Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su V. G., L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 391 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punkto nuostatomis, V. A., J. Š. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:

V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą;

L. K. – nuvykti iš Kėdainių į Vilnių ir parodyti vietą R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių, ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos;

V. A. – susitikti su V. G. atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje;

R. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu – iš Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą Vilniuje, bei iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį.

V. G. 2013 m. kovo 23 d. nuo 17 val. 18 min. iki 19 val. 28 min., telefonu ir per elektroninio pašto „gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną apie 20 val. 15 min., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „Ermitažas“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, V. A. V. G. nurodymu, perdavė 28 000 Lt (8 109,36 Eur) už narkotinę medžiagą. Po to V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių Savanorių pr. 174H, Vilniuje. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 23 d. 21 val. 38 min., V. G. telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėto kiekio narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21 val. 42 min., V. A. nurodymu, J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių Savanorių pr. 174 H, Vilniuje, paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013 m. kovo 25 d. 14 val. 04 min.

V. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 25 d. nuo 11 val. 12 min. iki 12 val. 35 min., telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt (28,96 Eur) atlygį kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietą, kur bus palikta V. G. užsakyta narkotinė medžiaga, taip pat nurodė L. K. pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių. V. G. 11 val. 34 min. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13 val. 34 min., V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą – prie garažų, esančių Savanorių pr. 174 H, Vilniuje, padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14 val. 04 min. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 25 d. apie 21 val. 10 min., R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto, automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „Techasas“, esančio J. Basanavičiaus g. 7, Kėdainiuose, paėmė L. K.. L. K. apie 21 val. 16 min., pranešė telefonu V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu V. G. L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K. kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22 val. 55 min. įvažiavo į teritoriją, esančią prie Savanorių pr. 174 H, Vilniuje, kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to apie 23 val. 15 min., L. K. pranešė V. G. apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį, kai 2013 m. kovo 26 d. apie 00 val. 40 min., policijos pareigūnai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti. Po to 2013 m. kovo 26 d. apie 03 val. 45 min., kelio Vilnius–Panevėžys automobilio „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo vietos pradžioje (71 km) atliktos įvykio vietos apžiūros metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 13 d. nutarimu buvo paskelbta R. J. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2014 m. lapkričio 13 d. išdavė Europos arešto orderį. 2014 m. lapkričio 25 d. R. J. paieška nutraukta, kadangi jis atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Tą pačią dieną R. J. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. J. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. J. buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies bei BPK numatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis R. J. yra laikomas suimtas ilgą laiką, t. y. vienerius metus ir šešis mėnesius. Įvertinus kaltinamajam R. J. taikomo suėmimo trukmę ir jo asmenybę (Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, siejamas tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, iki suėmimo dirbo, paleistas iš suėmimo ketina vėl įsidarbinti), nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Skunde nurodoma, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo pagrindu. Kaltinamojo gynėjo manymu, pagrindai pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam R. J. yra išnykę, todėl kardomoji priemonė – suėmimas jam galėtų būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar 6 000 Eur užstatą. Taip šioje proceso stadijoje būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai, t. y. užtikrintas kaltinamojo R. J. dalyvavimas procese, bylos nagrinėjimas teisme ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Skunde pažymima, kad kaltinamojo R. J. motina A. J. į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 2015 m. lapkričio 6 d. įmokėjo 6 000 Eur sumą kaip užstatą už R. J.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė argumentų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Gynėjo manymu, apygardos teismo išvada, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, yra nepagrįsta. Pažymi, kad R. J. jau apklaustas pirmosios instancijos teisme, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. J., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Atkreiptinas kaltinamojo ir jo gynėjo dėmesys į tai, kad skunde pateikti iš esmės tie patys argumentai, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje. Kaltinamojo gynėjas naujų argumentų dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo skunde nenurodo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąlygos pratęsti kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadoje, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Skundo argumentai dėl kaltinamojo R. J. kaltės atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys panaikinti skundžiamos nutarties. Kaip jau buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje, svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltinamojo kaltės ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacijos klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.

Kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teorinis pagrindas buvo išanalizuotas aukščiau paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, todėl nekartojamas.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam R. J., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad R. J. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimas, kurio padarymu R. J. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas, gerai organizuotas, galimai padarytas bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Be to, kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo. Todėl įvertinus galimai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog iš nusikalstamos veikos R. J. galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui.

Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės R. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui. Be to, gynėjo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo socialinius ryšius, yra reikšmingos pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. J. pratęsė tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Dėl prašymo skirti švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamajam pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam R. J. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Vien tik aplinkybė, kad į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą buvo sumokėta 6 000 Eur suma, nesudaro pagrindo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, t. y. užstatą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi grąžino A. J. 6 000 Eur užstatą, sumokėtą į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. J. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo – terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.