Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė - 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-05-12 iki 2016-05-13 (1 para) ir M. L. nustatyta galutinė bausmė 39 (trisdešimt devynios) paros arešto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2016-05-12 apie 22.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suėmęs už rankos, stūmė savo žmoną L. L., kuri atsitrenkė į sieną. Tokiais veiksmais M. L. padarė nukentėjusiajai L. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu nugaroje, odos nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje ir sprande. To paties konflikto metu M. L. ranka trenkė savo mažametei dukrai V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., į pakaušį bei stūmė ją, dėl to mažametė atsitrenkė į sieną ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva viršugalvyje.Šiais savo veiksmais M. L. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas M. L. pasitvirtino.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės paskyrimo, skiriant švelnesnę bausmės rūšį. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, o taip pat nesvarstė galimybės dėl BK 38 str. taikymo. Skunde nuteistasis teigė, kad savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė sutuoktinės ir dukters, jos jam atleido, jie susitaikė, toliau gyvena kartu ir bendrauja. Šeimoje auga dvi dukros. Nuteistasis nurodė, kad kurį laiką neturėjo darbo, gyveno iš žmonos mažo atlyginimo, šiuo metu yra galimybė įsidarbinti, tačiau dėl paskirtos arešto bausmės šio darbo gali netekti, o dėl to nukentės visos šeimos interesai. Po šio įvykio alkoholio nebevartoja, jo smurtas buvo atsitiktinis, šiuo metu padaręs išvadas ir siekia pasitaisyti. Paskirtoji bausmė per griežta, todėl bausmė keistina į švelnesnę arba taikytinas susitaikymas. Paskyrus švelnesnę bausmę, tai nereikš jo nebaudžiamumo, bet garantuotų, kad nenutruks jo ryšiai su šeima, būtų sudarytos sąlygos pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, nenukentėtų šeimos interesai ir tuo pačiu būtų įgyvendinti bausmės tikslai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui švelninti paskirtąją bausmę ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba taikyti BK 38 str., todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, tačiau svarstytinas klausimas dėl paskirtosios bausmės rūšies. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t. y. asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė mažamečiui, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas paskyrė bausmes sankcijų ribose.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teisme nebuvo gauti duomenys, kurie pateikti apeliaciniam teismui ir jie sudaro pagrindą paskirtąją arešto bausmę švelninti.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, kad skiriant arešto bausmės rūšį yra įvertinta tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, teismas atsižvelgė, jog vieną kartą teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, pagrįstai įvertino, kad padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, jog nuteistasis šiuo metu dirba pagal 2016 m. spalio 26 d. išduotą verslo liudijimą, sumokėjęs mokesčius valstybei (b. l. 129, 130), susitaikęs su savo sutuoktine ir dukra, ką patvirtina teismui pateiktas L. L. prašymas dėl švelnesnės bausmės paskyrimo nuteistajam (b. l. 119), leidžia aukštesniajam teismui spręsti, kad M. L. daro išvadas dėl savo elgesio, dirbdamas siekia prisidėti prie savo šeimos, tame tarpe ir dviejų mažamečių dukrų išlaikymo, kasdieninių jų poreikių tenkinimo, tuo užtikrinant jų teises į gyvenimo kokybę, todėl paskirtoji arešto bausmė švelninama ne keičiant bausmės rūšį, o jos trukmę bei atlikimo laiką, nustatant arešto bausmę atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.). Švelninti nuteistajam paskirtąją bausmę keičiant ją į kitą švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus, laisvės apribojimą ar baudą, nėra įstatyminio pagrindo, kadangi abi BK 140 straipsnio dalys (2 d. ir 3 d.) sankcijoje numato tapačias tik arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Taip pat netaikytinos BK 38 straipsnio nuostatos, kadangi teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys susitaikymo faktą, o gautas tik nukentėjusiosios prašymas nuteistajam M. L. bausmę švelninti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl arešto bausmės dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 str. 2 p.

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti.

M. L. pripažintam kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 3 dalyje,

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį skirti 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę - 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-05-12 iki 2016-05-13 (1 para) ir M. L. nustatyti galutinę bausmę 19 (devyniolika) parų arešto, arešto bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.