Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-9205-584 /2017m.

Procesinių sprendimų kategorija: 2.1.1.3.1; 2.1.1.3.6; 2.1.2.4.2.6.; 2.4.4.1.; 3.2.3.8; 3.2.3.9; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11 (S)

2017 m.birželio 30 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant V. D., Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovams D. K., G. R., atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K., G. R., D. B., A. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, trečiajam asmeniui Kauno miesto 27-jo notarų biuro notarei Miglei Čirbaitei, dėl dalinio sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 136-143) prašė panaikinti 2015-03-26 ir 2015-04-14 Kauno 27-jo notarų biuro patvirtintose servituto nustatymo sutartyse (notarinio registro Nr. MČ-1303, MČ- 1301, MČ-1619) sutarčių 2.1. punkto antros eilutės pirmąjį žodį „neatlygintinai“ bei sutarčių 3.4., 5.1.,5.4, 7.2. punktus.

Ieškovas G. R. teismo posėdžiuose nurodė, kad perleisdamas turtą apie elektros liniją žemės sklype nieko nežinojo. Kai ieškovas D. B. pradėjo vykdyti ūkinę veiklą- statyti namus, paaiškėjo, kad sklypo viduryje yra aukštos įtampos linija. Liniją reikia iškelti. Ieškovė D. K. vedė derybas dėl perkėlimo su AB Lesto, kad liniją perkeltų, reikėjo servituto, dėl to pasirašė sutartį. Yra ekonomistas, aukštojo išsilavinimo, yra socialinių mokslų daktaras, baigęs 3 kursus teisės studijų. Tikslių sutarties pasirašymo aplinkybių neprisimena, tik norėjo kuo greičiau perkelti liniją, aplinkybė dėl neatlygintinumo nebuvo aptariama, akcentuojama, labiau buvo gilinamasi į tai, kur reikės perkelti liniją. Detaliai neatlygintinumo aplinkybė atsakovės atstovų nebuvo paaiškinta. Sutartį, kai pasirašinėjo, ją skaitė paviršutiniškai. Pateiktoje sutartyje negalėjo daryti jokių pakeitimų, nes atsakovės atstovė sakė, kad tai tipinė sutartis. Visada ir iki sutarties pasirašymo galvojo, kad perkėlimą atliks atsakovė savo lėšomis, todėl nesigilino į atlygintinumo aspektą. Turėjo žodinį atsakovės atstovų patvirtinimą dėl to, kad linija gali būti iškelta AB Lesto lėšomis, per galimai greičiausią laiką, per 2-3 mėnesius, rašytinio supažindinimo su veiksmų seka nebuvo Jis nesuprato, kad pagal sutartį, turės savo lėšomis iškelti kabelius pagal atsakovės parinktus rangovus ir vėliau viską atlikus vėl perduoti AB Lesto nuosavybėn. Apie visą kabelių iškeldinimo procesą ieškovai nebuvo supažindinti.

Jei šias aplinkybes būtų žinoję, tokios sutarties nebūtų pasirašę. AB Lesto pasinaudojo išskirtine monopoline padėtimi. Mano, kad tinklų perkėlimą turi atlikti atsakovė arba atlyginti žalą dėl perkėlimo. Jis laiko suklydęs pasirašydamas sutartį, nes atsirado sklype suvaržymai, apribojimai. Ieškovai buvo pastatyti į nelygias sąlygas, tik atsakovę tenkinančios sąlygos buvo įtvirtintos sutartyje, ieškovai, sudarydami sutartį tos nelygybės neįžvelgė, o dabar siekia, kad bet kuris žemės sklypo suvaržymas turi būti susietas su jo daroma žala bei to atlygintinumu. Ieškovai, patenkinus ieškinį, įgyvendintų atliktą projektą atsakovės lėšomis.

Ieškovė K. teismo posėdžiuose paaiškino, kad pardavė sklypą G. R., jis D. ir A. B., ir po to paaiškėjo, kad žemėje yra 2 aukštos įtampos linijos. Ji pradėjo spręsti klausimą dėl linijų jų sklype perkėlimo, nes ji pirmoji tą žemę pardavė, nes žmonės negali disponuoti turtu, kokį įsigijo. Kai atsakovės atstovą E. S. (taip ieškovė nurodė atsakovės atstovo pavardę) ji supažindino su visomis aplinkybėmis, kad jokiuose brėžiniuose tų linijų anksčiau nebuvo, ji gavo specialiąsias sąlygas, kuriose jokio iškėlimo mokesčių ar išlaidų nebuvo. Atstovas jai paaiškino, kad reikia paruošti projektą dėl perkėlimo, davė projektuotojų sąrašą, ji pasirinko UAB „Relsta“, kurios atstovė paaiškino, kad greičiau perkelti pavyks, jei bus perkelta į ieškovų sklypo pakraštį. Projektuotoja paaiškino, kad negali ruošti projekto, kol nėra servituto sutarties, Pasirašant sutartį notarė pasakė, kad nereikia ieškovams sutarties išlaidų apmokėti, kai jie leidžia atsakovei sklypo dalimi nemokamai naudotis. Prieš sudarant sutartį AB Lesto atstovė minėjo, kad anksčiau sutartys buvo apmokamos iš šalių lėšų ir dar servitutas nemokamas. Niekas neklausė ar jie sutinka leisti naudotis neatlygintinai, AB Lesto atstovė sakė, kad tai standartinė sutartis. Po servituto sutarties pasirašymo ir projekto dėl iškėlimo paruošimo, ji turėjo vykti į AB Lesto pasirašyti dar vieną sutartį ir tada 2015 m. gegužės mėnesį nuvykusi sužinojo, kad ieškovai patys turi tas linijas savo lėšomis išsikelti. Ieškovė nurodė, kad tai neatitinka jokios logikos. Išsikėlimo projektas kainavo 100 Litų, pagal išsikėlimo projektą tas linijas iškelti ieškovams kainuotų 15500 Eurų, dabar gali būti brangiau. Nei žodžiu nei raštu apie tai, kad savo lėšomis reiks išsikelti elektros linijas, nebuvo supažindinta. Prie tos linijos prisijungti neplanavo. Teisės aktų ir internetinio puslapio, informacijos apie iškėlimo procedūrą neskaitė. Ieškovė yra inžinierė technologė bei verslo vadybininkė, yra konsultacinės įmonės ekonominiais klausimais vadovė. Išsilavinimas netrukdė suvokti sutartį, bet buvo nuteikta, jog bus kitaip, jog AB Lesto savo lėšomis iškels linijas, nesklandumas įvyko dėl to, kad jiems buvo paaiškinta, kad jie pasirašys servituto sutartį, paruoš projektą ir atsakovė iškels linijas. Atvykus į notarų biurą ji paviršutiniškai pervertė lapus, neskaitė atidžiai kiekvieno žodžio. Ji susikoncentravo į tai, kad AB Lesto iškels linijas ir apie atlygintinumą net negalvojo, vykdė procesą taip, kaip AB Lesto nurodė, kad linijas kuo greičiau iškeltų.

Iki servituto sutarties pasirašymo suprato, kad AB Lesto savo lėšomis iškels linijas, nes 2005 detaliajam plane ir 2004 m. topo nuotraukoje jokių elektros požeminių kabelio linijų nėra pažymėtų ir tai patvirtinta AB Lesto atstovų parašais. Kadangi tai AB Lesto klaida, tai jie turėjo savo lėšomis ją ištaisyti.

Ieškovai D. ir A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta teismo pranešimais.

AB Lesto teisių perėmėjas atsakovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (t. 2, b.l. 30-36).

Atstovė nurodė, kad tuo metu AB Lesto gavo paraišką išduoti projektavimo sąlygas, ten buvo numatytos ieškovų pareigos iškeliant energetikos objektą, tiek projektavimo darbai, tiek rangos darbai yra apmokami prašančiųjų lėšomis. Iškėlimo vieta buvo parinkta ieškovų. Elektros įrenginių iškėlimo rekonstrukcijos paslaugos sutartyje, kurios ieškovai nepasirašė, buvo paskaičiuota preliminari prijungimo įmoka 15569,68 Eur. Nurodė, kad jei ieškovai būtų pareiškę, jog servituto sutartys turi būti atlygintinos, tai atsakovė sutarčių nebūtų pasirašiusi. Šiuo metu ir su kitais asmenimis atlygintinų servitutų sutarčių nesudaro. Ieškovė pateikė paraišką dėl tinklų perkėlimo 2014-10-03, jai buvo išduotos specialiosios sąlygos, kuriose nurodyta parengti projektą, sumokėti prijungimo mokestį. Dokumentai nepatvirtina, kad atsakovė prisiims pareigą iškelti tinklus savo lėšomis. Ieškovai parengė projektą ir pateikė projektą derinimui. Prieš derinimą yra privaloma gauti visus sutikimus, todėl buvo sudarytos neatlygintinės sutartys su ieškovais. Sutartis sudaryti ieškovai nebuvo verčiami, kad servitutas bus nustatytas neatlygintinai žinojo, suklydimo dėl to nėra. Energetikos įst. 75 str. 3 d. patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba padarė klaidą, kadangi nenurodė specialiųjų žemės sąlygų. Topo nuotraukoje ( bl.l.17, 1t. ) tinklų nesimato, tačiau nuotrauką rengė ieškovai. Specialiose sąlygose detaliąjam planui ruošti buvo numatyta, kad 10 kV kabeliai turi būti numatyti plane (bl.l.102, 2 t.), tačiau kabelių ir apsaugos zonų detaliajam plane nėra, nors atsakovės atstovo vyresniojo inžinieriaus V. Č. parašas yra. Topo nuotraukoje kabelių nėra pavaizduoti. Atmintinės dėl tinklų perkėlimo atsakovė neturi, nes kiekviena atmintinė yra papildomos išlaidos, bet šiandien informacija yra skelbiama viešai. Rašytinės informacijos apie tai, kad internetinėje svetainėje buvo informacija apie iškėlimo procedūrą, negali pateikti. Iš to, kad nurodyta, jog reikės sumokėti prijungimo mokestį, ieškovai turėjo suprati, kad iškėlimo išlaidas turi prisiimti patys. Atstovė nurodė, kad atsakovės atstovas E. L. patvirtino, kad ieškovai buvo informuoti apie iškėlimo tvarką, kad viskas ieškovų lėšomis turi būti atlikta. Visas procesas įvyko ieškovų iniciatyva, nes jie išreiškė valią dėl iškėlimo, parengtas techninis projektas ir servituto vieta parinkta ieškovų, todėl ir buvo nustatytos neatlygintinos servituto sąlygos. Atsakovę tenkina dabartinė kabelių padėtis ir jomis tiekiama elektra. Atsakovės atstovai ir notarė nurodė, kad ieškovai turėjo galimybes susipažinti su sutarties sąlygomis todėl suklaidinti nebuvo, be to ieškovų išsilavinimas aukštasis universitetinis.

Trečiasis asmuo notarė Miglė Čirbaitė pateikė atsiliepimą į ieškinį (t.2, b.l. 78), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Ginčo servituto nustatymo sutartys buvo patvirtintos vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Sutartys buvo sudarytos šalių reikalavimu. Prieš pasirašant sutartis, jų šalys sutartis perskaitė, po to jas pasirašė. Jokių abejonių dėl šalių gebėjimo suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes nebuvo.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės D. K. tėvui I. K. 1995 metais buvo suteiktas 1,72 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Suteikiant šį žemės sklypą jame nebuvo nurodyta speciali sąlyga – kad per sklypą po žeme yra nutiestas 10 kv elektros kabelis. Iš žemės sklypo plano ir asmeninės ūkio žemės paženklinimo akto (t.1, b.l. 125), matyti, kad I. K. 1995-12-21 suteikiant 1,72 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) apylinkėje, žemės sklypo naudojimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad per šį žemės sklypą yra paklotas požeminis elektros kabelis. Ieškovės D. K. užsakymu 2004-12-17 M. R. IĮ parengė suderintą I. K. žemės sklypo topo nuotrauką (t.1, b.l. 17), kurioje nėra antžeminių ar požeminių elektros linijų, ant šios topo nuotraukos yra atsakovės atstovo parašas. Ieškovai pateikė patvirtintą I. K. priklausančio žemės sklypo detalųjį planą (t.1, b.l. 18), kuriame nėra nuorodų apie antžemines ar požemines elektros linijas, nors yra atsakovės atstovo parašas. 2005-11-03 patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas, kuriuo pakeista pagrindinė žemės sklypo paskirtis į „gyvenamųjų teritorijų“, sklypas suskirstytas į atskirus 16 sklypų. Vėliau žemę I. K. padovanojo savo dukrai, šios bylos ieškovei D. K.. Pastaroji du žemės sklypus: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0913 ha ir (duomenys neskelbtini) 0,0798 ha 2012-01-10 pardavė G. R.; šis jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0913 ha ploto 2014-04-29 pardavė ieškovams D. ir A. B..

B. pradėjus rengti projektą gyvenamojo namo statybai, paaiškėjo, kad per visų ieškovų žemės sklypus yra pravestas požeminis 10 kv elektros kabelis. Dėl tos priežasties projekto rengimas tapo negalimas, kol nebus išspręstas žemės servituto klausimas. Be to, turint omenyje, kad bus nustatoma kabelio apsaugos zona, žymiai sumažėjo galimo užstatyti žemės sklypo plotas.

Ieškovei D. K. nuosavybės teise priklauso 0,0423 ha, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (u. nr. (duomenys neskelbtini)) (bl.l.89,90, 3t.). Ieškovui G. R. nuosavybės teise priklauso 0,0798 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( u. nr. (duomenys neskelbtini)) (bl.l.87,88, 3t.) Ieškovams D. ir A. B. nuosavybės teise priklauso 0,0913 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (u. nr. (duomenys neskelbtini)) (bl.l.85,86, 3t.). Pagal ieškovės D. K. užsakymą buvo parengtas 10 kV elektros linijos projektas (t.1, b.l. 69-87). D. K. ir G. R. 2015-03-26 pasirašė servituto nustatymo sutartis (t.1, b.l. 20-29), o 2015-04-14 tokią sutartį pasirašė ir ieškovai D. ir A. B. (t.1, b.l. 30-34). Visiems išvardintiems žemės sklypams yra įregistruoti servitutai atsakovei -tiesti, aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas (tarnaujantys).

Ieškovė iš atsakovės gavo elektros požeminės linijos perkėlimo sąlygas (t.1, b.l. 19), kurių 3.3 punkte buvo numatyta kliento pareiga pasirašyti elektros tinklų ir įrenginių iškėlimo paslaugos teikimo sutartį ir sumokėti sutartyje nurodytą prijungimo paslaugos mokestį. Ieškovės D. K. užsakymu buvo parengtas elektros įrenginių iškėlimo projektas (t.1, b.l.35-49).

Ieškovai su atsakove pasirašė neatlygintines servituto nustatymo sutartis ir prašo atitinkamus sutarties punktus, apsprendžiančius neatlygintinumą, pagal CK 1.90 arba 1.91 straipsnius pripažinti negaliojančiais, t.y. kad ieškovai, sudarydami su atsakove servitutų nustatymo žemės sklypams sutartis buvo suklaidinti, jiems daromas spaudimas, nesuteikiant alternatyvų apginti pažeistas teises.

CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka. Todėl servitutus įregistravus, atsakovei ir tarnaujančių žemės sklypų savininkams atsirado tam tikros teisės ir pareigos.

CK 4.111 str. 1d. įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 str. 1d. servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Nagrinėjamoje byloje servitutai yra nustatyti sutartimi.

Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 priimta nutartis).

Sprendžiant ar pasirašant neatlygintines sutartis buvo išlaikyti šios bylos civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principai, yra svarbu atsižvelgti į aplinkybes, apsprendusias ginčytinų sutarčių pasirašymą. Išnagrinėtos bylos dalyje yra nustatyta, kad ieškovams priklausančių sklypų nuosavybės dokumentuose ir įvairiuose planuose bei topo nuotraukoje elektros tinklai ir įrenginiai bei jų apsaugos zonos nebuvo pažymėtos iki to laiko, kol ieškovai D. ir A. B. nepradėjo ruošti dokumentų namų statybai, nors minėti planai ir topo nuotrauka buvo derinti su atsakovės atstovais. Paaiškėjus, jog minėti elektros tinklai eina per sklypų vidurį, ieškovams perleidusiems, o kitiems įgijus žemės sklypus, buvo svarbu kuo skubiau išspręsti šių tinklų perkėlimą. Aplinkybės, susijusios su tuo, jog tinklai nebuvo pažymėti atitinkamuose dokumentuose, suponuoja išvadą, kad ieškovai pagrįstai tikėjosi spartesnio tinklų perkėlimo proceso, kuris bus atliktas atsakovės lėšomis. Teismas nustato, kad atsakovė tinkamai ieškovams tinklų perkėlimo sąlygų, proceso eigos, šalių teisių ir pareigų neišaiškino, kadangi nepateikė tam pagrįsti rašytinių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, jog detalios tinklų perkėlimo sąlygos būtų išviešintos jos internetinėje svetainėje iki ir sutarčių pasirašymo metu. Taip pat nustatytina, jog elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo sąlygų (bl.l.19, 1t.) 3.3 punkte nurodoma pareiga ieškovei sumokėti prijungimo paslaugų mokestį yra nesuprantama, nes nėra aišku, kokio jis dydžio, kokiomis sąlygomis turi būti sumokėtas, kai ieškovai patvirtino, jog prie naujai įrengiamų ir dabar esančių elektros tinklų nėra prisijungę ir to neplanuoja. Šios paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti, kad pasirašant sutartis ieškovai buvo suklaidinti dėl tinklų perkėlimo proceso eigos ir pasekmių, kurias sukelia sudaromos sutartys ir kuriomis atsakovei ieškovų nuosavybės dalimi suteikiama teisė naudotis neatlygintinai (CK 1.90 straipsnis). Todėl įvertinus susiklosčiusią situaciją nustatytina, kad ieškovų teisės, vertinant jas šalių lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principų aspektu, buvo pažeistos. Atsakovės atstovės paaiškinimai, kad atsakovė tokiais pat atvejais kaip ir nagrinėjamoje byloje, su kitais savininkais nėra pasirašiusi atlygintinų servitutų nustatymo sutarčių, todėl ieškovams nesutikus pasirašyti neatlygintinų sutarčių, atlygintinos sutartys taip pat nebūtų sudarytos, tai patvirtina. Analogiškas aplinkybes parodė ir liudytojas S. K. (t.2, b.l. 71, 2016-03-22 įrašo laikas 1:13:51; 1:15:46 – 1:43:43).

Naujų tinklų tiesimui ar kitų elektros įrenginių įrengimui kitų asmenų žemėje, įstatymas numato reikalavimą perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriams sudaryti sutartis su žemės savininku, gauti jo sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustatyti žemės servitutą (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d.). Tačiau įstatyme nenumatyta, kad iki įrengiamiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti nustatomas servitutas yra neatlygintinis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją, tačiau ieškovai su atsakove susitarė dėl neatlygintino servituto. Nustatytina, kad sutarčių nuostatos dėl jų neatlygintinumo išimtinai naudingos tik atsakovei, o tai leidžia konstatuoti sutarties šalių esminę nelygybę (CK 6.228 straipsnis).

Šalių 2015-03-26 ir 2015-04-14 sudarytose ir Kauno 27-jo notarų biuro patvirtintose servituto nustatymo sutartyse (notarinio registro Nr. MČ-1303, MČ- 1301, MČ-1619) sutarčių 2.1. punkto antros eilutės pirmasis žodis „neatlygintinai“ bei sutarčių 3.4., 5.1., 5.4., 7.2. punktai pripažintini negaliojančiais (CK 1.90 straipsnis, CK 6.228 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į tai, kad pagal Kauno apygardos teismo 2017-20-20 nutartį bylos dalis pagal ieškovų D. K., G. R., D. B., A. B. reikalavimą dėl dalinio servituto sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovės D. K. naudai iš atsakovės priteistinos 1175 Eur advokato atstovavimo išlaidos ir 42,00 Eur žyminis mokestis (t. 1. b.l. 10, t.2, b.l. 106-114)(CPK 93 str.).

Taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: iš atsakovės 19,26 Eur, iš ieškovų po 4,81 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2015 m. kovo 26 d. servituto nustatymo sutarčių, sudarytų tarp ieškovų D. K. ir G. R. (notarinio registro Nr. MČ-1303, MČ-1301) ir 2015 m. balandžio 14 d. sudarytos servituto nustatymo sutarties, sudarytos tarp D. B. ir A. B. (notarinio registro Nr. MČ-1619) bei atsakovės AB Elektros skirstymo operatoriaus 2.1. punkto antros eilutės pirmąjį žodį „neatlygintinai“ bei sutarčių 3.4., 5.1., 5.4., 7.2. punktus negaliojančiais.

Priteisti ieškovei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB Elektros skirstymo operatoriaus, į.k. 304151376, 1216,00 EUR (vienas tūkstantis du šimtai šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš atsakovės AB Elektros skirstymo operatoriaus, į.k. 304151376 valstybei 19,26 EUR (devyniolika EUR 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 4,81 Eur (keturis EUR 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.