Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-1342-922/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
e2YT-1342-922/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00021-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
Civilinė byla Nr. e2YT-1342-922/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00021-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S. ir jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. D. S., miręs (duomenys neskelbtini) mirusios motinos E. S. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodoma, kad pareiškėjo senelė E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi jokio privalomojo registruoti turto mirties dieną ji neturėjo, po jos mirtie jos sūnus J. D. S., pareiškėjo tėvas, pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau iš karto po savo motinos mirties iš namų, kuriuose ji gyveno, parsivežė visus jos turėtus asmeninius daiktus, ūkio padargus, buitinius prietaisus ir kt. likusius daiktus. Pareiškėjo tėvas J. D. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2010-06-03 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-26199 pareiškėjo senelei E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į šiuos žemės sklypus VĮ Registrų centre įregistruotos nebuvo. Nors dėl paveldėjimo miręs pareiškėjo tėvas nesikreipė, tačiau visus motinos daiktus po jos mirties paėmė jis, visu turtu pradėjo naudotis kaip savu, t. y. priėmė palikimą faktiniu valdymu. Kitų įpėdinių, galinčių pretenduoti į palikimą po E. S. mirties, nėra.

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Taip pat atsiliepime prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. yra mirusio J. D. S. sūnus, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2017-11-21 Gyventojų registro pažyma Nr. GR.1A-7151 patvirtina, kad J. D. S. yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. S. sūnus. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). J. D. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad E. S. vardu yra registruoti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Alytaus r. I -ojo notaro biuro notarės B. Z. 2017-11-14 liudijimo, notarinio registro Nr. 4883, matyti, kad po E. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog po senelės mirties tėvas priėmė jos palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas J. D. S. po motinos E. S. mirties priėmė palikimą, t. y. jos turėtus asmeninius daiktus, ūkio padargus, buitinius prietaisus, lovą, patalynę ir kitus likusius daiktus, ir iki mirties visu likusiu turtu naudojosi kaip savo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad J. D. S. po E. S. mirties palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėjas, kaip J. D. S. įpėdinis, negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo miręs tėvas J. D. S. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Jis priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. D. S., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytina nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po motinos E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė