- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1718-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06995-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- V. R., D. R.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1718-730/2014
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-06995-2014-7)
2014 m. lapkričio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. ir D. R. bankroto administratoriaus S. B. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., D. R., V. R., ir AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti 2014-05-20 patvarkymo Nr. S-14019298 dalį dėl 9 648 Lt vykdymo išlaidų palikimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00553 susidariusioms vykdymo išlaidoms dengti ir įpareigoti antstolę B. T. 9 648 Lt vykdymo išlaidų sumą pervesti į pareiškėjo – bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas nurodė, jog 2014-04-17 nutartimi V. R. ir D. R. iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014-04-25, bankroto administratoriumi paskirtas S. B.. 2013-11-04 įvykusiose varžytinėse už 223 000 Lt parduotas V. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Turto pardavimo iš varžytinių aktas surašytas 2014-04-03, patvarkymas dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo priimtas 2014-05-20. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatos nenumato išimčių patenkinti vieno kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimus kitokia nei šio įstatymo 29 str. nustatyta tvarka, todėl skundžiamas patvarkymas negali būti laikomas teisėtu, jis turi būti panaikintas, o 9 648 Lt turi būti pervesti į bankroto administratoriaus sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-28 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolės B. T. 2014-05-20 patvarkymo Nr.S-14019298 vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00553 dalį dėl 9 648 Lt vykdymo išlaidų palikimo vykdomojoje byloje susidariusioms vykdymo išlaidoms dengti ir įpareigojo antstolę B. T. 9 648 Lt vykdymo išlaidų sumą pervesti į bankroto administratoriaus S. B. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į FABĮ 1 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja FABĮ nuostatoms. Teismas nustatė, kad turto pardavimo iš varžytinių procedūra dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo, nebuvo baigta iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo V. R. ir D. R., todėl įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, antstolė privalo vadovautis FABĮ 6 straipsnio 5 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, kurios buvo gautos už parduotą V. R. ir D. R. priklausiusį turtą, pervesti į jų bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad antstolė turi teisę reikšti savo kreditinius reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė B. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti antstolės B. T. 2014-05-20 priimtą patvarkymą Nr. S-14019298. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino objektyviai egzistuojančios aplinkybės – FABĮ visiškai neaptaria ir nereglamentuoja vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo išlaidų apmokėjimo antstoliui klausimo ir šių išlaidų apmokėjimo tvarkos, dėl to taikytina įstatymo analogija. Tiek FABĮ, tiek Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nedraudžia antstoliui realizuoti iš varžytynių turtą net jei yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti fizinio/juridinio asmens bankroto bylą. Tačiau FABĮ nėra aptarta antstolio patirtų vykdymo išlaidų apmokėjimo tvarka, jei antstolis įvykdo bankrutuojančio asmens turto realizavimą. Mano, kad teismas neįvertino analogišką situaciją reglamentuojančios ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatos svarbos šioje byloje. Vykdymo procese areštuoto ir sutartine hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto varžytynės paskelbtos iki bankroto bylos iškėlimo V. R. ir D. R. dienos, todėl vykdymo procese realizavus bankrutuojančių asmenų turtą, antstolio patirtų išlaidų apmokėjimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis imperatyvia įstatymo norma – ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalimi. Antstolio, iš varžytynių realizavusio bankrutuojančio juridinio asmens turtą, ir antstolio, iš varžytynių realizavusio bankrutuojančios fizinio asmens turtą, vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas negali būti sprendžiamas skirtingai. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis priimta, siekiant užtikrinti bankroto procedūrų ekonomiškumą bei operatyvumą. Kadangi skolininko turtas yra realizuotas, antstolei pervedus skolininkų bankroto administratoriui dar ir vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00553 susidariusias vykdymo išlaidas, apeliantės nuomone, šias pinigines lėšas išsimokėtų niekaip prie išieškojimo neprisidėjęs bankroto administratorius, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Antstolei vykdymo išlaidų apmokėjimą garantuoja imperatyvios teisės normos. Jei skolininkui po atlikto skolos išieškojimo iškėlus bankroto bylą antstoliui nebūtų mokamos vykdymo išlaidos už dalinį vykdomojo dokumento įvykdymą, tai reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad antstolė privalėjo ne tik sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą kreditoriui bankui, bet ir sustabdyti kitų vykdymo veiksmų atlikimą, tame tarpe ir išieškotų lėšų paskirstymą. Tačiau antstolė 2014-05-20 patvarkymu išieškotus pinigus paskirstė: jų dalį pervedė bankroto administratoriui, o kitą dalį – pasiliko sau vykdymo išlaidoms padengti. Imperatyvių teisės normų pagrindu visos gautos lėšos turėtų būti perduotos bankroto administratoriui. Mano, kad nereikėtų sutapatinti FABĮ ir ĮBĮ nuostatų, nes jie turi savų ypatumų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. R. ir D. R. bankroto administratorius S. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, skundo argumentas, kad neva FABĮ neaptartas vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas ir dėl to šiuo klausimu esą turėtų būti taikoma Įmonių bankroto įstatymo analogija, aiškiai nepagrįstas, kadangi antstolės keliamas klausimas yra reglamentuojamas FABĮ 20 straipsnio. Mano, kad antstolė turtą pardavė negavusi teismo leidimo, o vykdymo išlaidas pasiliko sau savavališkai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/13/00553, užvestą pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro 2013-03-15 vykdomąjį įrašą Nr. 2176 dėl 556 082,97 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų V. R. ir D. R. išieškotojos AB SEB banko naudai, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka įkeistą turtą. Pirmosios įkeisto ir vykdymo procese areštuoto turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, varžytynėse nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui (v. b. l. 87–89, 94, 98). Paskelbtose antrosiose įkeisto skolininkų turto varžytynėse, kurių pradžia buvo 2013-10-28 10.00 val., o pabaiga – 2013-11-04 15.00 val., 2013-11-04 skolininkams priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 223 000 Lt (v. b. l. 101–103, 269). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolės B. T. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00553, parduodant iš varžytynių nekilnojamąjį turtą – 1/68 dalį žemės sklypą, kurio plotas 0,5877 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, 75,08 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų (v. b. l. 273–274). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-10 nutartimi pareiškėjų (skolininkų) skundas dėl antstolės veiksmų atmestas bei nutarta nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis įsiteisėjo 2014-03-27, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi palikus ją nepakeistą.
Taip pat nustatyta, kad 2013-12-20 antstolės B. T. kontoroje gautas skolininkų pranešimas apie ketinimą pateikti teismui pareiškimą iškelti fizinių asmenų bankroto bylą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi priimtas pareiškėjų V. R. ir D. R. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. 2014-04-03 patvarkymu antstolė sustabdė piniginių lėšų, gautų iš varžytynių realizavus skolininkų turtą pervedimą pirmos eilės išieškotojui AB SEB bankui iki kol fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas priims nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar atsisakys ją iškelti. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2FB-2878-323/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-04-25, nutarta iškelti V. R. ir D. R., bankroto bylą. Antstolė 2014-05-20 priėmė patvarkymą dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo Nr. S-14019298, kuriuo skolininkų V. R. ir D. R. bankroto administratoriui pervedė 213 352 Lt, o 9 648 Lt, t. y. vykdymo išlaidas, atskaičius išieškotojos apmokėtas būtinas vykdymo išlaidas, paliko vykdomoje byloje Nr. 0005/13/00553 susidariusioms vykdymo išlaidoms dengti. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog dėl skolininkų skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimo ir tuo pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto realizavimo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje, skolininkams priklausiusio turto pardavimo iš varžytinių procedūra iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo V. R. ir D. R., nebuvo baigta.
Apeliantė teigia, kad FABĮ normos nereglamentuoja vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo išlaidų apmokėjimo antstoliui klausimo ir šių išlaidų apmokėjimo tvarkos, todėl taikytinos ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatos, kaip įstatymo analogija. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis (redakcija nuo 2014-07-01) numato, kad atvejais, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios ūkininko veiklą, fizinio asmens individualią veiklą, kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, mokesčius, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, ir jų administravimą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (FABĮ 1 straipsnio 6 dalis). Įvertinus ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalies bei FABĮ 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, matyti, kad fizinių asmenų ir juridinių asmenų bankroto procedūroms įstatymų leidėjas numatė atskiras proceso taisykles. Taigi ĮBĮ nuostatos yra specialiosios normos, reglamentuojančios juridinių asmenų bankroto procesą, todėl šio įstatymo normų pagal analogiją negalima būtų taikyti su fizinio asmens bankrotu susijusiems klausimams. Atsižvelgiant į tai, atmestini skundo argumentai, jog šiuo atveju, sprendžiant antstolės patirtų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimą, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalimi.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. FABĮ 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Atitinkamai CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, jog iškėlus skolininkui bankroto bylą, vykdomoji byla sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šiuo pagrindu sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis FABĮ 20 straipsnio 1 dalimi, antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Minėta nuostata taip pat reglamentuoja, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, jog vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00553 išieškotų lėšų paskyrimas vykdymo išlaidoms dengti CPK 753 straipsnio pagrindu būtų atliktas FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. gavus teismo leidimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, antstolė, vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 5 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, gautas už parduotą skolininkų turtą, turėjo pervesti į skolininkų bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų, t. y. 2014-05-20 priimto antstolės patvarkymo Nr. S-14019298 dalies dėl 9 648 Lt vykdymo išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo. Atskirojo skundo argumentai, susiję su bankroto administravimo išlaidų paskirstymu fizinio asmens bankroto byloje, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skundo argumentus dėl antstolės teisėtų lūkesčių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju antstolės teisė gauti apmokėjimą už atliktus vykdymo veiksmus nėra ginčijama. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši teisė nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis turi būti įgyvendinama reiškiant reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje FABĮ nustatyta tvarka.
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės veiksmų teisėtumą, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.