Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-03 · Civilinė byla Nr. 2S-500-613/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
2S-500-613/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
S. B., M. B.
Atsakovas
J. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-500-613/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08668-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) J. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovų S. B. ir M. B. ieškinį atsakovui J. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai S. B. ir M. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami iškeldinti atsakovą ir kartu su juo gyvenančius asmenis su visu jiems priklausančiu turtu iš jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. ieškinį tenkino iš dalies, iškeldino atsakovą J. T. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovams S. B. ir M. B. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo J. T. 283,87 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. B. bei priteisė iš atsakovo J. T. į valstybės biudžetą 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 11,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 27 d. gautas atsakovo J. T. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė atsakovui J. T. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus nutartyje. Išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad atsakovas prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nagrinėjamojoje byloje nėra spendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo, todėl atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Atsakovui išaiškino, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Pateiktas prašymas turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis ir 84 straipsnis).Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pasirašė pats atsakovas. Duomenų, patvirtinančių, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ar tai, jog apeliacinį skundą surašė advokatas, ieškovas nepateikė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas J. T. teismui pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį, priimti apeliacinį skundą, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, panaikinti 2017 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, už nesąžiningą, nepagrįstą ieškinį, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ieškovui skirti baudą bei atlyginti atsakovui patirtą neturtinę žalą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Paduodant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo žyminio mokesčio mokėti nereikia, jei žyminis mokestis nebuvo mokamas pirmą kartą paduodant skundą (prašymą) teismui. Žyminio mokesčio taip pat mokėti nereikia paduodant atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad M. B. sumokėjo žyminį mokestį.Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. Apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba atstovas. Nėra galimybės samdyti advokatą vien tik apeliaciniam skundui pateikti, tai kainuoja papildomą laiką ir pinigus. J. T. neturi pinigų, visos sunkiai uždirbtos lėšos skirtos minimaliam šeimos pragyvenimui, sutuoktinė I. T. niekur nedirba, gauna tik pusė neįgalumo išmokos tik 60 Eur.Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris pareiškė nesąžiningai nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą. Atsakovas mano, kad ieškovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, apgaule nuslėptos aplinkybės reikšmingos bylai, todėl patirtą neturtinę žalą (išgyvenimai, stresas, nemiga, barniai šeimoje, laikas, materialiniai resursai ir kt.) vertina 10 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 306 straipsniu ir 311 straipsniu, kuriuose numatyti reikalavimai apeliaciniam skundui, ir jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 straipsnio ir 311 straipsnio reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad atsakovas nėra sumokėjęs už apeliacinio skundo pateikimą įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir teismui pateiktas apeliacinis skundas yra pasirašytas atsakovo, tačiau nepateikti duomenys, patvirtinantys jo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog paduodant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo žyminio mokesčio mokėti nereikia, jei žyminis mokestis nebuvo mokamas pirmą kartą paduodant skundą (prašymą) teismui. Duomenų, kad M. B. sumokėjo žyminį mokestį, nėra. Apeliacinis teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, todėl atsakovas turėjo sumokėti 100,00 Eur žyminio mokesčio. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju žyminis mokestis nemokėtinas ir dėl to, jog byloje nėra duomenų, jog M. B. sumokėjo žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendime, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog ieškinį patenkinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 100,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo pradinis ieškovas A. B. Ž. buvo atleistas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ir atsakovas neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, kadangi ieškovas nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismas asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti, tačiau turi būti pateiktas motyvuotas prašymas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Tačiau atsakovas tokio prašymo teismui nepateikė. Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, jog apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba atstovas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme norminės nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Minėtu įstatymu CPK papildytas 320¹ straipsniu, kuris reglamentuoja atstovavimo apeliacinės instancijos teisme tvarką. Taigi, šiais pakeitimais nustatyta, kad tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose kodekso normose nurodytas išimtis.Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pasirašė pats atsakovas. Duomenų, patvirtinančių, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ar tai, jog apeliacinį skundą surašė advokatas, ieškovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, patvirtinančius, jog jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba pateikti apeliacinį skundą, surašytą advokato.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, jog jei jis neturi galimybės pasisamdyti advokatą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde taip pat reiškia reikalavimą dėl baudos skyrimo bei atlyginti patirtą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek suformuluoti reikalavimai, tiek ir nurodyti argumentai nėra susiję su šio skundo nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir neperžengdamas apeliacijos ribų, apeliacinės instancijos teismas dėl šių reikalavimų plačiau nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo motyvus bei argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo terminas nustatytas trūkumams pašalinti pasibaigė, atsakovui nustatytinas naujas terminas – 14 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti trūkumus, nurodytus Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui J. T. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė