- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- e2YT-12787-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08161-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esančią (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą – statinį (garažą), esantį (duomenys neskelbtini), apie kurio galimus savininkus ar teisėtus valdytojus, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, jokių duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti jų pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 5 d. VĮ Turto bankas raštu Nr. (16.3) SK4-5960 informavo, kad savivaldybė turi baigti spręsti garažo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą „Dėl galimai bešeimininkių statinių“. Siekiant nustatyti garažo savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į garažą, išsiaiškinti. Tuo tikslu nuo 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje apie siūlymą pripažinti garažą, kuris neturi savininkų (ar kurio savininkai nežinomi), skelbta ir savivaldybės interneto svetainėje (2019 m., gruodžio 16 d. sąrašo eilės Nr. 34) . Taip pat nuo 2022 m. birželio 17 d. buvo pranešta ir papildomai pranešimu , kviečiančiu atsiliepti savininkus, turinčius turtinių teisių į garažą. Iš statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų: fotonuotraukos, ploto (16 kv.m.), tai jog garažas mūrinis, (2-ame aukšte), galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Naujininkų seniūnija skelbimus ant garažo apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais buvo užkabinusi 2020-02-03 ir 2022-06-27, tačiau į skelbimus niekas neatsiliepė. Papildomai pabrėžė, jog duomenų apie garažo privatizavimą nerasta. Taip pat, kaip minėta, tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų aiškiai identifikuoti, kokio konkrečiai objekto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo pradėta ir kurio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos objektus, kviečiama atsiliepti, Naujininkų seniūnija užtikrino, kad ir ant paties statinio (garažo) pakabintas skelbimas (skelbimo fotofiksacija pridedama). Naujininkų seniūnija skelbimus ant garažo kabino 2020 ir 2022 metais, tačiau į skelbimą iki šiol niekas neatsiliepė. Informacija apie pradėtą pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą pastatą, 2022 m. birželio 11 d. buvo skelbiama ir laikraštyje „Lietuvos Rytas“. Akcentavo, kad turtinių teisių į statinį (garažą) iki šiol niekas nepareiškė. Pabrėžė, kad minėtas garažas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas, nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą paskelbimo pradžios niekas nesikreipė dėl minėto garažo, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog garažas neturi savininko, todėl laikytinas bešeimininkiu daiktu ir perduotinas Vilniaus miesto savivaldybei. Pareiškėjos teigimu, savivaldybė, nebūdama garažo savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkingas, ateityje nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Pareiškėjos vertinimu, jeigu garažas, kuris neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Pastatas ir toliau nebūtų prižiūrimas, o pablogėjus jo būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jo savininkų ir neperdavus jo Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jo tvarkyti, remontuoti.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
Pagal CPK 534 straipsnį pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esančią (duomenys neskelbtini).
Pareiškimas dėl negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančios (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu teismui pateiktas 2023 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kai 2022 m. gegužės 20 d. pareiškėja minėtą nekilnojamąjį turtą įsitraukė į savo apskaitą, todėl pareiškėja įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. Vadovaujantis Taisyklių 3.2 punktu pareiškėja yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduoti (CPK 534 straipsnis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-5/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėtos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros. Ant garažo durų buvo skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokio objekto savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šį objektą, ieškoma.
Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2022 m. birželio 17 d. skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – garažą (boksą), ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą. Informacija apie pradėtą garažo (bokso) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į butą, buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“.
Registrų centre nuosavybės teisės į garažą (boksą) nėra įregistruotos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja visais galimais būdais stengėsi nustatyti ir informuoti garažo (bokso) savininką, kad jis pasirūpintų savo turtu, tačiau šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo garažo (bokso) įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Per šį laikotarpį buto savininkas neatsirado, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jeigu garažas (boksas), kuris neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebus pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Garažas (boksas) ir toliau nebūtų prižiūrimas, nebūtų mokamos jo išlaikymo išlaidos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis), todėl negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pripažintina bešeimininkiu daiktu ir perduotina pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).
Asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nėra žinomi, todėl sprendimas skelbiamas viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu ir perduoti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 12 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-12787-868/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08161-2023-2), kuriuo tenkintas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nėra žinomi, todėl sprendimas yra skelbiamas viešo paskelbimo būdu. Sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 12 d. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 5) 262 4043“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.