- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- A-1591-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00621-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- M. B.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei M. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. B. (toliau – ir atsakovė) 179,93 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvo paskirtas vietinės rinkliavos administratoriumi, jam 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 buvo suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininke, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė 136,78 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą. Kita prašymo dalis buvo atmesta.
Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – 55/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo 2015 m. gegužės 19 d. pateiktos pažymos Nr. (8.2)-5R-1210 bei mokėjimo pranešimo nustatyta, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovė nesumokėjo 179,93 Eur (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (29,178 x 3,44 Lt (1 Eur) (metinė rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 punktas, 2,94 Lt (0,85 Eur) (metinė rinkliava nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 punktas). Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinas senaties terminas, per kurį gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau nei už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Teismas pažymėjo, kad MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste buvo sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pastebėtina, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 26 d. Taigi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Kadangi suėjo senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1210 duomenimis, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimo sumą sudarė 43,15 Eur (14,77 Eur + 28,38 Eur) vietinės rinkliavos, ir konstatavus, kad pasibaigė įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestas. Byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo 136,78 Eur (179,93 Eur – 43,15 Eur) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti ir visiškai patenkinti jo prašymą.
Pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas pažymi, kad ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir paskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną pareiškėjas ne naujai apskaičiavo ir neperskaičiavo vietinės rinkliavos, o kreipėsi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2009 m. ir t. t.) priteisimo, nes rinkliavos mokėtojai nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų susirinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis kreipiasi siekdama priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnis negali būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. B. nesumokėtą vietinės rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 179,93 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymui pritaikė priverstinio išieškojimo senaties terminą ir nesumokėtos rinkliavos dalį priteisė tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 136,78 Eur.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad MAĮ įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.
Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo taikyto priverstinio išieškojimo senaties termino teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 neatitinka nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl senaties taikymo, todėl juo neturi būti remiamasi šioje byloje.
Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.
Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi su 2015 m. gegužės 21 d. prašymu, kuris teisme buvo gautas 2015 m. gegužės 26 d. (b. l. 3–4), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo šį sprendimą naikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.