- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-734-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15905-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., I. O.-S., D. M.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko tiesių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-04 nutarties ir 2021-11-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21118-1040/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagal pareiškėjo Valstybės vaiko tiesių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl globėjo nušalinimo, suinteresuoti asmenys R. M., I. O.-S., D. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – pareiškėjas) pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, kol teismo sprendimu bus išspręstas klausimas dėl globėjos R. M. nušalinimo / atleidimo nuo globėjos pareigų, paskirti nepilnametės A. Č. globėja ir turto administratore I. O.-S. ir A. Č. gyvenamąją vietą nustatyti I. O.-S. gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-04 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo teismui pateikimo dienos tenkino – nustatė nepilnametės A. Č. laikinąja globėja ir turto administratore suinteresuotą asmenį I. O.-S., ir nepilnametės laikinąją gyvenamąją vietą nustatė I. O.-S. gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo R. M. 2021-09-16 teismui pateiktu prašymu prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - panaikinti A. Č. nustatytą laikinąją globą ir grąžinti mergaitę gyventi su jos nuolatine globėja R. M., kol bus išnagrinėta byla iš esmės, nustatant, jog iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos ji privalo A. Č. užtikrinti paslaugų ir pagalbos tęstinumą (duomenys neskelbtini) centre.
4. Nurodė, kad mergaitė nuo jos paėmimo iš globėjos šeimos gyvena laikinosios globėjos, kuri neturi ketinimo teikti mergaitei nuolatinę globą, šeimoje. Nors teismas nenustatė ribojimų bendrauti su vaiku, tačiau institucijos savo iniciatyva apribojo jos galimybes bendrauti su globotine – jai neleidžiama susisiekti su ja nei telefonu, nei pamatyti ir pabendrauti gyvai.
5. Nuo (duomenys neskelbtini) nėra mergaitės mačiusi, girdėjusi, gavusi jos laiškų. Susitikimų metu pastebėjo, kad mergaitė patiria didžiulį stresą ir nerimą dėl savo ateities, nes pirmą kartą per ketverius metus yra atsidūrusi svetimoje aplinkoje, nors ir jai (duomenys neskelbtini).
6. Mano, kad siekiama iki bylos galutinio išnagrinėjimo teisme nutraukti susiformavusį mergaitės ryšį su globėja. Jokių įrodymų apie emocinį smurtą vaiko atžvilgiu nepateikiama, nėra įrodymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, vaikas paliktas be socialinių ryšių, ja siejančių su ankstesniu gyvenimu. Nurodė, kad jokia grėsmė vaikui gyvenant su ja neegzistuoja.
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo R. M. pirmosios instancijos teismui 2021-10-22 pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnametės A. Č. ir R. M. bendravimo tvarką, pagal kurią: R. M. bendrauja su A. Č. telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 18.00 iki 21.00 val., atsižvelgiant į A. Č. mokymosi ir užklasinės veiklos režimus; R. M. bendrauja su A. Č. kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18.00 val. iki 21.00 val. paimant A. Č. iš jos laikinos gyvenamosios vietos ir grąžinant A. Č. į jos laikiną gyvenamąją vietą; R. M. bendrauja su A. Č. kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 11.00 val. iki 21.00 val. paimant A. Č. iš jos laikinos gyvenamosios vietos ir grąžinant A. Č. į jos laikiną gyvenamąją vietą.
8. Nurodė, kad 2021-06-04 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nuolatinės globėjos R. M. teisės nebuvo apribotos. (duomenys neskelbtini) protokolu, buvo nuspręsta, kad R. M. ir A. Č. susitikimai vyks (duomenys neskelbtini) centre, stebint specialistams ir stabdant bet kokį vaiko žalojimą, susitikimams vykstant vieną kartą per savaitę, neleidžiant pokalbių telefonu. (duomenys neskelbtini) protokolu, dalyvaujant ir pareiškėjo atstovams, buvo nuspręsta nutraukti susitikimus, leidžiant R. M. tik perduoti laiškus ar piešinius.
9. Mano, kad atsižvelgiant į tikėtiną bylos nagrinėjimo trukmę, kyla reali rizika, kad globėjos ir globotinės ryšiai bus itin atšalę ar galutinai nutrūkę ir nebeegzistuos tolimesnės globos galimybė. Dėl to bus padaryta didelė žala tiek vaiko, tiek suinteresuoto asmens psichinei sveikatai. Pabrėžia, globėjos ir globotinės ryšių išlaikymo svarbą ir mano, kad iki teismo sprendimo nušalinti R. M. nuo globėjos pareigų priėmimo, nėra jokio teisinio pagrindo uždrausti jai bendrauti su vaiku, tačiau pareiškėjas faktiškai tą draudžia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-04 nutartimi netenkino suinteresuoto asmens R. M. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Teismas pabrėžė geriausių vaiko interesų prioriteto principo svarbą sprendžiant ginčo klausimą ir pasisakė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gavęs (duomenys neskelbtini) informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, (duomenys neskelbtini) išklausęs nepilnametę, (duomenys neskelbtini) įvertinęs jos situaciją ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nusprendė paimti vaiką iš nesaugios aplinkos ir nepilnametę laikinai apgyvendino I. O.-S. gyvenamojoje vietoje.
12. Teismas 2021-06-04 nutartimi įvertinęs, kad buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir vaikas laikinai apgyvendintas minėtoje šeimoje, siekiant užtikrinti esamos padėties stabilumą ir saugias sąlygas nepilnamečiui vaikui, kuris šiuo metu yra jau kito asmens faktinėje globoje, tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo teismui pateikimo dienos – nustatė nepilnametės A. Č. laikinąja globėja, turto administratore suinteresuotą asmenį I. O.-S. ir nepilnametės laikinąją gyvenamąją vietą nustatė I. O.-S. gyvenamojoje vietoje.
13. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) A. Č. globos peržiūros metu buvo nuspręsta pervertinti R. M. tinkamumą būti vaiko globėja. (duomenys neskelbtini) atliko pakartotinį R. M. vertinimą dėl pasirengimo globoti vaiką. Šios įstaigos pateiktoje išvadoje konstatuota, kad R. M. neatitinka globėjams keliamų reikalavimų. Todėl teismas vertino, kad neišnyko aplinkybės dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. mergaitei nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaikas laikinai apgyvendintas kitoje šeimoje ir yra kito asmens faktinėje globoje.
14. Teismas darė išvadą, kad siekiant išsaugoti situacijos stabilumą ir saugią aplinką vaikui, nėra pagrindo keisti ar naikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Teismas įvertinęs, kad nuolatinė globėja nebegali atlikti globėjos pareigų, o suinteresuotas asmuo I. O.-S. yra išreiškusi sutikimą laikinai globoti nepilnametę ir nėra kitų asmenų galinčių ir sutinkančių laikinai globoti mergaitę, taip pat pasisakė, kad esant ir šioms aplinkybėms suinteresuoto asmens prašymas netenkinamas.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-05 nutartimi tenkino suinteresuoto asmens R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies – nustatė suinteresuoto asmens R. M. bendravimo tvarką su nepilnamete A. Č. laiškais, juose vengiant dviprasmiškos ir A. Č. sunkiai suvokiamos informacijos perdavimo. Nutarė, kad bendravimas gali vykti ir kita tvarka, atsižvelgiant į šiuo metu nuolatinei ir laikinai globėjai bei globotinei teikiančių specialistų rekomendacijas.
17. Teismas pasisakė, kad prašymą nustatyti laikinąją bendravimo tvarką globėja teikė CK 3.175 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindais, tačiau šios normos nereglamentuoja vaiko globėjo teisės kreiptis į teismą dėl bendravimo su globotiniu ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos.
18. Teismas, atkreipė dėmesį, kad CPK 503 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą atsižvelgti į vaiko nuomonę tik jeigu ji neprieštarauja jo interesams. Iš bylos medžiagos nustatęs, kad A. Č. turi elgesio ir emocijų sutrikimą, teismas vertino, kad svarbiausias nepilnametės interesas yra esamos padėties ir emocinis stabilumas.
19. Teismas nustatė, kad globėjos ir globotinės susitikimai (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) centre, stebint psichologei, rekomendacijas kaip derėtų elgtis globėjai susitikimų metu davė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) paaugliams iniciatyva, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) tarp institucinio pasitarimo metu pateiktą informaciją ir rekomendacijas, nuo (duomenys neskelbtini) nutraukė R. M. ir A. Č. susitikimus (duomenys neskelbtini) dėl R. M. manipuliacinių veiksmų, sukeliančių vaikui nerimą, bloginančių jos savijautą ir neatliepiančių vaiko poreikio užtikrinti emocinį stabilumą.
20. Teismas pasisakė, kad nuo (duomenys neskelbtini) A. Č. su R. M. bendrauja laiškais, kurių turinyje reikalaujama vengti dviprasmiškos ir sunkiai suvokiamos informacijos perdavimo vaikui.
21. Teismas vertino, kad R. M. buvo sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku, tačiau gyvi susitikimai darė žalą vaiko psichikai, dėl ko buvo nutraukti, t. y. būtent dėl pačios R. M. veiksmų, sukeliančių nerimą, bloginančių (duomenys neskelbtini) savijautą ir neatliepiančių vaiko poreikio užtikrinti emocinį stabilumą, ir specialistų rekomendacijų nesilaikymo.
22. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mergaitei teikiamos intensyvios terapijos paslaugos, pabrėžiama būtinybė užtikrinti kuo didesnį stabilumą jos gyvenime, kuo mažiau pokyčių, konstatuojama, jog pasikeitusi bendravimo tvarka teismui nepriėmus ilgalaikių sprendimų mergaitei sukeltų dar didesnį nerimą ir sąmyšį, nestabilumo jausmą, todėl suinteresuoto asmens prašoma nustatyti bendravimo tvarka, be kita ko, paimant mergaitę iš jos laikinosios gyvenamosios vietos, vertintina kaip prieštaraujanti geriausiems vaiko interesams ir galinti padaryti žalą vaiko psichikai.
23. Teismas, atsižvelgęs į suinteresuoto asmens R. M. veiksmus susitikimų su mergaite Globos centre, dalyvaujant psichologei ir rekomendacijas teikiant Tarnybos atstovui, metu, į vaikui pagalbą teikiančių specialistų rekomendacijas, sprendė, kad šiuo metu faktiškai vykstanti bendravimo forma laiškais yra atitinkanti vaiko poreikį užtikrinti emocinį stabilumą ir interesą palaikyti ryšį su globėja pareiškimo atmetimo atveju. Todėl R. M. prašymą tenkino iš dalies, pažymėdamas, kad atsižvelgiant į šiuo metu pagalbą nuolatinei ir laikinai globėjai bei globotinei teikiančių specialistų (psichologų, Tarnybos atstovų ir pan.) rekomendacijas, bendravimas gali vykti ir kita tvarka.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
24. Suinteresuotas asmuo R. M. atskiruoju skundu, pateiktu 2021-10-12 prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - panaikinti A. Č. nustatytą laikinąją globą, ir grąžinti mergaitę gyventi su jos nuolatine globėja R. M. kol byla bus išnagrinėta teisme iš esmės, bei nustatant, jog iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos ji privalo A. Č. užtikrinti paslaugų ir pagalbos tęstinumą (duomenys neskelbtini) centre.
25. Nurodo, kad mergaitė nuo jos paėmimo iš globėjos šeimos (duomenys neskelbtini) iki šiol gyvena laikinosios globėjos šeimoje, kuri neturi ketinimo teikti mergaitei nuolatinę globą ateityje, nes tam nepritaria jos šeima. Nuo (duomenys neskelbtini) globėja globotinės nėra mačiusi, nėra kalbėjusi net telefonu.
26. Mano, kad buvo pažeisti proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Bylos neišnagrinėjus iš esmės, negalima atmesti tikimybės, kad pareiškėjo reikalavimas bus atmestas. Tačiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepalieka jokios galimybės pareiškėjo reikalavimo atmetimui. Tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas užtrunka daugiau nei 6 mėnesius. Kita vertus, atsižvelgiant į kardinaliai priešingą šalių poziciją tikėtina, kad ginčas bus sprendžiamas ir apeliacinės, ar net kasacinės instancijos teisme.
27. Atsižvelgiant į tikėtiną bylos nagrinėjimo trukmę, kyla reali rizika, kad teismo sprendimas (tenkinti ar atmesti pareiškėjo reikalavimą) gali nebeturėti jokios reikšmės, nes pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atskyrus globėją ir globotinę ilgam laikui, jų ryšis bus galutinai nutrūkęs ir nebeegzistuos tolimesnės globos galimybė.
28. Mano, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurios užkerta kelią iki laikinųjų apsaugos priemonių buvusios padėties atkūrimui atmetus ieškinį, grubiai pažeidžia proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas faktiškai jau nušalino globėją nuo globėjos pareigų.
29. Nurodo, kad teismo konstatavimas, kad globėja neatitinka globėjams keliamų reikalavimų padarytas neteisingai įvertinus (duomenys neskelbtini) išvadą. Didžiąją išvados motyvų dalį sudaro ankstesnio rašto, kurio pagrindu buvo inicijuotas vaiko situacijos vertinimas, perrašymas. Išvadą surašęs (duomenys neskelbtini) nebuvo susitikęs su globotine, besąlygiškai rėmėsi kituose dokumentuose užfiksuota informacija, jos net netikrindamas.
30. Pabrėžia, kad išvadoje yra įvertinti globėjos gebėjimai pagal atskirus kriterijus, išsakant kritikos ir nurodant padarytas klaidas, kad globėja praeityje tinkamai nerealizavo kai kurių gebėjimų ir netinkamai tenkino globotinės raidos poreikius, ypač emocinius, tačiau nėra jokios išvados, kad ji neatitinka globėjai keliamų reikalavimų ar negali toliau globoti globotinės. Priešingai išvadoje globėjai stiprinti tam tikrus gebėjimus ir nurodomos tam būtinos priemonės.
31. Mano, kad jei ji neatitiktų globėjai keliamų reikalavimų, o patys globos santykiai būtų įvertinti kaip neperspektyvūs ir negalimi, nebūtų jokios logikos nurodyti jai tobulintinų gebėjimų.
32. Atkreipia dėmesį, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) lanko asmeninę psichoterapiją, GIMK mokymus. Pareiškėjas nutylėjo aplinkybę, kad prašymai policijai dėl globotinės atžvilgiu naudoto psichologinio smurto buvo atmesti dar iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo teismui.
33. Nustatęs, kad globėjos prašymo tenkinimas visa apimtimi negalimas, teismas galėjo numatyti dalinį globėjos gyvenimą kartu su globotine (pavyzdžiui, savaitgaliais) arba nustatyti globėjos ir globotinės bendravimą, kad palikti galimybę tęsti globos santykius pareiškėjo reikalavimo atmetimo atveju. Tačiau teismas, net ir neišnagrinėjęs bylos, imasi globos santykių griovimo, siekdamas dar iki bylos išnagrinėjimo nutraukti jos ir globotinės santykius ir tokiu būdu panaikinti globą.
Atsiliepimas
34. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeista.
35. Nurodo, kad pagal pakartotinę (duomenys neskelbtini) išvadą R. M. neatitinka globėjai keliamų reikalavimų. Ji nepajėgi pagal praktinę keturių iš penkių vertinamų gebėjimų raišką užtikrinti A. Č. poreikių, ypač emocinių tenkinimą ir raidos sunkumų kompensavimą. R. M. labiau rūpinosi vaiko akademiniais pasiekimais, fizinės gerovės sukūrimu, tačiau nepripažino mergaitės emocinių poreikių ir jie buvo apleisti arba R. M. ignoruojami, ji neįvertindavo vaiko galimybių, kėlė aukštus reikalavimus mokslumui, nesudarė galimybių vaikui pajausti sėkmę ir atvirkščiai stiprino „negebančio ir nesėkmingo“ vaiko jausmą; keldama aukštus reikalavimus dėl mokslumo, tinkamo ir pavyzdingo elgesio, neįvertinant vaiko galimybių, apeliantė apribojo galimybes vaikui patirti sėkmę, sėkmės pojūtį ir pasitenkinimą savimi.
36. Apeliantė naudojasi situacija, kad vaiko biologinė šeima nesidomėjo ja ir neužtikrino pagalbos vaikui suvokiant savo gyvenimo istoriją ir kuriant vientisą savo identitetą. Ji kūrė embivalentišką ryšį su A. Č., paremtą netinkamomis vaikui išlygomis. Šių išlygų vaikas negali tenkinti tiek dėl savo specialiųjų poreikių, tiek dėl amžiaus. Be to, R. M. negebėjo išklausyti ir įgyvendinti specialistų teikiamų rekomendacijų, teikdama, kad ji vaiko galimybes mato visiškai kitaip, kad specialistai per daug tikisi iš R. M..
Šalies argumentai
37. Pareiškėjas mano, kad neįvertindama A. Č. specialiųjų poreikių, R. M. netinkamai tenkino A. Č. raidos poreikius ir tokia situacija neatitinka mergaitės interesų. Pabrėžė, kad PPI pateikta išvada patvirtina, kad apeliantė šiuo metu negali būti globėja, nes neatitinka teisės aktuose nustatytų globėjai keliamų reikalavimų.
38. Suinteresuotas asmuo R. M. 2021-11-15 pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - nustatyti laikiną globėjos ir globotinės bendravimo tvarką: R. M. bendrauja su A. Č. telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 18:00 iki 21:00 val., atsižvelgiant į R. Č. mokymosi ir užklasinės veiklos režimus; R. M. bendrauja su A. Č. kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18:00 val. iki 21:00 val. paimant A. Č. iš jos laikinos gyvenamosios vietos ir grąžinant A. Č. į jos laikiną gyvenamąją vietą; R. M. bendrauja su A. Č. kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 11:00 val. iki 21:00 val. paimant A. Č. iš jos laikinos gyvenamosios vietos ir grąžinant A. Č. į jos laikiną gyvenamąją vietą.
39. Nurodo, kad 2021-06-04 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nuolatinės globėjos R. M. teisės apribotos nebuvo. (duomenys neskelbtini) protokolu buvo nuspręsta, kad R. M. ir A. Č. susitikimai vyks Globos centre, stebint specialistams ir stabdant bet kokį vaiko žalojimą, susitikimams vykstant vieną kartą per savaitę, neleidžiant pokalbių telefonu. Tačiau (duomenys neskelbtini) protokolu (dalyvaujant ir Pareiškėjo atstovams) buvo nuspręsta nutraukti susitikimus „iki galutinio teismo nuosprendžio“, leidžiant R. M. tik perduoti laiškus ar piešinius. Pažymi, kad nepaisant pateikto prašymo, R. M. ir jos atstovui atsisakyta leisti dalyvauti minėtame susirinkime ir išsakyti savo poziciją.
40. Globėja pateikė prašymą nustatyti laikiną jos ir globotinės bendravimo tvarką, tačiau skundžiama nutartimi teismas prašymą atmetė. Nors nutartyje nurodyta, kad prašymas tenkinamas iš dalies, teismas iš esmės suteikė globėjai ir globotinei teisių bendrauti ta apimtimi, kokia bendravimas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) protokolu, t.y. kokia realiai galiojo ir prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos pateikimo bei skundžiamos nutarties priėmimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
41. Pabrėžia, kad R. M. teismo nutartimi yra paskirta nuolatine globotinės globėja, nutartis nėra panaikinta. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai netaikė ginčo santykiams CPK 3.175 straipsnio nuostatų. Byloje teismas neturi jokių bent minimalios įrodomosios vertės įrodymų, kad globėjos ir globotinės bendravimas kenkia pastarosios interesams. Suinteresuoto asmens I. O. – S. ir pareiškėjo atsiliepimai, kuriais prieštaraujama bendravimo tvarkos nustatymui, nėra pagrįsti jokiais rimtais įrodymais.
42. Kaip paaiškino pareiškėjo atstovas 2021-11-05 teismo posėdžio metu, pareiškėjas pats neturi reikiamų specialių žinių ir nevertino globėjos ir globotinės bendravimo kenkimo vaiko interesams, o rėmėsi „specialistų“ nuomone. Tačiau nesugebėjo įvardinti nė vieno „specialisto“, kurio nuomone rėmėsi. Z. G. (Globėjos globos koordinatorius), nėra byloje apklaustas, nėra bendravęs su globotine ir nėra atlikęs jos būklės vertinimo.
43. Pareiškėjas rėmėsi (duomenys neskelbtini) surašytais dokumentais, kuriuos surašė socialinė darbuotoja, kuriai nekeliamas jokių specialių žinių, leidžiančių įvertinti grėsmę ar kenkimą vaiko interesams, reikalavimas. Byloje nėra nė vieno nepriklausomo psichologo ar psichiatro išvados, byloje dar neišspręstas globėjos prašymas dėl ekspertizės skyrimo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad globėjos ir globotinės bendravimas pakenks vaiko interesams. Teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus bendravimo reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pabrėžia, kad teismas, neatsižvelgė į globotinės nuomonę ir net nepabandė nuomonės išsiaiškinti. Be to, byloje yra globotinės rašomi laiškai, kuriuose aiškiai išreiškiamas globotinės noras gyventi su globėja. Teismo posėdyje apklausta laikinoji globėja taip pat patvirtino, kad globotinė labai nori grįžti pas globėją, nuolat apie ją kalba, labai liūdi dėl negalėjimo matytis.
45. Nutartyje konstatuota faktinė aplinkybė, kad nuo (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens ir A. Č. susitikimai vyko (duomenys neskelbtini) centre, neatitinka tikrovės. Paskutinis susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini).
46. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaip derėtų elgtis apeliantei susitikimų metu davė (duomenys neskeltini), tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo apie kokias nors rekomendacijas. Priešingai nei nurodoma nutartyje nė vienas apeliantės susitikimas su globotine nebuvo nutrauktas, nė vienas asmuo niekada nenustatė jokio jos manipuliacinio elgesio. Juolab, kad net nenurodyta, kuo tas manipuliacinis elgesys pasireiškia ir kokių tariamai gautų (duomenys neskelbtini) nurodymų nevykdė apeliantė.
47. Nesutinka su teismo išvada, kad prašoma nustatyti bendravimo tarka prieštarauja geriausiems vaiko interesams ir gali padaryti žalą vaiko psichikai. Pabrėžia, kad bylą nagrinėjanti teisėja globotinės nėra mačiusi ir neturi psichiatro ar psichologo kvalifikacijos, kad galėtų savarankiškai nustatyti, kokius jausmus globotinei sukeltų pakeista bendravimo tvarka; kokią žalą ar naudą padarytų jos paėmimas iš laikinosios gyvenamosios vietos. Be to, teismas galėjo tenkinti prašymą iš dalies, numatydamas prievolę globėjai bendravimo metu pasitelkti vaikų psichologą, kitą artimą asmenį: pavyzdžiui, globėjos sutuoktinį suinteresuotą asmenį D. M., kurį globotinė vadina tėčiu, arba globėjos motiną, ar kitą teismo parinktą asmenį ar kitaip užtikrinti globotinės apsaugą nuo hipotetinio jos interesų pažeidimo ar žalos padarymo.
48. Teismo vertinimas, kad bendravimo forma laiškais yra atitinkanti vaiko poreikį užtikrinti emocinį stabilumą ir interesą palaikyti ryšį su globėja apeliantei kelia pagrįstų abejonių dėl teismo kompetencijos įvertinti vaiko emocinio stabilumo poreikį bei ryšio palaikymo pakankamumą. Globėjos įsitikinimu, bendravimas laiškais, kurių dalies laikinoji globėja net neperduoda, neužtikrina jokio ryšio išsaugojimo, o nuosekliai jį silpnina ir net gali sąlygoti jų nutrūkimą.
Atsiliepimas
49. Atsiliepimu į 2011-11-15 atskirąjį skundą trečiasis asmuo D. M. prašo R. M. atskirąjį skundą dėl 2021-11-05 nutarties tenkinti.
50. Nurodo, kad visiškai netoleruotina šioje byloje susiklosčiusi situacija, kad įvairiais kolegialiais tarpinstituciniais sprendimais iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnametis vaikas ne tik yra paimtas iš jam įprastos šeimos aplinkos, nutraukti jos santykiai su draugais, pakeista jos mokykla, bet ir visiškai apribota jos galimybė matytis ir bendrauti su savo (duomenys neskelbtini), močiute ir naminiu gyvūnu katinu.
Žemesnės instancijos teismas
51. Teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nusišalino nuo klausimo dėl aiškios ir konkrečios bendravimo tvarkos su globotine nustatymo išsprendimo iš esmės. Neaišku kaip R. M. ir D. M. turėtų įgyvendinti savo bendravimo su 4 metus savo šeimoje globojamu vaiku, teises ir pareigas.
52. Teismas nesugebėjo apklausti vaiko, išklausyti ir sužinoti jo nuomonę, todėl trečiasis asmuo teikia teismui nepriklausomo specialisto išvadą – (duomenys neskelbtini) išvadą. Pabrėžia šio specialisto išvadų svarbą ginčo klausimui ir prašo nagrinėjant atskirąjį skundą ja remtis.
53. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas neturės jokios įtakos I. O. – S. teisėms ir pareigoms, todėl ji turi būti šalintina iš bylos, nes jos įtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu nėra niekaip motyvuotas nė viename procesiniame dokumente. Juolab, kad ji parengiamajame teismo posėdyje patvirtino, kad neketina siekti vaiko nuolatinės globos, ir mano, jog vaiko interesus geriau atitiks gyvenimas globos namuose (duomenys neskeltini), nes ten yra specialistų.
54. Pabrėžia, kad nors I. O. – S. yra laikinosiomis apsaugos priemonėmis paskirta laikinąja A. Č. globėja, tačiau tai nedaro jos A. Č. atstove. A. Č. atstovė yra nuolatinė jos globėja R. M., kurios nuolatinės globos teisės nėra ir niekaip nebuvo apribotos.
55. Ne mažesnį suinteresuotumą byloje turi ir (duomenys neskelbtini) namai, kuriuos pareiškėjas nurodė kaip labiausiai tikėtiną A. Č. globos įstaigą pareiškimo tenkinimo atveju, tačiau niekas net nekelia klausimo dėl šios įstaigos įtraukimo į bylą.
56. Mano, kad negali būti taikoma ydinga praktika, kuomet laikinosiomis apsaugos priemonėmis paskirtas asmuo dalyvauja procese remdamasis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam suteiktomis teisėmis. Leidimas ieškovo (pareiškėjo) prašymu paskirtam asmeniui toje pačioje byloje naudotis jam laikinosiomis apsaugos priemonėmis suteiktomis teisėmis iš esmės reikštų ieškovo (pareiškėjo) bylinėjimąsi su pačiu savimi ir neatitiktų civilinio proceso principų.
57. Teismas neturėjo atsižvelgti į I. O. – S. pateiktą nuomonę ar argumentus bei jomis nesivadovauti, taip pat nesiremti jos į bylą pateiktais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, jame nagrinėjami klausimai susiję su privataus gyvenimo apsauga, išimtinai šeimos teisiniais santykiais, ir pašaliniai asmenys, kurių teisėms ir pareigoms būsimas teismo sprendimas neturės jokios įtakos, nagrinėjant bylą neturėtų dalyvauti
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo (-ų) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių apskustų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
59. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
60. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo Teisės psichologo A. S. 2021-11-29 specialisto išvadą ir jo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Suinteresuotas asmuo R. M. su 2021-10-12 atskiruoju skundu pateikė dokumentus iš ikiteisminio tyrimo institucijos.
61. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, nenustatė pagrindo priimti prie D. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą pridedamų dokumentų. Teismo vertinimu, prašoma prijungti prie bylos specialisto išvada neatitinka išsamumo ir objektyvumo kriterijų. Specialistui pateiktų klausimų turinys akivaizdžiai pritaikytas siekiant paneigti ginčijamų teismo procesinių sprendimų konkrečias išvadas, o patys specialių žinių turinčio asmens atsakymai dėl jam tyrimui pateiktos akivaizdžiai per siauro spektro informacijos yra hipotetinio ir abstraktaus pobūdžio. Juolab, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 nutartimi yra tenkintas pačios R. M. prašymas skirti civilinėje byloje Nr. e2YT-21118-1040/2021 A. Č., kompleksinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, prijungti prie civilinės bylos medžiagos tokį dokumentą, ir atitinkamai specialisto išsilavinimą patvirtinantį diplomą, nėra pagrindo.
62. Suinteresuoto asmens R. M. pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, (duomenys neskelbtini) pranešimai pareiškėjai apie šį procesinį sprendimą) gali turėti reikšmės bylai, jų priėmimas neužvilkins proceso, todėl nenustačius procesinių kliūčių, jie priimtini ir prijungiami prie civilinės bylos medžiagos.
63. Kadangi apeliacijos dalykas, susijęs tik su pirmosios instancijos teismo 2021-10-04 ir 2021-11-05 nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, todėl trečiojo suinteresuoto asmens D. M. argumentais, susijusiais su laikinos globėjos nepagrįstu įtraukimu į šią bylą trečiuoju asmeniu, jos procesinių teisių realizavimu ar dėl būtinybės į procesą įtraukti kokią nors vaikų globos įstaigą, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, pasisakyti procesinio pagrindo neturi. Teismas tik papildomai pažymi, kad tapusi laikinąja A. Č. globėja, I. O. – S. įgijo ir jos įstatyminės atstovės statusą.
64. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. nepilnametės A. Č. globėja tapo (duomenys neskelbtini) pagrindu. (duomenys neskelbtini) gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Vaiko laikino apgyvendinimo aktu A. Č. paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta I. O. – S. šeimoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, kol teismo sprendimu bus išspręstas klausimas dėl globėjos R. M. nušalinimo / atleidimo nuo globėjos pareigų, nepilnametės A. Č. globėja ir turto administratore paskirti I. O. – S., su ja nustatant ir nepilnametės gyvenamąją vietą. Toks prašymas buvo tenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, kurios pagrindu I. O. – S. tapo A. Č. laikina globėja. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą nušalinti R. M. nuo A. Č. globėjos ir turto administratorės pareigų.
65. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų pakeitimo teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl pačio pareiškimo nušalinti nuo globėjo pareigų, pagrįstumo.
66. Vertinant atskirojo skundo, kuriuo ginčijama pirmosios instancijos teismo 2021-10-04 nutartis, argumentus, pažymėtina, kad vaiko globa užtikrina vaikui saugias, jo amžiaus tarpsnį atitinkančias gyvenimo sąlygas, kuriose jis gali augti ir vystytis, tačiau tai nėra alternatyvi tėvystės forma, todėl valstybė yra atsakinga už tinkamą šios paslaugos vaikui organizavimą ir jos vykdymo priežiūrą.
67. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaiko globos vykdymas nėra savitikslis. Kiekvienos globos atveju yra keliami atitinkami uždaviniai, leidžiantys geriau atliepti globojamo vaiko poreikius. Kaip pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant bet kurį su vaiko interesų įgyvendinimu klausimą turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
68. Priešingai nei vertina apeliantė, bylos nagrinėjimo tikėtina trukmė, atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti tas kriterijus, kuris sudarytų pagrindą spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą apeliantės nurodomu būdu, t.y. laikinos globos panaikinimą A. Č. ir jos sugrąžinimą apeliantei. Apeliantės argumentai, kad atsisakymas panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pažeidžia proporcingumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principus taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
69. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo kreiptasi po pranešimo apie galimą globojamo vaiko teisių pažeidimą. Šios faktinės aplinkybės bus ištirtos ir įvertintos sprendžiant pareiškėjo pareiškimą nušalinti R. M. nuo A. Č. globėjos ir turto administratorės pareigų.
70. Nors vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, nėra sprendžiama dėl ginčo esmės, tačiau pasisakant dėl atskirųjų skundų argumentų negalima ignoruoti (duomenys neskelbtini) pateiktos pakartotinės išvados, kuria vertinta R. M. praktinė gebėjimų raiška auginant A. Č..
71. Nepaisant apeliantės teikiamų kritinių pastabų šio dokumento turiniui, ginčui reikšmingas aplinkybes nustačiusių specialistų kvalifikacijai, visgi esminę reikšmę turi specialistų nustatytų konkrečių globėjos netinkamai realizuotų, vykdant vaiko globą, gebėjimų turinys ir vaikui būtinos stabilios bei saugios aplinkos sudarymo būtinybė. Kas leidžia spręsti, kad šiai dienai teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikis visgi nėra išnykęs.
72. Apeliantė minėtoje išvadoje nurodytų, kaip netinkamai realizuojamų, globėjos gebėjimų, neneigia, bet kartu pabrėžia savo tinkamumą būti ja. Tai, kad toje pačioje išvadoje yra teikiamos rekomendacijos, R. M. kaip globėjai, jai dar nepraradus tokio statuso teismine tvarka, nesudaro pagrindo spręsti, kad globotinė turėtų būti gražinta apeliantei iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
73. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas faktas, kad buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl galimai nepilnametės atžvilgiu naudoto psichologinio smurto ir tai, kad teisėsaugos institucijos nenustatė pagrindų pradėti atitinkamus tyrimus, nerodo, kad prašymas buvo grindžiamas tikrovės neatitinkančiais duomenimis.
74. Apeliantės teiginiai, kad teismas galėjo numatyti dalinį globėjos gyvenimą su globotine, pavyzdžiui, savaitgaliais, vertintini kaip deklaratyvūs. Akivaizdu, kad globos teisiniai santykiai turi būti paremti vaiko poreikio turėti saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas, tenkinimu, toks apeliantės siūlomas tarpinis variantas ne tik neatitiktų emociškai jautraus vaiko interesų, bet ir nei teisiniu aspektu, nei praktiškai nėra įgyvendinamas.
75. Dėl atskirojo skundo dėl bendravimo tvarkos su globotine nustatymo suinteresuoto asmens prašomu būdu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje apeliantei išaiškino, kad nagrinėjamai situacijai CK 3.175 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas netaikytinas. Šio straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių vaikų tėvai (globėjai, rūpintojai), t.y. kitokiu teisiniu santykiu su vaiku susiję asmenys, nei apeliantė su globotine.
76. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantei buvo suteikta galimybė kurį laiką bendrauti su globotine tiesiogiai, tačiau anot specialistų, jai sunkiai sekėsi įsiklausyti į rekomendacijas dėl elgesio susitikimų metu, t.y. nenešti daug dovanų, nežadėti to, kas yra neaišku, neužkrauti vaikui kaltės jausmo dėl pastarųjų įvykių, vėliau, nepilnametės A. Č. elgesiui tapus išbalansuotu ir nerimastingu, o galiausiai ir ėmus žaloti save, buvo nuspręsta nuo (duomenys neskelbtini) apeliantei leisti bendrauti su globotine tik laiškais. Bendravimas telefonu taip pat nepasiteisino, nes vaikui gyvenant kitoje šeimoje, apeliantė nesilaikė susitarimo kokiu laiku skambinti ar rašytini žinutes, o pats bendravimo turinys nukreiptas į išsiaiškinimą kaip su vaiku elgiamasi naujoje šeimoje, vaiką veikė neigiamai. Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad vaiką konsultuojanti psichologė nustatė, jog grįžimas pas R. M. suaktyvintų vaiką neigiamai veikiančius išgyvenimus ir apsunkintų jos funkcionavimą, t.y. jai būtų sunku mokytis, žaisti, bendrauti, būtų sunku apsaugoti vaiką nuo R. M. pažadų ir paaiškinimų, kurie gąsdina mergaitę ir sukelia jai stiprų nerimą, dėl ko psichologė rekomendavo užtikrinti kiek įmanoma didesnį saugumą ir stabilumą jos aplinkoje. Todėl ir buvo nuspręsta atsižvelgiant į vaiko interesą nenutraukti ir ryšių su asmeniu, pas kurį jis gyveno kelerius metus, palaikyti jų bendravimą laiškais.
77. Apeliantės įsitikinimas, kad tokie ribojimai yra neadekvatūs ir nepagrįsti, o byloje nėra jokių duomenų ar nepriklausomo psichiatro ar psichologo išvados, apie tai, kad jos ir globotinės bendravimas, gali pakenkti ar padaryti žalą pastarosios interesams, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad faktiškai vykstanti bendravimo laiškais forma yra atitinkanti vaiko poreikį užtikrinti emocinį stabilumą ir interesą palaikyti ryšį su globėja pareiškimo atmetimo atveju. Pabrėžtina, kad atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, net esant įtarimų, kad vaiko globėjas gali netinkamai vykdyti jam patikėtas užduotis, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi organizuoti vaiko globos peržiūrą ir, nustačiusi priežastis, dėl ko vaikas galimai yra jam nesaugioje aplinkoje, pasiūlyti globėjui pagalbą, pakeisti globėją arba jį nušalinti.
78. Apeliantės išsakomos abejonės dėl specialistų kompetencijos, jų rekomendacijų iš esmės pagrįstos tik subjektyvia nuomone. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis, kuriais savo procesinių sprendimų išvadas grindė ir pirmosios instancijos teismas, teikė atitinkamos kvalifikacijos ar profesinio sąryšio su ginčo situacija neturintys asmenys, juo labiau, kad turintys tam tikrų suinteresuotumą.
79. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba (jos teritorinis skyrius), kaip atsakinga už vaiko globos priežiūros vykdymą institucija, vykdo vaiko globos priežiūrą, jos specialistams ir jų pasitelktiems tam tikrų sričių specialistams (pavyzdžiui vaikų psichologams, socialiniams darbuotojams ir pan.) keliami atitinkami profesiniai reikalavimai, jie ne tik aiškinasi, kokios pagalbos reikia globėjui, bet ir turi pareigą įvertinti, kaip globėjas rūpinasi vaiko saugumu, jo sveikata, mokymusi ir pan. Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, globa yra daug pastangų reikalaujanti paslauga vaikui. Todėl valstybė siekia suteikti reikalingą pagalbą vaiko globos paslaugą teikiantiems asmenims (LAT 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916-2020).
80. Apeliantė akcentuoja, kad šiuo atveju dėl bendravimo tvarkos nebuvo išklausyta vaiko nuomonė, o D. M. pabrėžia, kad vaikas dar nėra apklaustas teismo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad teisinis reguliavimas įpareigoja atsižvelgti į vaiko nuomonę, tik jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams. Taigi, nors vaiko nuomonė yra svarbu, sprendžiant klausimus, susijusius su jo interesų įgyvendinimu, tačiau ne visa lemianti. Šioje proceso stadijoje dar negalima nustatyti ar pagal savo emocinę būseną ir turimus sveikatos sutrikimus vaikas apskritai geba netrukdomai suformuluoti savo nuomonę. Kita vertus, pabrėžtina, kad sprendžiant bet kokį procesinį klausimą, apklausinėti nepilnamečio vaiko teisme, kaip nurodo D. M., nėra būtinybės, nes pareiškėjo specialistai gali išsiaiškinti vaiko nuomonę vienu ir kitu klausimu, nesukeldami jam nereikalingų pergyvenimų ir streso.
81. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantės siūlomas bendravimo su globotine variantas, atsižvelgus į vaiko emocinę būseną, kurią ne kartą akcentavo ir su vaiku tiesiogiai bendravę psichologai, šiai dienai, neužtikrintų jos gyvenamosios aplinkos stabilumo, o stabilumo neužtikrinimas tokio amžiaus ir emocinės būklės vaiko atžvilgiu, nėra toleruotas bei akivaizdžiai neatitinka vaiko interesų, nes gali turėti įtakos emociniams išgyvenimams ir sukelti socialinę bei psichologinę žalą.
82. Bendravimo formos yra įvairios. Apeliantės vertinimas, kad bendravimas laiškais gali susilpninti jos ryšį su globotine ar jį nutraukti, nėra pagrįstas. Nors sutiktina, kad tiesioginis nuolatinis bendravimas labiau užtikrina pastovaus ir glaudaus ryšio su vaiku palaikymą, tačiau kiekviena situacija yra skirtinga ir jei tiesioginis bendravimas turi tam tikros neigiamos įtakos vaiko elgesiui, jo emocinei būsenai, kelia tam tikras frustracijas, nerimą ir panašiai, tuomet tenka apsiriboti tokiomis bendravimo priemonėmis, kurios gali turėti minimalių neigiamų pasekmių vaikui, kartu užtikrinant ryšio nenutrūkimą su globėja. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės siūlymai dėl tiesioginio bendravimo pasitelkiant trečiuosius asmenis, nes visgi bylos duomenys rodo, kad tokia bendravimo forma buvo bandoma įgyvendinti, tačiau apeliantė nesivadovavo specialistų rekomendacijomis dėl pokalbių turinio, o atsižvelgiant į vaiko emocinę būklę po susitikimų, ji negalėjo būti laikoma kaip atitinkanti vaiko interesus.
83. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus turi būti vadovaujamasi išimtinai geriausiais vaiko interesais, o šiandieninėje situacijoje akivaizdu, kad esant abejonėms dėl globėjos tinkamumo, nepaisant to, kad neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima atmesti tikimybės, kad pareiškėjo prašymas bus atmestas, teikti prioritetą būtent globėjos interesams, o ne esamos situacijos, įskaitant ir globėjos bei globotinės santykių stabilizavimui ir saugios aplinkos vaikui užtikrinimo, nėra jokio pagrindo.
84. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertimu, apeliantė, prašydama nustatyti jos nurodomą laikiną globėjos ir globotinės bendravimo tvarką, neįrodė jos taikymo būtinybės ir kad jos nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai.
85. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra pagrįstos ir teisėtos, naikinti jas ar keisti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo.
86. Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-04 ir 2021-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-21118-1040/2021 palikti nepakeistas.