- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-330/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- A. D., G. P.
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Trečiasis asmuo
- E. D., R. P., UAB „Kameta“
- Advokatai
- Tadas Kelpšas, Tomas Venckus
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-832-661/2010 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus ieškinį atsakovams A. D. ir G. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys E. D. , R. P. ir UAB „Kameta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (toliau – Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. D. ir G. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kuriuo prašė priteisti Bankui iš atsakovų solidariai 1 933 034,52 EUR negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų bei mokesčių ir bylinėjimosi išlaidas bei įstatymines 5 proc. palūkanas, skaičiuotinas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovai su Banku sudarė 2007 m. lapkričio 28 d. Laidavimo sutartį Nr. LKS 07/11/27 (toliau – Laidavimo sutartis/l), 2007 m. gruodžio 20 d. Laidavimo sutartį Nr. LKS 07/12/41 (toliau – Laidavimo sutartis/2), 2007 m. lapkričio 28 Laidavimo sutartį Nr. LKS 07/11/28 (toliau – Laidavimo sutartis/3), 2007 m. gruodžio 20 d. Laidavimo sutartį Nr. LKS 07/12/42 (toliau – Laidavimo sutartis/4). Šiomis sutartimis atsakovai kaip solidarieji skolininkai laidavo už trečiojo asmens UAB „Kameta“ tinkamą prievolių įvykdymą pagal UAB „Kameta“ ir Banko sudarytas 2007 m. lapkričio 28 d. Kredito sutartį Nr. KS 07/11/21 (toliau – Kredito sutartis/l) bei 2007 m. gruodžio 19 d. Kredito sutartį Nr. KS 07/12/21 (toliau – Kredito sutartis/2) ir įsipareigojo atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Kameta“. Pagal Kredito sutarčių 1-2 punktus Bankas nutraukė šias sutartis su UAB „Kameta“ 2009 m. vasario 18 d. Apie Kredito sutarčių nutraukimą UAB „Kametai“ pateiktas pranešimas, kuriame pareikalauta grąžinti visą negrąžintą kreditų sumą – 2 044 429,39 EUR Bankui iki 2009 m. kovo 10 d. Nustatytu terminu UAB „Kameta“ skolos negrąžino. UAB „Kameta“ neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį/1. Atsakovai į Banko reikalavimų įvykdyti bendraskolio prievolę, nereagavo. Remdamasis laidavimo sutarčių nuostatomis ir CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, Bankas 2009 m. kovo 3 d. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų skolą ir palūkanas, iš viso 187 146,43 EUR. 2009 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo preliminariu sprendimu Banko ieškinys atsakovams buvo patenkintas (civ. b. Nr. 2-2079-431/2009). Nagrinėjamu atveju Bankas pareiškė ieškinį dėl likusios atsakovų skolos ir palūkanų, t. y. dėl 1 933 034,52 EUR (2 120 180,95 EUR - 17 146,43 EUR = 1 933 034,52 EUR).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovų A. D. ir G. P. solidariai 1 933 034,52 EUR negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų bei mokesčių, penkių procentų dyžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad nutraukus kredito sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Kameta“ ir nustatytu laiku negrąžinus kreditų sumų, padidėjo Banko reikalavimas atsakovams. Teismas nustatė, kad Laidavimo sutarčių 2.1.4 punkte nustatyta tvarka 2009 m. kovo 18 d. Bankas pateikė atsakovams reikalavimus mokėti pagal Laidavimo sutartis (Banko reikalavimo atsakovams suma tuo metu sudarė 2 077 396,54 EUR). Šie reikalavimai atsakovams išsiųsti registruotu paštu. Remdamasis Laidavimo sutarčių 3.1 punktais teismas sprendė, kad pranešimas registruotu paštu yra gaunamas penktą dieną po to, kai jis išsiunčiamas. Atsakovui G. P. reikalavimas mokėti skolą taip pat įteiktas jo vizito Banke metu – 2009 m. kovo 19 d. (G. P. parašas ant dokumento). Laidavimo sutarčių 2.1.4 punktas nustato, kad Banko reikalavimą atsakovai turėjo įvykdyti per 5 (penkias) darbo dienas, tačiau jis nėra įvykdytas. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. gegužės 4 d. (nutarties dėl UAB „Kameta“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną) Banko reikalavimo atsakovams suma yra 2 120 180,95 EUR, iš jų 2 003 803 EUR negrąžintas kreditas, 42 950,96 EUR nesumokėtos palūkanos, 73 396,99 EUR nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, 30 EUR nesumokėti mokesčiai už pranešimą apie įsipareigojimų nevykdymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal esamus byloje rašytinius įrodymus likusi atsakovų skola ir palūkanos sudaro 1 933 034,52 EUR (2 120 180,95 EUR - 187 146,43 EUR = 1 933 034,52 EUR). Laidavimo sutarčių 2.8 punktu atsakovai yra suteikę Bankui teisę pasirinkti, kokia eile ir tvarka Bankas reikalaus patenkinti savo reikalavimus pagal pateiktas vykdyti prievoles. CK 6.81 straipsnio 1 dalis numato – kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi bendraskoliai bendrai, tiek kiekvienas iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Bendraskoliai yra įpareigoti kreditoriui iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Vadovaujantis CK 6.38, 6.59, 6.80, 6.81, 6.82 straipsniais, prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus. Todėl teismas, nustatęs atsakovų solidariąją prievolę, priteisė ieškovui 1 933 034,52 EUR negrąžinto kredito. CK 6.37 straipsniai nustato, kad skolininkai taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas. Teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2009 m. lapkričio 9 d., nutaręs į šį posėdį kviesti dalyvaujančius byloje asmenis. Tačiau 2009 m. lapkričio 9 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad trečiajam asmeniui E. D. ir atsakovui A. D. apie posėdį pranešti nepavyko, todėl teismo posėdis buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 6 d. Tos dienos parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad į posėdį neatvyko atsakovas A. D. , tretieji asmenys E. D. , R. P. , UAB „Kameta“. Taip pat nurodyta, kad šiems asmenims apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu. Apeliantas pareiškia, kad šaukimo į parengiamą teismo posėdį negavo, skelbimo apie posėdį laikraštyje nematė, apie įvykusį teismo posėdį sužinojo iš kito atsakovo G. P. . Būtent šiame parengiamajame posėdyje teismas nutarė pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės, nors atsakovas G. P. šiame teismo posėdyje neprašė teisėjo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės, teisėjas neklausė jo sutikimo dėl galimybės pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atsakovas G. P. nedavė tokio sutikimo. CPK 231 straipsnio 5 dalies komentaras nustato, kad esminė tokio sprendimo sąlyga yra abiejų šalių sutikimas. Tačiau apeliantas savo sutikimo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės nedavė ir negalėjo duoti, kadangi nedalyvavo tame parengiamajame teismo posėdyje. Tokiu būdu apeliantas negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra sprendęs panašius klausimus ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2001 ir pasisakęs, kad sisteminis šių procesinės teisės normų (CPK 231, 232 ir 234 straipsnių) aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriėmęs nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi byloje dalyvaujantys asmenys arba jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Nordea Bank Finland Plc, už kurį veikia Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, prašo skundą atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio, įvykusio 2010 m. sausio 6 d. laiką ir vietą viešo paskelbimo būdu. Tokia nutartis buvo priimta po to, kai šiems asmenims nepavyko įteikti procesinių dokumentų, siųstų kitais žinomasi adresais. 2009 m. gruodžio 10 d. vietos laikraštyje „Vilniaus diena“ ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių „Lietuvos žinios“ paskelbti teismo nurodyto turinio skelbimai, todėl, vadovaujantis CPK 117, 130 straipsniais, toks procesinių dokumentų įteikimo būdas tinkamas. Apeliantui buvo žinoma, kad Vilniaus apygardos teisme nuo 2009 m. kovo mėn. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2079-431/2010 pagal ieškovo ieškinį atsakovams A. D. , G. P. , dalyvaujant tretiesiems asmenims E. D. , R. P. ir UAB „Kameta“, dėl skolos priteisimo. Atsakovui A. D. šioje byloje ne kartą asmeniškai buvo įteikti šaukimai į teismo posėdžius, kiti procesiniai dokumentai. Šioje byloje ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai yra kildinami iš tų pačių laidavimų sutarčių. Civilinėje byloje Nr. 2-2079-431/2010 teismo posėdžių metu ieškovas yra ne kartą nurodęs, kad ieškovas yra pateikęs dar vieną ieškinį atsakovams A. D. ir G. P. dėl skolos pagal laidavimo sutartis. Abu atsakovai – A. D. ir G. P. yra trečiojo asmens UAB „Kameta“, už kurio prievoles buvo laiduota, akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų. Taigi apeliantas turėjo galimybę komunikuoti su savo verslo partneriu G. P. ir sužinoti iš pastarojo apie civilinės bylos eigą. Akivaizdu, kad apeliantas ne tik pats netinkamai įgyvendino savo procesines teises, nesidomėjo bylos eiga, laiku neteikė paaiškinimų bei įrodymų byloje, bet ir siekė užvilkinti teismo procesą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas turi pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nuo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio ir priima sprendimą atsakovui nedalyvaujant, kai atsakovui apie parengiamojo posėdžio laiką ir vietą nebuvo tinkamai pranešta (2009 m. liepos mėn. 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika peržiūrint apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis bylos perduotos nagrinėti iš naujo pirmąja instancija Nr. A-2, Teismų praktika Nr. 31). CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnis nustato, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. A. D. ir jo sutuoktinei E. D. apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje buvo pranešta tinkamai. Kitas atsakovas G. P. dalyvavo teismo posėdyje asmeniškai ir sutiko, kad būtų pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės (tai užfiksuota 2010 m. sausio 6 d. teismo posėdžio protokole). Apelianto teiginiai, kad G. P. nedavė sutikimo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės yra nepagrįsti, juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. N. M., bylos Nr. 3K-3-681/2006; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką bei nepranešė apeliantui tinkamai apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą (CPK 124 str., 329 str. 3 d.). Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 straipsnis) parengiamajame teismo posėdyje teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. Tačiau tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės tuoj po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties (CPK 231 str. 5 d.).
Civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 231 str. 5 d.). Toks pranešimas šiuo atveju reiškia informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme iš esmės. Aiškinant šias proceso teisės normas sistemoje, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto, t.y. tuoj pat po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties, ir priimti teismo sprendimą, tačiau tik tada, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas privalo priimti minėtą nutartį (CPK 323 str.) skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą CPK nustatyta tvarka.
Bylos esantys duomenys įrodo, kad 2009 m. lapkričio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje apeliantas ir trečiasis asmuo nedalyvavo, nes apie šį posėdį jiems nebuvo pranešta (1 t., b. l. 157). Dėl šios priežasties (bylos dalyviams nepranešus tinkamai apie šią tesimo posėdžio stadiją), parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2010 m. sausio 6 d., informuojant apie jį viešo paskelbimo spaudoje būdu (1 t., b. l. 163, 166). Nustatyta, kad nagrinėjamos bylos dalyviai minėtą dieną buvo šaukiami į teismo posėdį (1 t., b. l. 161, 163). Tokio turinio nutartį priėmė teismas (1 t. b. l. 163), ir tokio turinio skelbimai atspausdinti dienraščiuose „Vilniaus diena“ ir „Lietuvos žinios“. Sprendžiant iš paminėtų CPK nuostatų, teismo nutartyje ir viešuose skelbimuose turėjo būti nurodytas aiški teismo posėdžio stadija, t. y. ar teismo posėdis bus parengiamasis, ar byla bus nagrinėjama teismo posėdyje iš esmės. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad teismas atidėjo parengiamąjį teismo posėdį, paskirdamas kitą tokios pačios stadijos teismo posėdžio nagrinėjimo datą. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nedalyvaujant apeliantui, 2010 m. sausio 6 d. posėdyje čia pat perėjo į teismo posėdį ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio metu turėjo teisę pradėti žodinį nagrinėjimą ir išnagrinėti bylą iš esmės, nepriimdamas CPK 323 straipsnyje numatytos konkrečią procesinę bylos padėtį įtvirtinančios nutarties tik tokiu atveju, jei parengiamajame teismo posėdyje būtų dalyvavę visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Nagrinėjamu atveju 2010 m. sausio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje apeliantas (atsakovas) A. D. , o taip pat ir trečiasis asmuo E. D. Viešas skelbimas apie tą dieną vyksiantį teismo posėdį (nenurodant tikslios teismo posėdžio stadijos), vertinamas kaip klaidinantis bylos šalis ir prilyginamas nepranešimui apie teismo posėdį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas, nusprendęs čia pat pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės, privalėjo priimti CPK 232 straipsnyje nustatytą nutartį, apibrėžiančią tolesnį bylos procesą, paskirti kitą žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laiką bei vietą ir šią nutartį išsiųsti šalims. Pirmosios instancijos teismas, perėjęs iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį, nesant visų bylos šalių sutikimo (CPK 231 str. 5 d., 232 str.) nedalyvaujant apeliantui, nepranešus jam tinkamai apie teismo posėdį (CPK 234 str.) ir išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje, pažeidė asmens teisę į teisingą procesą, bei CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šalies procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, o taip pat padarė absoliutų procesinės teisės normos pažeidimą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Apeliantas šia aplinkybe remiasi apeliaciniame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos.