- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-489-747/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00365-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aldona Šukienė
- Pažeidėjas
- K. U.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-06-02 K. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-05-21 20.20 val., Rietavo sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda dešinės pusės 259,25 km. vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į skiriamojoje juostoje įrengtus kelio atitvarus, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio atitvarai. Apie įvykusį eismo įvykį Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka nedelsdamas nepranešė policijai, o pasišalino iš eismo įvykio vietos su kuriuo jis buvo susijęs. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9., 133., 234. punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis su žmona V. U., prosenele J. A., gim. (duomenys neskelbtini), mažamete dukra M. U., gim. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Klaipėdos namo į Kauną. Važiavo iki 120 km/h greičiu, oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa. Važiuojant leistinu greičiu automobilį dėl nežinomų priežasčių sumėtė, jis tapo nevaldomas ir trenkėsi į atitvarus. Eismo įvykio metu visi patyrė didžiulį stresą ir labai išsigando. Tuo tarpu prie jų sustojo „Toyota Hillux“ markės visureigis su automobilių tralu ir pasiūlė pagalbą. Būdamas streso būsenoje nepranešė policijai apie įvykį ir išvyko į Kauną. Kai grįžo namo buvo jau apie vidurnaktį. Ryte pats nuvyko į Kauno Kelių policijos biurą ir pranešė apie įvykį. Nurodo, kad vairavo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, automobilio sumėtymas buvo nelaimingas atsitikimas, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė dėl streso ir išgasčio, tačiau neturėjo jokio tikslo nuslėpti eismo įvykio. Prašo jį išteisinti, o jei teismas pripažintų kaltu, prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą arba visai neskirti nuobaudos.
Iš esmės tokius pačius paaiškinimus dėl eismo įvykio K. U. davė 2014-05-22 Kauno AVPK KPV viršininkui kai atvyko pranešti apie eismo įvykį ir 2014-06-02 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Klaipėdos AVPK Rietavo PK (b.l. 19, 26).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas I. B. palaikė K. U. išdėstytus motyvus dėl padarytų pažeidimų. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į ypatingas eismo įvykio aplinkybes, nes K. U. su šeima pateko į eismo įvykį dėl kurio visi labai išsigando, pro šalį kaip tik važiavo pagalbą pasiūlęs vairuotojas, todėl jis ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau neturėjo tikslo nuslėpti eismo įvykio ir kitą rytą pats prisistatė policijai.
K. U. žmona V. U. teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus kaip ir pats K. U..
Eismo įvykio schema, fotolentelės, VĮ Automagistralė duomenys apie eismo įvykio metu dėl sugadintų atitvarų padarytą 5282,00 Lt žalą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, patvirtina, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes (b.l., 6-7, 8-11, 5, 24, 4).
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami Lietuvos Respublikos ATPK (toliau ATPK) 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad iš paminėtos teisės normos seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal Kelių eismo taisyklių 9 p. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Pagal Kelių eismo taisyklių 133 p. vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
K. U. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole reiškiami kaltinimai, kad jis vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į skiriamojoje juostoje įrengtus kelio atitvarus, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio atitvarai.
Atkreiptinas dėmesys, kad K. U. kaltinamas nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, „kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė“, tačiau KET 133 p. įtvirtinta nuostata, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį važiamimo greitį, „kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“.
Teismo posėdžio metu K. U., V. U. nurodė, kad automobilio greitis buvo apie 120 km/h, oro sąlygos geros, kelyje nebuvo jokių kliūčių. Tokiu laiku automagistralėje šis greitis yra leistinas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad leistinas greitis buvo viršytas ir tai lėmė eismo įvykio kilimą, arba, kad vairavimo sąlygos neatitiko K. U. pasirinkto važiavimo greičio, kad jis galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taip pat nėra jokių duomenų, kad K. U. įvertinęs vairavimo sąlygas ir pagal jas pasirinkęs leistiną važiavimo greitį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų eismo saugumui. Vertindamas eismo įvykio faktą teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. U. važiavo kartu su savo žmona, mažamete dukra ir prosenele, kas be abejo mažina tikimybę, kad K. U. galėjo vairuoti neatsakingai ir leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykis buvo nelaimingas atsitikimas, kuriame nėra K. U. kaltės.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas pripažįsta, kad K. U. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9., 133. punktų reikalavimų, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl yra pagrindas šią dalį administracinės bylos nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal Kelių eismo taisyklių 234 p. jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kaip aukščiau paminėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos ir savo pasišalinimu siekia išvengti eismo įvykio metu kylančių padarinių.
K. U. paaiškino, kad patekus į eismo įvykį visi labai išsigando ir patyrė šoką, todėl negalėjo objektyviai įvertinti susidariusios situacijos, pergyveno dėl savo artimųjų būklės ir sveikatos. Dar kaip tik kelyje atsirado pagalbą pasiūlęs pro šalį važiavęs vairuotojas, o K. U. galvojo apie tai, kaip reikės sudaužytą automobilį pargabenti į Kauną, nes atstumas yra didelis. Susiklosčius nurodytoms aplinkybėms jis todėl ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau neturėjo tikslo nuslėpti eismo įvykio ir kitą rytą pats prisistatė policijai.
Teismas pripažįsta K. U. argumentus, kad dėl eismo įvykio metu patirto išgąsčio ir streso bei tuoj pat po įvykio sustojus pagalbą pasiūliusiam vairuotojui, K. U. tinkamai neįvertino situacijos ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad kol pats K. U. nesikreipė į policiją apie eismo įvykį dar nebuvo žinoma. Darytina išvada, kad sekantį rytą po eismo įvykio pačiam K. U. nesikreipus į policiją eismo įvykis galėjo ir visai nepaaiškėti. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių K. U. būtų norėjęs sąmoningai tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir nuslėpti jo aplinkybes. Pažymėtina, kad K. U. iš esmės tokius pačius paaiškinimus dėl eismo įvykio davė tiek teismo posėdžio metu, tiek 2014-05-22 Kauno AVPK KPV viršininkui kai atvyko pranešti apie eismo įvykį ir 2014-06-02 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Klaipėdos AVPK Rietavo PK. Jo parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, juos pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas pripažįsta, kad K. U. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 234. punkto reikalavimų, kadangi jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl yra pagrindas šią dalį administracinės bylos nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad šiuo atveju K. U. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėčių (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl yra pagrindas administracinę bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio l dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
nutraukti K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Plungės rajono apylinkės teismą.