022 m. buvo pateikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams ir teismas 2022-08-23 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7577-1175/2022 S. M. ir P. M. santuoką nutraukė. Tą patvirtina byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7577-1175/2022. Šį faktą taip pat patvirtina byloje pateiktas išrašas iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro apie santuokos sudarymą, kad P. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) susituokė su S. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), jų santuoka nutraukta 2022 m. rugsėjo 23 d.

10. Minėta, kad pagal SŠK, galiojusio (duomenys neskelbtini) atsakovui sudarant santuoką su Z. Z., 17 straipsnio 1 punktą, buvo neleidžiama sudaryti santuokos tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje. SŠK 42 straipsnis numatė, kad santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos SŠK 15-17 straipsniuose, taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota, neketinant sukurti šeimą (fiktyvi santuoka), o to paties kodekso 45 straipsnyje buvo nurodyta, kad reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu jau buvo kitoje santuokoje, turi teisę sutuoktinis, kuris santuokos sudarymo metu nebuvo kitoje santuokoje, taip pat asmenys, kurių teisės pažeistos šios santuokos sudarymu, ir prokuroras.

11. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse šeimos santykių teisinis reglamentavimas taip pat grindžiamas monogamijos principu. CK 3.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos CK 3.12-3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat CK 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais. CK 3.16 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo, sudaręs santuoką ir įstatymų nustatyta tvarka jos nenutraukęs, negali sudaryti kitos santuokos, t. y. vyras ar moteris negali turėti dviejų sutuoktinių.

12. Nurodyti juridinę reikšmę turintys faktai, patvirtinantys ankstesnės santuokos pasibaigimo pagrindus, gali būti įrodomi tik atitinkamais dokumentais. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sutuoktinis, nepradėjęs santuokos nutraukimo procedūrų ir neturėdamas ankstesnės santuokos nutraukimą patvirtinančio dokumento, pateikdamas prašymą įregistruoti naują santuoką, elgėsi nesąžiningai.

13. Byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, jog (duomenys neskelbtini) prieš sudarant santuoką su Z. Z., atsakovas būtų nutraukęs santuoką (išsituokęs) su S. M., su kuria santuoka buvo sudaryta anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų, konstatuojama, kad atsakovas veikė nesąžiningai teikdamas prašymą sudaryti antrą santuoką nenutraukus pirmosios.

14. Todėl nagrinėjamu atveju nesant objektyvių duomenų apie pirmosios santuokos, sudarytos tarp P. M. ir S. M., nutraukimą, P. M. sudarant antrąją santuoką su Z. Z. (po santuokos (duomenys neskelbtini)), bei esant (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašui Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-7577-1175/2022, pavirtinantiems, kad P. M. ir S. M. santuoka nutraukta 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, atsakovo P. M. su Z. Z. sudaryta santuoka pripažįstama negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovas, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsakovas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl žyminis mokestis iš atsakovo nepriteisiamas.

16. Teismas patyrė 19,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis yra visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisimos.

17. CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, jog patyrė 550 Eur atstovavimo išlaidas, šios išlaidos pagrįstos, todėl, tenkinus ieškinį visiškai, priteisiamos iš atsakovo CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp atsakovo P. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl monogamijos principo pažeidimo.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas – trečiajam asmeniui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.