Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1294-459/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
2S-1294-459/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04862-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Suinteresuotas asmuo
A. M., J. M., D. P., I. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1294-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04862-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų A. M. (A. M.), J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. V. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys D. P. (D. P.), I. P., A. M., J. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pakartotinai skirti D. P. ir I. P. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., t. y. nuo raginimo įvykdyti teismo sprendimą gavimo dienos, iki teismo sprendimo nugriauti tvorą įvykdymo dienos išieškotojų A. M. ir J. M. naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino. Teismo motyvai:

2.1. Nustatė, kad antstolė R. V. atlieka vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą Nr. e2-2655-1030/2018 dėl įpareigojimo D. P. ir I. P. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą.

2.2. Įrodymų tyrimo metu buvo ištirtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas (Vingio g. 25G) ir teismui pateiktos fotonuotraukos (b. l. 7, 8, 23, 28, 31–32, 53–56). Ištyrus šiuos įrodymus teismo posėdyje nustatyta, kad žemės sklypo dalis A ir C skyrusi medinės segmentinės tvoros dalis buvo nugriauta. Likę nenugriauti ir nenuardyti trys mediniai tvoros segmentai nėra ginčo dalis, kadangi neskiria A ir C sklypo dalių, o skiria A sklypo dalį nuo kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims, priklausančio sklypo dalies. To neginčijo ir pareiškėja (antstolė). Pastatyta nauja vielinė tvora, įtvirtinta į kilnojamus šlako blokus, kurie nėra sumontuoti į konstrukcijas, panaudojant statybines rišamąsias medžiagas, tokias kaip skiedinys ar betonas. Tvora pastatyta žemės sklypo dalyje A, tai yra žemės sklypo dalyje, pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką paskirtoje skolininkams naudotis. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. birželio 16 d. raštas dėl namo (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ant kilnojamų šlako blokų įrengta vielos tinklo tvora yra žemės sklypo dalyje A. Ši tvora gali būti perkeliama iš vienos vietos į kitą vietą, nepakeitus jos paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Minėta tvora atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, todėl ji yra priskiriama prie kilnojamųjų daiktų. Kilnojamiesiems daiktams nėra taikomos Statybos įstatymo nuostatos. Taigi konstatavo, kad D. P. ir I. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2655-1030/2018 nustatytus įpareigojimus įvykdė, todėl nėra teisinio pagrindo skirti suinteresuotiems asmenims baudą už sprendimo neįvykdymą, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl pakartotinio baudos skyrimo netenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Suinteresuoti asmenys A. M. ir J. M. (toliau – ir apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolės prašymą ir paskirti D. P. ir I. P. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Pagrindiniai skundo motyvai:

3.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog likę nenugriauti ir nenuardyti trys mediniai tvoros segmentai nėra ginčo dalis, nes jie neskiria A ir C sklypo dalių, o skiria A sklypo dalį nuo kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims, priklausančio sklypo dalies. Apeliantų nuomone, tik vienas medinis tvoros segmentas, pritvirtintas prie namo (duomenys neskelbtini) sienos, nebuvo ginčo objektu, nes jis beveik visas yra už išieškotojų ir skolininkų bendro sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, tačiau jis negalėjo būti pastatytas arčiau kaip 1 metro atstumu nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, jeigu tam nebuvo gauti visų sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimai, o išieškotojų sutikimo niekas neprašė ir neklausė. Be to, metalinis stulpelis, laikantis šitą segmentą, yra įbetonuotas sklype (duomenys neskelbtini). Dar du likę nenugriauti tvoros segmentai buvo ginčo objektas, nes yra išieškotojų ir skolininkų bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir negalėjo būti pastatyti be išieškotojų rašytinio sutikimo. A. M. ir J. M. 2018 metais kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovus I. ir D. P. nugriauti visą 2017 metais pastatytą bendrame žemės sklype be ieškovų M. sutikimo tvorą, o ne žemės sklypo dalis A ir C skyrusios tvoros dalį. Taigi likę bendro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje (nors ir sklypo dalyje A) du mediniai segmentai ir trys metaliniai įbetonuoti stulpeliai yra iki šiol nenugriauti, tai yra Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl tvoros nugriovimo nėra įvykdytas.

Atsiliepimas

4. Suinteresuoti asmenys D. P. ir I. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

4.1. Nurodo, kad ginčo objektas buvo tvoros dalis sklype tarp A ir C dalių, kurią jie nugriovė ir 2020 m. balandžio 21 d. informavo antstolę, kad tvora nugriauta, pridėjo jų teiginius patvirtinančias nuotraukas. Pažymi, kad antstolė priekaištų dėl sprendimo įvykdymo neturėjo, nuotraukose buvo matyti ir nenugriautos tvoros dalis.

4.2. Nurodo, kad, įvykdę teismo sprendimą ir nugriovę tvorą tarp A ir C dalių, D. ir I. P. įrengė kilnojamą tinklinę tvorą ant šlako blokų, siekdami apsaugoti savo kilnojamąjį turtą, kurį teismas leido laikyti A sklype. Priekaištų antstolė turėjo dėl kilnojamos tvoros ant šlako blokų, esančios tarp A ir C sklypo dalių, nes ji apžiūros metu negalėjo nustatyti, ar naujai įrengta tvora yra kilnojama, o statybos inspekcijos išvados apeliantai antstolei nepateikė, nuslėpė, nes, remiantis šia išvada, D. ir I. P. pažeidimo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

3. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinumas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

4. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą už sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į jį, skundžiamos nutarties argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. P. ir I. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2655-1030/2018 nustatytus įpareigojimus įvykdė, todėl nėra teisinio pagrindo skirti suinteresuotiems asmenims baudą už šio sprendimo neįvykdymą,

6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0074/19/01171 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą Nr. e2-2655-1030/2018 dėl įpareigojimo D. P. ir I. P. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą. D. ir I. P. nugriovė tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą ir pateikė antstolei tai patvirtinančius įrodymus. Vietoj nugriautos medinės tvoros pastatyta nauja vielinė tvora. Remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. birželio 16 d. raštu, nustatyta, kad pagal naudojimosi dokumentą sklypo bendraturtė I. P. naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta raide A. J. M. naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta raide B, o žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta raide C, naudojasi abi minėtos bendraturtės. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo dalyje A ant kilnojamų šlako blokų yra įrengta vielos tinklo tvora, kurios aukštis yra l,34 m, vartelių aukštis – l,72 m. Taip pat nustatyta, kad vielos tinklo tvora ant šlako blokų gali būti perkelta iš vienos vietos į kitą vietą ir toliau naudojama, nepakeitus jos paskirties. Patikrinimo metu jokie vielos tinklo tvoros statybos darbai vykdomi nebuvo. Konstatavo, kad vielos tinklo tvora ant šlako blokų žemės sklype (duomenys neskelbtini), gali būti perkeliama iš vienos vietos į kitą vietą, nepakeitus jos paskirties ir iš esmės nesumažinus vertės. Minėta tvora atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, todėl ji yra priskiriama prie kilnojamųjų daiktų. Kilnojamiesiems daiktams nėra taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos. Atlikus patikrinimą, 2020-06-12 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1069 su išvada – pažeidimų nenustatyta.

7. Išklausius 2019 m. rugsėjo 9 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad antstolė pripažino, kad likusi nenugriauta tvoros dalis nebuvo ginčo objektas byloje, antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, nes apžiūros metu negalėjo nustatyti, ar naujai įrengta tinklinė tvora yra kilnojama, o su Statybos inspekcijos išvadomis, kad pažeidimų nėra, susipažino tik teismo posėdžio metu.

8. Apeliantai nesutinka nei su pirmosios instancijos teismo išvada, nei su antstolės pozicija, jog likę nenugriauti ir nenuardyti trys mediniai tvoros segmentai nėra ginčo dalis, nes jie neskiria A ir C sklypo dalių, o skiria A sklypo dalį nuo kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims, priklausančio sklypo dalies. Apeliantų nuomone tik vienas medinis tvoros segmentas, pritvirtintas prie namo (duomenys neskelbtini) sienos, nebuvo ginčo objektas, nes jis beveik visas yra už išieškotojų ir skolininkų bendro sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, tačiau jis negalėjo būti pastatytas arčiau kaip 1 metro atstumu nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, jeigu tam nebuvo gauti visų sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimai, o išieškotojų sutikimo niekas neprašė ir neklausė. Be to, metalinis stulpelis, laikantis šitą segmentą, yra įbetonuotas sklype (duomenys neskelbtini). Dar du likę nenugriauti tvoros segmentai buvo ginčo objektas, nes yra išieškotojų ir skolininkų bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir negalėjo būti pastatyti be išieškotojų rašytinio sutikimo. A. M. ir J. M. 2018 metais kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovus I. ir D. P. nugriauti visą 2017 metais pastatytą bendrame žemės sklype be ieškovų M. sutikimo tvorą, o ne žemės sklypo dalis A ir C skyrusios tvoros dalį. Taigi likę bendro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje (nors ir sklypo dalyje A) du mediniai segmentai ir trys metaliniai įbetonuoti stulpeliai yra iki šiol nenugriauti, tai yra Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl tvoros nugriovimo nėra įvykdytas.

9. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apeliantų nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. priimto sprendimo interpretacija. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovai I. P. ir D. P. įpareigojami per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą. Ši sprendimo rezoliucinė dalis pažodžiui, kaip to reikalauja teisės aktai, perkelta į vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą Nr. e2-2655-1030/2018, kuriuo vadovaujasi antstolė. Iš Klaipėdos apylinkės 2018 m. gruodžio 17 d. priimto sprendimo rezoliucinės dalies akivaizdu, jog atsakovai buvo įpareigoti nugriauti tik tą tvoros dalį, kuri yra tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, bet ne, kaip teigia apeliantai, visą tvorą, net tą, kuri skiria A sklypo dalį nuo kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims, priklausančio sklypo dalies. Todėl darytina išvada, kad apeliantai nepagrįstai plečiamai aiškina įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo rezoliucinę dalį, todėl apeliantų argumentai dėl likusių nenugriautų ir nenuardytų trijų medinių tvoros segmentų atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

10. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendžia, kad apeliantų nurodytos aplinkybės negali būti laikomos įsiteisėjusio sprendimo įpareigojimų nevykdymu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. P. ir I. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2655-1030/2018 nustatytus įpareigojimus įvykdė, todėl nėra teisinio pagrindo skirti suinteresuotiems asmenims baudą už sprendimo neįvykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su antstolės pareiškimu skirti baudą, teisingai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o atskiruoju skundu skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Raimonda Andrulienė