Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-19 · Byla Nr. TS-38-891/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
TS-38-891/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
K. V.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-38-891/2017
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 59-57 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, ir K. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams. Bausmės vykdymo pradžia – 2015-01-22, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-08-22. 1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2016-11-06, neatliktos bausmės dalis 2017-03-16 buvo 1 metai 5 mėnesiai 6 dienos.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017-03-16 Vilniaus pataisos namuose, 2017-03-16 protokolu Nr. 58-12 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 59-57 nutarė netaikyti nuteistajam K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija Skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad atsižvelgus į nuteistojo aukštą nusikalstamo elgesio riziką – 110 balų, vidutinę smurtinio elgesio riziką, teistumų kiekį ir pobūdį, nusikaltimams būdingą modelį, mąstymą ir elgesį, elgesį bausmės atlikimo metu, pažeidimų kiekį ir pobūdį, - šiuo metu 12 galiojančių nuobaudų, nevykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bendro išsilavinimo ir specialybės neturėjimą, pataisos namuose nedirba ir nesimoko, neturi legalios darbinės patirties laisvėje, motyvacijos stoką keistis bei į Skundžiamame nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis K. V. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis K. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nuteistojo manymu, Komisijos Nutarimas yra neteisėtas. Komisijos svarstymo metu dėl lygtinio paleidimo klausimo akcentuoti tik tie argumentai, kurie leidžia netaikyti lygtinio paleidimo. Komisija nekorektiškai oficialiame dokumente pavartojo teiginį „amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų“, kadangi teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais. Skundžiamo Komisijos nutarimo teiginiai „Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015-11-25; bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 14 kartų, baustas 12 kartų, yra itin tendencingi ir iš esmės klaidinantys, sąmoningai nutylėtos esminės aplinkybės, kad nuobaudos nėra piktybinės, netendencingos, visai neanalizuojama ir nepateikiama informacija, kokios tai nuobaudos, už kokį konkrečiai padarytą režimo pažeidimą. Iš Komisijos nutarimo akivaizdžiai matosi, kad jis surašytas siekiant parodyti jį iš labai negatyvios pusės, Skundžiamas nutarimas yra šališkas, neatspindintis faktinių aplinkybių. Be to, teiginys, kad asmuo nusikals, turi būti labai aiškiai ir labai atsakingai argumentuotas, nes priešingu atveju tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimu. Skundžiamo nutarimo teiginys „Lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo“ tiesiogiai prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo sisteminga, nebuvo recidyvu ir nebuvo pasekme kokių nors negatyvių moralinių nuostatų. Skiriančiam bausmę teismui BVK 157 straipsnio nuostatos buvo žinomos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo nustatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam. Todėl revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo. Savo skunde taip pat pažymi, kad Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir Skundžiamu nutarimu ėmėsi spręsti teisingumo principo įgyvendinimo klausimą, tai yra vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją yra išimtine teismo prerogatyva, todėl tai yra absoliučiu Skundžiamo Komisijos nutarimo negaliojimo pagrindu. Taip pat savo skundą grindžia tuo, kad nėra aišku, kuriomis aplinkybėmis Komisija rėmėsi, kai padarė išvadą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Skundžiame nutarime nurodyta Komisijos nuomonė, kuri yra surašyta abstrakčiais teiginiais, Skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyti objektyvūs ir pagrindžiantys motyvai, dėl ko lygtinis paleidimas buvo netaikytas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo į nuteistojo K. V. skundą nepateikė.

Nuteistojo K. V. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 59-57 atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija 6 metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad K. V. neatitinka visų formalių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte. K. V. jau yra atlikęs daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, K. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdė, tai yra dalyvavo tik programose, skirtose „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-35 matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso aukštos rizikos grupei – 110 balų, iš jų 47 balai statiniai ir 63 balai dinaminiai (gali keistis). Kaip jau minėta aukščiau, tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo K. V. asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis buvo pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. K. V. nuo 2015-11-25 bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, dėl įvykdytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta, savo vaidmens neminimizuoja, nebuvo įtakojamas kitų daryti nusikaltimus, turi savo nuomonę, supranta ir gali įvertinti savo veiksmų pasekmes. Teigia, kad alkoholį vartoja retai ir saikingai. K. V. teigia, kad kiekvienoje situacijoje stengiasi įvertinti galimą riziką, siekia stabilumo, savitvardą praranda retai, nes nepasiduoda provokacijoms ir geba save kontroliuoti. Turi realistinius ilgalaikius tikslus dėl darbo, asmeninio gyvenimo kūrimo, nors konkrečių žingsnių, kaip tų tikslų sieks, neįvardina. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, turi gana tvirtą savo nuomonę, kurią stengiasi apginti. Diskriminacinių nuostatų nėra, supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę. K. V. palaiko santykius su sugyventine ir pussesere turi gyvenamąją vietą. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo šiokį tokį teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo tam tikrą stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš Socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo asmens bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad K. V. anksčiau teistas net 8 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą ankstesnį teistumą, praėjus mažiau nei vieneriems metams po to, kai buvo išleistas iš pataisos įstaigos, jis vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų tyčinių sunkių, vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Akcentuotina, kad ankstesnių teistumų metu K. V. du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą taikyta amnestija, tačiau nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Taip pat pažymėtina, kad K. V. amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, nusikaltimai nesunkėja, tačiau nusikaltimams būdingas modelis. Be to, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, paskutinės K. V. nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu, grasinimais smurtu, siekiant, kad kiti paklustų, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog K. V. neatskiria tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos, be to, teisindamas bendrai nusikalstamą elgesį kaltina valdžios politiką, socialinę nelygybę. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas nurodomi kaip vieni iš nuteistajam K. V. būdingų kriminogeninių veiksnių. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad K. V. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad K. V. bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo jam nustatyto režimo reikalavimus, tai yra režimo reikalavimus pažeidė net 14 kartų, iš kurių baustas 12 kartų ir visos nuobaudos galioja, nei karto neskatintas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog K. V. ne kartą pataisos įstaigoje yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, jis nenori leistis į kalbas apie narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, į klausimus atsakinėja lakoniškai ir labai abstrakčiai, šiuo metu nerodo motyvacijos pasikeisti, teigia, kad tai būdas paįvairinti jo laisvalaikio praleidimą. Teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, taip pat Socialinio tyrimo išvados, K. V. teigia, kad jam yra nepriimtina jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūra, reiškia nepasitenkinimą dėl reikalavimų laikytis vidaus tvarkos taisyklių, kurias yra ne kartą pažeidęs. Be to, kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos 2017-02-09 pateiktos pažymos, prieš jo svarstymą Komisijoje, 2017-02-09 K. V. net tris kartus buvo kviestas pas Psichologinės tarnybos darbuotoją siekiant atlikti nusikalstamo elgesio bei smurtinio elgesio rizikos įvertinimą, tačiau tik dėl jam pačiam žinomų priežasčių pas psichologą neapsilankė, kas rodo, jog K. V. su pataisos namų darbuotojais bendrauti nelinkęs bei į lygtinio paleidimo klausimo svarstymą rimtai nežiūri. Taip pat pažymėtina, kad nors tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad K. V. turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti, materialiai remiamas, laisvėje gyveno iš atlyginimo, yra gautas raštas dėl nuteistojo įdarbinimo išėjus į laisvę, tačiau kartu pažymima, jog nuteistasis laisvėje yra dirbęs tik nelegaliai apie metus, legaliai dirbti nenorėjęs, nes turi vykdomųjų raštų, yra tik pagrindinio išsilavinimo ir pataisos namuose šiuo metu nedirba ir nesimoko, be to, jis šiuo metu turi didelių finansinių sunkumų, nors įstaigos buhalterija vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo nėra gavusi, ir finansiniai sunkumai Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kaip vienas iš nuteistajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Be to, K. V. santykius palaiko tik su sugyventine ir pussesere, nelankomas, jaučiasi vienišu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolų padengimui. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika aukšta – 110 balų pagal OASys metodiką, o nuteistojo smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 metodiką - vidutinė. Teismo vertinimu, tokie aukšti balai rodo, kad nuteistasis nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisijos narių sprendimas netaikyti K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo vieningas. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Skundžiamas nutarimas netaikyti nuteistajam K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį K. V. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. K. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo K. V. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo K. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 59-57, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys