- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- A20.-1090-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00188-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- LR Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
dalyvaujant pareiškėjui – užsieniečiui A. N. J. A. O., jo atstovei-advokatei Simonai Jašmontaitei,
institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui (Pavel Kolosov),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. N. J. A. O. įgaliotos atstovės S. J. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 4T-315.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė prašo pakeisti skundžiamą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – VSAT prie LR VRM, VSAT, Užsieniečių registracijos centras) sprendimą, t. y. užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės 10 d. Užsieniečių registracijos centras priėmė sprendimą Nr. 4T-315, kuriuos nuspręsta apgyvendinti pareiškėją VSAT prie LR VRM nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. liepos 16 d., nuo atvykimo į Lietuvą apgyvendinamas laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 9 mėnesius ribojant jo judėjimo laisvę. Paaiškino, kad yra apgyvendintas URC, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje URC teritorijoje, t. y. jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Sektoriai URC teritorijoje yra aptverti tvora, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, taip pat draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais URC ar gyvenančiais kituose sektoriuose, o su advokatais susitikti galima tik gavus administracijos leidimą, jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje (sektoriuje) ir jos prieigose budinčių pareigūnų. Teigia, kad apgyvendinimas URC ribojant judėjimo laisvę de facto yra sulaikymas, t. y. sulaikyti asmenys taip pat gali judėti tik to sektoriaus ribose, kuriame apgyvendinti, o ne visoje URC teritorijoje, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų, vienintelis skirtumas – sulaikyti asmenys gyvena pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Migracijos departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria. Tvirtina, jog pareiškėjas, vos tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, pateikė savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (paso originalą), kurį pateikė būtent tikslu bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Taip pat pareiškėjas nėra pažeidęs apgyvendinimo sąlygų/tvarkos buvimo Lietuvos Respublikoje metu, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Pareiškėjui akivaizdžiai bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis nuo pat jų atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, VSAT prie LR VRM nepateikus jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo bendradarbiavimo stoką jo grąžinimo metu, toliau riboti asmens judėjimo laisvę, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, pažymint, kad pareiškėjui nėra leidžiama judėti visoje URC teritorijoje, - galimas judėjimas tik savo sektoriaus ribose, kuris aptvertas tvora nuo kitų sektorių, kas savo turiniu iš esmės atitinka sulaikymą, - jo laisvę jau ribojant daugiau nei 9 mėnesius, - dar 3 mėnesius riboti jo judėjimo laisvę yra neproporcinga ir nebūtina. De fakto sulaikymas nėra objektyviai reikalingas ir tai nėra proporcinga Užsieniečiui taikyta priemonė.
Atsiliepimas
Užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad užsienietis A. N. J. A. O. 2021 m. liepos 16 d. buvo sulaikytas VSAT A. Barausko pasienio užkardos pareigūnų kai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Jis turėjo ir pareigūnams pateikė Irako Respublikos piliečio asmens pasą. Sulaikytas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir buvo apgyvendintas Užsieniečių apgyvendinimo centre. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas), išnagrinėjęs šio prieglobsčio prašytojo motyvus palikti gimtąją šalį - joje sunku susirasti geriau apmokamo darbo, todėl palikęs savo tėvą ir dvi seseris, jis išvyko ieškoti saugesnio ir patogesnio gyvenimo į Europos Sąjungą kur, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, gyvena jo motina, dvi seserys ir brolis - 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į kilmės šalį, penkis metus uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką. Apelianto skundą dėl šio Migracijos departamento sprendimo nagrinėjusi 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 20 d. jo skundą atmetė. Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimu užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėn. laikotarpiui. Su minėtu sprendimu apeliantas sutiko, nepageidavo jo apskųsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. apelianto skundą dėl minėtųjų Migracijos departamento ir komisijos sprendimų tenkino iš dalies ir šiam asmeniui uždraudė dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Lietuvos vyriausiojo apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu šio užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo atmestas, Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į kilmės šalį įsiteisėjo, taigi, užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso. VSAT 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 4T-315 apeliantas iki 2022 m. liepos 25 d. apgyvendintas VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Be to, atsiliepime nurodė, kad apeliantas savo skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Akcentuoja, jog apeliantas nėra sulaikytas - jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą, bet alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje: užsienietis gyvena moduliniame namelyje, patalpos nerakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, susitikti su advokatu ir visuomeninių organizacijų bei valstybės institucijų vadovais, naudotis ryšio priemonėmis, gauti maitinimo, laisvalaikio, medicinos paslaugas ir pan., apgyvendinimo vietoje užtikrinamos visos su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu susijusios teisės, jokie papildomi apribojimai jam netaikomi. Teigia, kad vykdydama teisės aktų reikalavimus, užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina tam skirtose ir pritaikytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabrėžė, kad jeigu šiems užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos ar psichologinė pagalba, vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika, taigi, apelianto teisės nėra pernelyg suvaržytos nes jam taikomos laikinos apgyvendinimo priemonės yra tinkamos ir proporcingas siekiamiems tikslams. Pažymėjo, jog, kaip nustatyta byloje, apeliantas iš savo kilmės šalies pirmiausiai atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau toje šalyje ar gretimose kilmės šaliai valstybėse neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai, ne per valstybes sieną atvykti į Lietuvos Respubliką, kas indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis bandys pasislėpti ar savavališkai išvykti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Pabrėžė, kad apeliantas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tik sulaikytas pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau užsienietis ir įsiteisėjus sprendimui nesutinka savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį (kas iš esmės komplikuoja jo išsiuntimo klausimą), jis neturi šeimyninių, ekonominių, socialinių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl pasikeitus jo teisinei padėčiai ir pradėjus grąžinimo į kilmės šalį procedūrą, apeliantas nepasinaudojo galimybe savanoriškai sugrįžti į Irako Respubliką, todėl neatmestina galimybė, jog jis iki šiol puoselėja planus, progai pasitaikius, pasišalinti iš jo apgyvendinimo vietos, pasislėpti ir išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teigia, kad VSAT 2022 m. balandžio 29 d. sprendimas 4T-315 apeliantą iki 2022 m. liepos 25 d. apgyvendinti VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimtas tinkamai ir visapusiškai, vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis, įvertinus faktines bylos aplinkybes, o šio užsieniečio apeliaciniame skunde nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, todėl prašo skundo netenkinti ir palikti galioti VSAT 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 4T-315.
Pareiškėjas ir jo atstovė – advokatė Simona Jašmontaitė teismo posėdžio metu palaikė užsieniečio prašymą. Užsienietis A. N. J. A. O. papildomai paaiškino, kad jau devynis mėnesius yra sulaikytas, prašo leisti laisvai judėti. Teigė, jog niekur nebėgs, nori likti gyventi Lietuvoje.
Atsiliepimas
Užsieniečių registracijos centro atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad užsieniečio laikymo sąlygos nėra prilyginamos sulaikymo sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo nustatyta, kad Užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad užsienietis 2021 m. liepos 16 d. buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM A. Barausko pasienio užkardos pareigūnų, kai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybes sieną iš Baltarusijos Respublikos, jis turėjo ir pareigūnams pateikė Irako Respublikos piliečio asmens pasą, sulaikytas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre (toliau - Užsieniečių apgyvendinimo centras). Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymo motyvus 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į kilmės šalį, penkis metus uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimu užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėn. laikotarpiui, su minėtu sprendimu apeliantas sutiko, nepageidavo jo skųsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. apelianto skundą dėl minėtųjų Migracijos departamento ir komisijos sprendimų tenkino iš dalies ir šiam asmeniui uždraudė dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Lietuvos vyriausiojo apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu šio užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo atmestas, Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į kilmės šalį įsiteisėjo, taigi, užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso. VSAT 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 4T-315 užsienietis iki 2022 m. liepos 25 d. apgyvendintas VSAT Užsieniečių apgyvendinimo centre, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos, Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Įstatymo 140⁷ straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Pažymėtina, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. Būtent tiek laiko yra ribojama jo judėjimo laisvė. Šios bylos nagrinėjamu metu nenustatyta, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, darytų pažeidimus, būtų mėginęs pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietos. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad užsienietis imsis priemonių pasislėpti ar išvykti. Byloje taip pat nustatyta, kad nėra duomenų, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jis pateikė pareigūnams savo asmens dokumentą, pateikė prašymą gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bendravo su kompetentingų institucijų darbuotojais, tačiau jo prašymas atmestas. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, aplinkybė, jog užsienietis atsisako savanoriškai grįžti į Irako Respubliką, nevertintina kaip nebendradarbiavimo faktas. Užsieniečio teisinis statusas – nelegalus migrantas. Atsižvelgiant į tai, būtina vertinti, ar tikrai, esant tokioms aplinkybėms būtinas jo judėjimo laisvės apribojimas.
Akcentuotina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
Nurodytas teisinis reguliavimas bei teismo nustatytos aplinkybės lemia tikslingumą užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiui skirtina iki 2022 m. liepos 25 d., bet ne ilgiau, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Irako Respublikos piliečio A. N. J. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 4T-315 tenkinti.
Taikyti Irako Respublikos piliečiui A. N. J. A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. liepos 25 d., bet ne ilgiau, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.