Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokurorės Kristinos Mockienės 2013-05-29 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2001-11-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL bauda;

2. 2002-03-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 1 d. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su 2001-11-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013-04-11, apie 18.15 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas neblaivus (2.28 promilės girtumas), savo sesei V. G. K. suduodamas ranka į galvą, ją sužalojo, jai sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2013-04-11 po pietų, su savo sugyventine B. L. gėrė, ir A. K. išgirdo, kaip virtuvėje mušasi jo sesuo V. K. su savo sugyventiniu R.. A. K. nuėjo į virtuvę juos išskirti ir, beskirdamas, sudavė savo sesei kumščiu į veidą. Sesuo nugriuvo, po to, kiek laiko pagulėjusi atsikėlė, nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Įvykio metu jo sesuo buvo neblaivi, dėl to tarp jos ir jos sugyventinio Ramūno kilo konfliktas. (b.l. 20).

Nukentėjusioji V. G. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-04-11 vakare išgertuvių metu nusprendė išvyti iš savo namų sugyventinį R. K.. Į jų konfliktą įsikišo jos brolis A. K., kuris trenkė jai į veidą. Kuo ir kiek kartų trenkė V. G. K. pasakyti negali, nes neatsimena. Pretenzijų dėl šio įvykio broliui neturi, brolis A. K. po įvykio jos atsiprašė. Papildomos apklausos metu parodė, kad sutinka jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės jam siūloma bausme (b.l. 9, 10).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-04-11, begeriant alų, jis susipyko su savo sugyventine V. G. K., dėl ko pykosi nepamena, tačiau pamena, jog sugyventinė norėjo jį išvaryti iš namų. Į jų konfliktą įsikišo V. G. K. brolis A., kuris jį užstojo, nes nenorėjo, jog jį išvytų. Kaip A. K. sudavė sesei, R. K. nematė, kad jos veidas sumuštas pamatė tik kitą dieną. Pasak R. K. konflikto metu visi jo dalyviai buvo neblaivūs (b.l. 14).

Liudytoja B. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-04-11 atvyko pas savo sugyventinį A. K. išgerti alaus, tuo metu A. K. sesuo susipyko su savo sugyventiniu R., A. ėjo jų išskirti. Tolimesnės konflikto eigos B. L. nematė, nes buvo kitame kambaryje. Kad V. G. K. veidas sumuštas ji pamatė tik po dviejų dienų (b.l. 15).

Motyvuojamoji dalis

2013-04-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 5-7).

2013-04-11 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2760 nurodyta, kad A. K. 2013-04-11, 18:45:24 val. buvo neblaivus, 2,28 promilių girtumas (b.l. 16).

2013-04-11 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2759 nurodyta, kad V. G. K. 2013-04-11, 18:49:21 val. buvo neblaivi, 2,40 promilių girtumas (b.l. 8).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

A. K. kaltas prisipažino ir gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b.l.56), todėl yra juridinė galimybė nerengti bylos nagrinėjimo teisme, o bausmę paskirti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), be to, A. K. anksčiau teistas (b.l.29-38), baustas administracine tvarka (b.l.39-46), priklausomybės ligų centre ir psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (b.l.50,52).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. 1) p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.