Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarimo T. P. (T. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

T. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. leido dirbti D. J. B., apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir apeliantas, VDI) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 66).

T. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Protokole (b. l. 3-4) nustatyta, kad šioje byloje T. P. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi 2010 m. gruodžio 1 d., apie 10 val. 40 min., VDI inspektoriui A. P. atlikus patikrinimą, Bendrovei priklausančiose patalpose rasta dirbanti D. J. B. (b. l. 3-4), kuri neturėjo darbo pažymėjimo ir darbo sutarties nepateikė. D. J. B. pirminiame paaiškinime nurodė, jog patikrinimo metu „mokėsi dirbti draudimo agente“ (b. l. 8). Teismo posėdžio metu inspektorius A. P. paaiškino, kad visos patikrinimo metu patalpoje buvusios moterys dirbo, atsiliepinėjo į skambučius – tarp jų ir D. J. B. (b. l. 45). Inspektorius pažymėjo, kad įėjus į darbo patalpą nė vienos moters darbo funkcijos nesiskyrė.

Pagal byloje pateiktą medžiagą T. P. ir D. J. B. sudaryta darbo sutartis įsigaliojo 2010 m. lapkričio 30 d., D. J. B. darbą turėjo pradėti nuo 2010 m. gruodžio 3 d. (b. l. 15-16). Esant tokioms aplinkybėms, pagal Nuostatų 25.1. punktą, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, nagrinėjamu atveju – iki 2010 m. gruodžio 2 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirminis pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie D. J. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo pateiktas 2010 m. gruodžio 3 d., tačiau buvo atmestas ir apie tai pranešta 2010 m. gruodžio 3 d. 18 val. 15 min. Pakartotinai pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui perduotas 2010 m. gruodžio 6 d. (b. l. 12-13, 17-19). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, net ir tuo atveju, jei pirminis pranešimas nebūtų buvęs atmestas 2010 m. gruodžio 3 d., jis būtų laikytinas kaip pateiktas VSDFV teritoriniam skyriui pavėluotai, taip sudarant pagrindą administracinei atsakomybei pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kilti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2010 m. gruodžio 3 d. pranešimas VSD teritoriniam skyriui pateiktas jau po VDI inspektoriaus atlikto patikrinimo, t. y. po 2010 m. gruodžio 1 d., kas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumu.

Pirma, ši aplinkybė prieštarauja į bylą pateiktiems duomenims, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir D. J. B. sudaryta darbo sutartis įsigaliojo 2010 m. lapkričio 30 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis DK 99 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl darbo sąlygų. Remdamasi byloje pateikta darbo sutartimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys dėl darbo sąlygų susitarė 2010 m. lapkričio 30 d. Šią teisėjų kolegijos poziciją sustiprina ir faktas, kad darbo sutarties įsigaliojimo data darbo sutartyje įrašyta ranka – priešingai nei visas darbo sutarties tekstas. Teisėjų kolegijos manymu, jei dėl darbo sutarties sąlygų galutinai būtų buvę susitarta 2010 gruodžio 3 d., o 2010 m. lapkričio 30 d. tik būtų buvusi paruošta darbo sutarties forma, 2010 gruodžio 3 d. ir būtų buvusi nurodyta kaip darbo sutarties įsigaliojimo data.

Antra, sprendžiant iš byloje pateiktų duomenų, darbo sąlygos D. J. B. buvo žinomos, kadangi ji toje pačioje Bendrovėje buvo dirbusi anksčiau (b. l. 45-47). Kaip nurodė D. J. B., jos anksčiau atliktos darbinės funkcijos šiek tiek skyrėsi nuo dabartinių, tačiau ji ir „dabar turi parduoti draudimo produktą, ieškoti klientų, juos raginti, agituoti, surinkti pinigus, rašyti ataskaitas“ (b. l. 46). Atkreiptinas dėmesys, kad D. J. B. dėl darbo į Bendrovę kreipėsi 2010 m. spalio mėn., A. Z. paprašius jos grįžti į darbą „atsiradus poreikiui“ (b. l. 7). Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad D. J. B. nebuvo būtinybės iš naujo susipažinti su darbo sąlygomis Bendrovėje (b. l. 47). Teismo posėdžio metu A. Z. nurodyta aplinkybė, kad ji 2010 m. gruodžio 1 d. pasikvietė D. J. B. pranešti apie pasirašytą darbo sutartį vertintina kritiškai, kadangi, teisėjų kolegijos manymu, tokią informaciją galima buvo pateikti ir tokiu būdu, kuriuo A. Z. susisiekė su D. J. B.. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. J. B. į Bendrovės patalpas buvo pakviesta dėl kitų priežasčių, susijusių su darbo funkcijų atlikimu. Tai patvirtina ir inspektoriaus A. P. liudijimas, kad nė vienos moters funkcijos patikrinimo metu nesiskyrė – jis nepastebėjo, kad su D. J. B. būtų bendravusi ar ją mokiusi dirbti kita darbuotoja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti inspektoriaus parodymais, todėl, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. J. B. patikrinimo metu realiai dirbo Bendrovės naudai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad D. J. B. jokios darbinės veiklos nevykdė ir realaus rezultato Bendrovės naudai nesukūrė, teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo specialisto pareigas apima ir tokie veiksmai, kurie ne visada gali pasireikšti materialia forma, kad juos būtų galima nustatyti ex post, pvz.: klientų paieška, įmokų rinkimas, darbas su duomenų bazėmis ir pan. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas Jaunesniojo draudimo specialisto pareigų, į kurias ir buvo priimta D. J. B., aprašymas (b. l. 42). Atsižvelgiant į draudimo specialisto pareigybės specifiką, pažymėtina, kad ir realiai dirbantis asmuo kurį laiką gali nesukurti materialios naudos (pvz., nesudaryti sutarčių su konkrečiais klientais), tačiau darbo užmokestis jam vis tiek mokamas. Dėl šios priežasties draudimo agentų darbo užmokestį paprastai sudaro dvi dalys – fiksuota darbo užmokesčio suma ir komisinis atlyginimas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėčiai nagrinėjamu atveju konstatuoti inter alia užtenka nustatyti faktą, jog D. J. B. realiai dirbo Bendrovės naudai.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad patikrinimo metu D. J. B. pagal susitarimą su darbdaviu realiai dirbo Bendrovės naudai, pakluso nustatytai darbo tvarkai, nors apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančių įrodymų, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.