- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- N1-705-201/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, kaltinamųjų gynėjams advokatams E. G., Juozapui Surbliui, nukentėjusiajam T. M., jo atstovei pagal įstatymą N. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, 2014-08-07 Klaipėdos m. apylinkės teismas priėmė nutartį atlesti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d. LR BK 93 str. pagrindais, teistas 2016-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (nuosprendis neįsiteisėjęs);
A. J. (A. J.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo, pagal LR BK 138 str. 2d. 8 p., 284 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. 2014-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo, pagal LR BK 138 str. 2 d. 8p., 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2014-07-15 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant 12 mėnesių tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.; 2016-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams, vadovaujantis LR BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K., A. J. 2016-02-14 apie 12.15 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – autobusų stotelėje „Vyturys“, Laukininkų g. 15, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. E. K. iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu T. M. į nosį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir griūdamas susižalojo kairįjį klubą. Po ko A. J. gulinčiam T. M. spyrė 5 kartus į galvos sritį. Tokiais veiksmais E. K., A. J., veikdami bendrininkų grupėje padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, nosies kaulų lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir kairio klubo sąnario sumušimą. Nosies kaulų lūžis bei galvos smegenų sukrėtimas T. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais E. K. ir A. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo T. M..
E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-02-14, apie 12 valandą, autobusų stotelėje Laukininkų g. 15, jis T. M. trenkė į nosį, tada jis nukrito, po to spyrė du kartus ir nubėgo. Buvo stotelėje su trimis asmenimis, jie kažką aiškinosi su T. M.. Jis priėjo ir trenkė nukentėjusiajam, jam nukritus, spyrė. Nežino už ką trenkė. Nukentėjusiojo nepažįsta, žino jį iš matymo. Su juo buvo trys asmenys, kurių duomenis atsisako nurodyti. Buvo priverstas duoti parodymus apie A. J.. Tyrėja buvo nusistačiusi ir pasakė, kad jis buvo su A. J.. Kai vyko tyrimas jie dar turėjo vieną bylą su A. J.. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad spyrė, bet tyrėja neužrašė. Pradžioje nesakė ką darė, po to sakė, nežino, kodėl tyrėja neužrašė, kad jis spyrė. A. J. tuo metu nebuvo, jis buvo jo namo kieme. Apklausoje tyrėja sakė, kad jis sakytų, kad A. J. buvo. Apklausoje dalyvavo advokatas, dalyvavo ir kai davė parodymus, ir kai skaitė parodymus. Jis pats neskaitė parodymų, tiesiog pasirašė prie parodymų. Supranta, kad blogai pasielgė, po to laiko nieko nėra padaręs.
A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną ten jo nebuvo ir jis nemušė nukentėjusiojo. Buvo pas pusbrolį Rimkuose, remontavo garažą. Pusbrolis buvo užsienyje, todėl neatvyko pas pareigūnus. Kodėl E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodė, kad jis jam pasigyrė jog spyrė nukentėjusiajam, jis nežino, gal kad tuo metu buvo susipykę su E. K. dėl asmeninių reikalų. Nežino, kodėl nukentėjusysis jį atpažino. Su E. K. pažįstami apie 8 metus. E. vadina E.. Į jį kreipiasi S.. Vasario 14 dieną buvo Valentino diena, todėl atsimena, ką veikė tą dieną. Visą dieną jis buvo pas pusbrolį Rimkuose, nuo 8-18 valandos ir pusbroliui padėjo dirbti. Vakar parvažiavo pusbrolis. Pusbrolis bus savaitę. Su E. K. buvo susipykę dėl asmeninių reikalų, kurių nurodyti negali. Draugiškai padėjo pusbroliui dirbti, kai paprašydavo tai ir eidavo padėti dirbti. Nenorėjo švęsti vasario 14 dienos, todėl padėjo pusbroliui.
Nukentėjusysis T. M. parodė, kad vasario 14 dieną, apie 15 val. ėjo į Vyturio stotelę, prie jo prisikabino T. M.. Kalbėjosi su juo apie kažkokį pareiškimą, kurio nebuvo. Po to jis ėjo link autobuso, jį iš nugaros užpuolė E. K., smogė jam vieną smūgį į nosį, jis trenkėsi su galva į autobusą, parkrito. Po to pribėgo A. J. ir spyrė 5 kartus į galvos sritį. Iki tos vasario 14 d. nebuvo pažįstamas su kaltinamaisiais. Nežino, iš kur tokia agresija, buvo gal matęs kelis kartus kaltinamuosius, bet nesisveikindavo ir nesikalbėdavo. T. M. kaltino jį, parašius pareiškimą dėl muštynių. T. M. buvo pažįstamas su kaltinamaisiais, jie buvo trise. T. M. nieko nedarė, jis stovėjo stotelėje. Kai A. J. spyrė, E. K. jau buvo nubėgęs. Jis įsėdo į autobusą, paskambino savo panelei, jie atvažiavo jo paimti ir išvažiavo į policijos komisariatą. Įvykį matė autobuso vairuotojas ir bandė skambinti policijai. Greitoji jį išsivežė į ligoninę. Buvo nustatytas nosies lūžis, smegenų sutrenkimas, dubens kaulų sutrenkimas. Civilinio ieškinio nereiškė. Girdėjo kaip į A. kreipėsi S., o į E. – Z.. Yra matęs kaip jam E. rašė, jis Feisbuke pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Gerai pamena ir gali patvirtinti, kad E. K. jam sudavė vieną smūgį į nosį, o spyrė jam A. J.. E. K. sako, kad jam spyrė, dėl to kad apgintų draugą. Po smūgio nukrito, trenkėsi galva į autobusą. Autobuso vairuotojas įkėlė jį į autobusą. T. M. buvo jo draugas, bet po įvykio nebendrauja, jis buvo įvykio vietoje. Nepažinojo A. J., žinojo jį tik iš matymo, nes jis dažnai būna Laukininkų gatvėje. Nežino, kodėl E. K. jį mušė.
Nepilnamečio nukentėjusioji atstovė pagal įstatymą N. M. parodė, kad duktė jai pranešė, kad sūnus ligoninėje. Ligoninėje sūnus papasakojo, kad jam iš nugaros trenkė, jis nukrito, jį spardė. Papasakojo, kad vairuotojas įkėlė į autobusą ir pavežė iki poliklinikos sustojimo. Išsikvietė draugės tėvą, kuris nuvežė į policiją. Sūnų paguldė į ligoninę. Problema buvo su T. M., jie pradžioje bendravo, jai nepatiko jų kompanija. Ji suprato, kad jos sūnus norėjo išeiti iš tos kompanijos, todėl buvo sumuštas. Prikibo, kad neva T. M. parašė pareiškimą. T. M. mokosi toje pačioje mokykloje kur sūnaus draugė mokosi.
Liudytojas V. S., parodė, kad tą dieną ėjo į parduotuvę, pamatė E. K., Tomą ir jo kažkokį draugą, jie kalbėjo su nukentėjusiuoju. Grįžo namo. Stovėjo prie savo laiptinės, atėjo E. K., pasakė, kad sumušė nukentėjusįjį. E. K. nesakė, už ką sumušė nukentėjusįjį. Neįdomu buvo, už ką sumušė. Su E. K. yra kaimynai. Nukentėjusiojo nepažįsta. Pats įvykio nematė. Buvo kartu T. ir jo draugas. Ten buvo ne kaltinamasis A. J.. E. K. nesakė, ar keliese sumušė, ar vienas sumušė.
Liudytojas V. M. parodė, kad matė, kaip trise bėgo prie autobuso, pamanė, kad nori įlipti į autobusą. Matė kaip vienas vaikinas nukrito, o kiti du su kojomis spardė jį. Tai buvo seniai, Bandužių g. sustojime. Negali pasakyti ar nukentėjusysis pats nukrito, ar jį pastūmė, kad mušė rankomis nematė, spardė tik kojomis. Vairuoja 9 maršruto autobusą. Pasakė, „vaikinai gal užteks“, tai jie nuėjo. Tvirtina, kad mušė dviese, jie abudu darbavosi prie gulinčio asmens. Kaip vaikinai atrodė, nepamena, nekreipė dėmesio. Vaikinai su kapišonais buvo, nes lijo lietus. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas T. M. parodė, kad kai buvo sumuštas T. M., A. J. nebuvo. A. J. yra matęs porą kartų. Buvo tik E. K..
Specialisto išvadoje Nr. G 267/2016(03) nurodyta, kad T. M. nustatytas galvos sumušimas, nosies kaulų lūžis, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas ir kairio klubo sąnario sumušimas. Nosies kaulų lūžis bei galvos smegenų sukrėtimas T. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulai lūžo nuo į nosį suduoto smūgio - tikriausiai kumščiu. Kairysis klubas galėjo būti sumuštas griūnant. (1t., b.l. 78-79)
Atpažinimo iš nuotraukų metu T. M. atpažino A. J., kaip asmenį, kuris jam 2016-02-14 spyrė gulinčiam į galvą 5 kartus (1t., b.l. 70-73).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str.1 d.). Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir pan. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-2018/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji E. K. ir A. J., veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam T. M. padarė galvos sumušimą, nosies kaulų lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir kairio klubo sąnario sumušimą. Nosies kaulų lūžis bei galvos smegenų sukrėtimas T. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ši kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taip pat E. K. ir A. J. įvykdyta veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jie viešoje vietoje – autobusų stotelėje „Vyturys“, Laukininkų g. 15, Klaipėdoje, įžūliais veiksmais, kurie pasireiškė žiauriu elgesiu - smūgių sudavimu nukentėjusiajam T. M., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nors kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau neigia, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. J.. Kaltinamasis A. J. kaltės nepripažino. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis T. M. nuo pirmos apklausos momento tvirtino, kad jį sumušė du asmenys, t.y. E. K. ir A. J., juos atpažino ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų bei teismo salėje. Kad T. M. mušė du asmenys patvirtino ir autobuso vairuotojas V. M.. Jo parodymai aiškūs, nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant advokatui, apklausiamas įtariamuoju E. K. parodė, kad jis sudavė tik vieną smūgį T. M. į nosies sritį, nuo to smūgio T. M. nukrito ant žemės prie autobuso. Kartu su juo buvo A. J., tačiau ar jis spyrė T. M., ar ne, nematė, nes jau buvo nubėgęs. Tą pačią dieną A. J. sakė, kad jis T. M. įspyrė du kartus į galvą. T. M., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą dieną kartu su E. K. buvo ir A. J. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, teismo posėdžio metu paneigė savo parodymus, paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra R., o A. J. tą dieną nebuvo. A. J. parodymai, kad 2016-02-14 jis buvo Rimkuose, vertintini kritiškai, kadangi E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. J. buvo kartu su juo, o teismo posėdžio metu nurodė, kad A. J. buvo jo namo kieme. Kaltinamųjų parodymai prieštaringi bei nenuoseklūs. Kad nusikalstamas veikas E. K. ir A. J. padarė veikdami bendrininkų grupėje įrodo nukentėjusiojo T. M. parodymai, atpažinimo protokolas, akistatos protokolas, autobuso vairuotojo V. M. parodymai, bei kita byloje surinktų ir teismo posėdžio ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.
Teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį – E. K. ir A. J. padarė 2 nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltės formą ir rūšį - veikos padarytos tyčia, į veikų stadiją - veikos baigtos, į kaltininkų asmenybes: E. K. neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, savo kaltę pripažino, elgesį vertina kritiškai, neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko. Kaltinamasis A. J. yra jauno amžiaus, tačiau teistas du kartus už analogiško pobūdžio veikas, teistumas neišnykęs, nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai charakterizuoja jį kaip linkusį daryti tokias analogiškas veikas, baustas administracine tvarka, savo kaltės nepripažino. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. K. paskyrus laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant, o A. J. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamiesiems E. K. ir A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1d., nuosprendis neįsiteisėjo, todėl vengiant dvigubo bausmių bendrinimo, skiriama bausmė nebendrintina su 2014-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 361,01 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl T. M. gydymo išlaidų (t.1, b.l. 83-86).
Civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, pilnai tenkintinas, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamųjų E. K. ir A. J. veiksmais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais,
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per tris mėnesius pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 7 punktu ir 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per tris mėnesius pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą.
E. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. J. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir jį suimti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. K. ir A. J. 361,01 eurų turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.