Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei Jurgitai Žilinskaitei ir išieškotojui K. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Jurgita Žilinskaitė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą CPK 510 straipsnio tvarka, 2012 m. balandžio 4 d. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skolininko skundą, skundą atmetė ir persiuntė jį nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (7-8 b.l.).

Pareiškėjas skundžiamą patvarkymą laiko nekonkrečiu ir neaiškiu, nes antstolė negali išsamiai nurodyti, kokių veiksmų, kuriuos įprastai turi teisę atlikti prekės ženklo savininkas, atlikimą riboja prekės ženklo valdymo teisių areštas. Antstolė taip pat nepaaiškino patvarkyme nurodyto draudimo daryti areštuotam turtui fizinį ir ūkinį poveikį turinio, t.y. kokie įprastiniai prekių ženklo savininko veiksmai ribojami. Pareiškėjas, vadovaudamasis CK 4.22 straipsnio nuostatomis, laiko, kad skundžiamu patvarkymu taikomas prekės ženklų areštas, apribojant jam valdymo teisę, grubiai pažeidžia skolininko kaip prekės ženklų savininko teises, nes netekęs valdymo teisės, jis netenka ir teisės aktais garantuojamos prekių ženklų teisinės apsaugos.

Antstolė Jurgita Žilinskaitė 2012 m. balandžio 4 d. patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skolininko skundą pareiškėjo skundą atmetė. Antstolė nurodo, kad atsižvelgė į vykdomosios bylos aplinkybes: skolininkas nevykdo antstolės patvarkymų pateikti informaciją apie turimą turtą, nepateikia informacijos apie turimas pinigines lėšas įmonės kasoje, banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, o realizavus areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, gautų lėšų nepakaks skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vienintelis antstolės surastas ir skolininkui priklausantis turtas yra prekiniai ženklai, kurių disponavimo teisė skolininkui buvo apribota 2011-11-04 turto arešto aktu ir 2011-12-08 turto arešto aktu, antstolė 2012-03-01 priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo pakeitė aukščiau minėtus turto arešto aktus, apribodama skolininkui prekinių ženklų valdymo teisę. Antstolės nuomone, valdymo teisės apribojimas tam pačiam turtui, kurio disponavimo teisė jau yra apribota, nedidina arešto masto, areštuotas turtas lieka tas pats, todėl prašo atmesti pareiškėjo teiginį apie perteklinę vykdymo priemonę ir prekių ženklų turėtojų teisių suvaržymą. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi CK 4.22 straipsniu, nes minėtas straipsnis yra skirtas reglamentuoti valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę, o pareiškėjui prekiniai ženklai priklauso kitos daiktinės teisės – nuosavybės – pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies.

Antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdo išieškojimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2T-174/2011 dėl 689 096,26 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ išieškotojui K. M.. Antstolė 2011-11-05 patvarkymu dėl turto arešto ir 2011-11-04 turto arešto aktu areštavo BC ŽALGIRIS prekės ženklus Nr. 2005 2220 (paraiškos padavimo data 2005-12-15) ir Nr. 98-3037 (paraiškos padavimo data 1998-09-10), 2011-12-08 turto arešto aktu antstolė areštavo prekės ženklus KK „Žalgiris“ (registracijos Nr. 36875), DOZĖ (registracijos Nr. 46646) ir prekės ženklą, kurio apsaugos spalvos – žalia, balta (registracijos Nr. 44161) (11-15 b.l.). Areštavus nurodytus prekinius ženklus skolininkui UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ buvo apribota šių ženklų disponavimo teisė.

Antstolė 2012-03-01 patvarkymu dėl valdymo teisės areštuotam turtui, turto arešto akto pakeitimo ir informacijos pateikimo konstatavo, kad naudojimosi ir valdymo teisės skolininkui yra galimybė daryti poveikį areštuotam turtui, dėl kurio gali sumažėti areštuoto turto vertė, todėl papildomai areštavo skolininko valdymo teisę ir išaiškino skolininkui, kad jam yra apribojama teisė prekės ženklams daryti ūkinį fizinį poveikį.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas savo prigimtimi valstybei priklausančias funkcijas. Vykdydamas šias funkcijas antstolis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas pats nesikiša į antstolio veiklą ir neperžengia antstoliui teisės aktais nustatytos veiklos diskrecijos ribų, o tik sprendžia dėl antstolio veiklos teisėtumo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Antstolių įstatyme ir CPK įtvirtinti antstolių veiklos principai ir kriterijai reiškia ir tai, kad teismas neaiškina ir nepapildo antstolių priimtų procesinių dokumentų turinio.

Skundžiamu 2012-03-01 patvarkymu antstolė nusprendė: 1) pakeisti ankstesnį turto arešto aktą, papildomai areštuojant prekinių ženklų valdymo teises; 2) apriboti skolininko teisę areštuotam turtui daryti fizinį ir ūkinį poveikį; 3) įpareigojo skolininką per 5 dienas raštu pateikti informaciją apie tai, kam ir kokiu pagrindu suteikta teisė naudotis areštuotais prekiniais ženklais ir kokią naudą iš prekinių ženklų naudojimo skolininkas gavo per 2010-2011 metus.

Pareiškėjo skundo esminis motyvas yra tas, kad jam iš antstolio patvarkymo turinio nėra suprantama, kaip areštavus jo teisę valdyti prekinius ženklus, yra apribota jo teisė areštuotam turtui daryti fizinį ir ūkinį poveikį.

Teismas pažymi, kad nuosavybės teisė, kurios pagrindu areštuoti prekiniai ženklai priklauso pareiškėjui, yra absoliuti daiktinė teisė, savo juridiniu turiniu apimanti visus tris daiktinės teisės turinio elementus – valdymą, naudojimą ir disponavimą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Naudojimu yra laikoma savininko galimybė turtą pritaikyti savo poreikiams, gauti iš jo vaisius ar kitą naudą. Disponavimas – tai savininko galimybė savo nuožiūra nustatyti teisinę turto padėtį, jo būklę – lemti teisinį turto likimą. Valdymas – tai turto turėjimas savininko žinioje, galimybė jam daryti poveikį. Tuo pačiu teismas pažymi, kad skirtingiems nuosavybės objektams nuosavybės teisės turinio elementai gali būti taikomi skirtingu mastu ir apimtimi – savininko galimybė daryti fizinį poveikį konkrečiam daiktui ir vertybiniams popieriams yra skirtinga. Todėl antstolis, areštuodamas nuosavybės teisės atskirus elementus – disponavimą ir valdymą – specifinio nuosavybės objekto (prekinio ženklo), turi labai aiškiai ir nuosekliai nurodyti skolininkui taikomą teisių ir veiksmų apribojimą.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų realiai ir operatyviai įvykdytas, tačiau vykdydamas išieškojimą antstolis turi imtis tokių veiksmų, kurie sąlygotų didžiausią ekonominį vykdomojo dokumento įvykdymo efektą ir tuo pačiu mažiausiai apribotų asmenų, tame tarpe ir skolininko, ekonominės veiklos galimybes. Antstolio veiklos teisėtumą apsprendžia vykdomosios bylos faktinių aplinkybių nustatymas ir jų tinkamas įvertinimas (kvalifikavimas) vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kuris pasireiškia antstolio priimamų dokumentų teisine motyvacija. Pagal CPK 613 straipsnio 2 dalį antstolio priimami patvarkymai turi būti motyvuoti, t.y. antstolis priimdamas sprendimą turi įvertinti, kaip jo pasirinktos teisėtos veikimo priemonės sąlygoja didžiausią ekonominį vykdomojo dokumento įvykdymo efektą ir tuo pačiu mažiausiai apribotų asmenų, tame tarpe ir skolininko, ekonominės veiklos galimybes.

Antstolė, skundžiamame patvarkyme nurodžiusi, kad neareštavus naudojimosi ir valdymo teisės skolininkas turi galimybę daryti poveikį areštuotam turtui, dėl to gali sumažėti areštuoto turto vertė, antstolė pakeitė 2011-11-04 ir 2011-12-08 patvarkymus. Teismas iš esmės sutinka su skundo motyvu, kad tokį antstolės patvarkymą negalima laikyti motyvuotu, nes jame nėra aišku, kokiomis prielaidomis ar duomenimis remiantis antstolė daro išvadą, kad skolininkas, turėdamas galimybę prekės ženklams daryti poveikį, gali sumažinti areštuoto turto vertę.

Iš skundžiamo patvarkymo turinio nėra aišku, kokia valdymo teisės apimtimi skolininkas gali naudotis, leidžiant prekės ženklu naudotis ir savo produkciją ženklinti tretiesiems asmenims, jei už tai skolininkas gali gauti pajamų. Teismas laiko, kad konkretūs valdymo teisės apribojimai arba konkrečios teisės, kurios paliekamos skolininkui, antstolio patvarkyme turi būti nurodyti expressis verbis. Teismas pats ex officio negali pildyti, keisti ar išplėsti antstolio patvarkymo turinio, nes tai reikštų antstolio veiklos nepriklausomumo principo varžymą.

Remiantis išdėstytais argumentais ir aptartomis teisės normomis, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, ginčijamo 2012-03-01 antstolės patvarkymo Nr. S-4625 punktai Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinti neteisėtais ir naikintini.

Skundžiamo patvarkymo punktu Nr. 3 antstolė įpareigojo skolininką pateikti informaciją, susijusią su areštuotų prekinių ženklų naudojimo teisių perdavimu tretiesiems asmenims ir su gauta nauda. Teismas sutinka, kad ši informacija vykdomojoje byloje yra būtina, antstoliui atliekant vykdymo veiksmus, ir ją skolininkas privalo pateikti pagal ankstesnius antstolės patvarkymus, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas. Skolininkui išaiškintina, kad už antstolio prašomos informacijos nepateikimą gali būti skirta bauda arba areštas (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti iš dalies pareiškėjo (išieškotojo) UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/11/00725.

Panaikinti dalį antstolės Jurgitos Žilinskaitės 2012 m. kovo 1 d. patvarkymo Nr. S-4625 „Dėl valdymo teisės apribojimo areštuotam turtui, turto arešto akto pakeitimo bei informacijos pateikimo“: 1) panaikinti patvarkymo 1 punktą, kuriuo pakeistas 2011 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktas Nr. 0311005311 ir 2011 m. gruodžio 8 d. turto arešto akto Nr. 0911007324; 2) panaikinti patvarkymo 2 punktą, kuriuo skolininkui išaiškinta dėl apribotos jo teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti areštuojamam turtui fizinį ir ūkinį poveikį.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.