Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams S. Ž. ir R. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsikirtimai į ieškinį

III. Išvadą byloje duodančios institucijos išvada

4. Išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nuginčijus atsakovo R. Ž. tėvystę mažamečio A. Ž. atžvilgiu, mažamečio vaiko interesai neturėtų nukentėti. Išvadoje taip pat nurodyta, kad yra pagrindo spręsti, jog vaiko biologiniu tėvu gali būti kitas asmuo – ieškovas J. K.. S. Ž., veikdama vaiko interesais, turi nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, nes vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos (b. l. 33–34).

4.1. Išvadoje pateikti duomenys, kad S. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra mažamečio A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. A. Ž. 2020 m. sausio 6 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tėvu įrašytas R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) S. Ž. su R. Ž. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) S. Ž. gyvena su ieškovu J. K. jam nuosavybės teise priklausančiame name. Išvadą duodančios institucijos atstovei lankantis šeimoje, S. Ž. nurodė, kad A. tėvas yra J. K., su kuriuo ji kartu gyvena, R. Ž. ji nėra mačiusi apie penkerius metus, jokių ryšių su juo nepalaiko, nežino net jo gyvenamosios vietos. J. K. A. rūpinasi nuo pat jo gimimo, vadina jį savo sūnumi. J. K. nurodė, kad su S. Ž., nors ši ir nebuvo išsituokusi su R. Ž., kartu gyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio. Aplinkybę, jog S. Ž. su J. K. gyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio, nurodė ir Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, kurie taip pat pateikė informaciją, jog S. Ž. laukiantis kūdikio, J. K. atsakingai rūpinosi mamos ir būsimo kūdikio sveikata, lankėsi pas gydytojus, laikėsi gydytojų rekomendacijų, iš anksto nupirko kūdikio kraitelį ir kitas reikalingas priemones, pasirūpino būsto aplinkos saugumu bei pritaikymu. J. K. neneigė esąs būsimo kūdikio biologinis tėvas. J. K. skiria laiko kūdikiui ir bendravimui su juo, rūpinasi išlaikymu, sveikatos priežiūra, atsakingai ir rūpestingai rūpinasi kūdikiu, tarp jų yra susiformavęs socialinis, emocinis ryšys.

4.2. Išvadą byloje duodančios institucijos atstovė L. M. teismo posėdyje byloje pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad šalys laikosi nuoseklios pozicijos dėl A. Ž. tėvystės, jiems abejonių dėl biologinio tėvo nekyla, naujų aplinkybių, kurios paneigtų šią aplinkybę, nepaaiškėjo. Ieškovas ir atsakovė kartu gyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio, ieškovas rūpinosi tiek besilaukiančia S., tiek gimusiu vaiku. Tarp A. Ž. ir J. K. formuojasi vaiko ir tėvo santykiai, ieškovas A. laiko savo sūnumi, todėl, įvertinus visas aplinkybes, tikėtina, kad ieškovas yra A. Ž. biologinis tėvas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinio tenkinimas neprieštarautų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina yra S. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 6 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, A. Ž. tėvu nurodytas R. (R.) Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 28).

5.1. S. Ž. ir R. Ž. buvę sutuoktiniai, jų santuoka, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nutraukta 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1311-494/2019. Minėtam sprendimui įsiteisėjus, laikoma, kad S. Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 29).

5.2. Atsakovės S. Ž. paaiškinimais, ji su savo buvusiu sutuoktiniu R. Ž. jokių ryšių nepalaikė nuo 2014 metų, su juo nebendravo, nežinojo, net kur jis yra. Atsakovės paaiškinimais, taip pat 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1311-494/2019 nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovė S. Ž. su savo sutuoktiniu nuo pat santuokos sudarymo gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, kaip šeima negyveno.

5.3. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. Ž. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur deklaruota ir ieškovo gyvenamoji vieta, deklaravo 2019 m. lapkričio 26 d. Nurodytu adresu A. Ž. gyvenamoji vieta deklaruota 2020 m. sausio 7 d. (b. l. 9, 11). Atsakovės S. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad šalys artimus santykius palaikė ir ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu apsigyveno 2018 m. liepos mėnesį. Nors ieškovas, tikslindamas aplinkybes dėl bendro gyvenimo su atsakove, nurodė, kad kartu apsigyveno 2017 m. vasarą, tačiau, įvertinus teismo posėdžio metu ieškovo nurodytas aplinkybes, kad kartu su atsakove pradėjo gyventi prieš du metus, kada tiksliai pasakyti negali, ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad šalys kartu pradėjo gyventi 2018 metais, teismas sprendžia, jog ieškovo nurodyta jo ir atsakovės gyvenimo kartu data – 2017 metų vasara – nėra tiksli ir sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovas su atsakove pradėjo gyventi kartu 2018 m. liepos mėnesį. Ieškovas ir atsakovė nuo tada gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį, palaiko artimus tarpusavio santykius. Ieškovas J. K. ir atsakovė S. Ž. teigia, kad A. Ž. biologinis tėvas yra J. K., kuris A. laiko savo sūnumi, juo rūpinasi nuo pat gimimo, prižiūri, išlaiko materialiai. Atsakovės teigimu, R. Ž. A. Ž. nėra matęs, su juo nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko.

Dėl tėvystės nuginčijimo

6. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

8. Kaip galima spręsti iš A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo, R. Ž. jo tėvu įrašytas dėl to, kad vaikas gimė po S. Ž. ir R. Ž. santuokos nutraukimo nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų. S. Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis įstatymo nuostatomis, vaiko tėvu buvo įrašytas buvęs S. Ž. sutuoktinis. Tikrasis biologinis A. Ž. tėvas J. K. tėvystę pripažįsta, ekspertizės byloje dalyvaujantys asmenys nepageidavo. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė nuo 2014 metų. Ieškovas ir atsakovė artimus ryšius palaikė, artimai bendrauti pradėjo ir kartu apsigyveno 2018 metų liepos mėnesį. Ieškovas ir atsakovė nuo tada gyveno bendrą šeiminį įgyvenimą, vedė bendrą ūkį, palaikė artimus ryšius. Atsakovės teigimu, galimu A. Ž. pradėjimo metu ji lytinių santykių su kitais vyriškiais neturėjo. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, atsakovei patvirtinus, kad A. Ž. nėra ir negali būti atsakovo R. Ž. sūnus, taip pat nurodant duomenis apie biologinį sūnaus tėvą, – J. K., nei vienai iš šalių neabejojant dėl A. Ž. tėvystės, ieškovui J. K. pripažįstant tėvystę, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, jog byloje įrodyta, kad R. Ž. negali būti nepilnamečio A. Ž. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

8.1. Teismas, darydamas sprendimo 8 punkte nurodytą išvadą, atsižvelgia ir į tai, kad bylos šalys (ieškovas ir atsakovė), įvertinę jų tarpusavio artimų santykių pobūdį ir trukmę, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog A. Ž. biologiniu tėvu R. Ž. nėra ir negali būti; taip pat į ieškovo ir atsakovės S. Ž. tvirtinimą, jog A. Ž. biologinis tėvas yra būtent ieškovas, kuris nuo pat gimimo iki šiol rūpinasi sūnumi ir faktiškai jo atžvilgiu vykdo tėvo pareigas; taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas R. Ž. laikytų save A. Ž. tėvu, kad būtų jį lankęs, bendravęs su juo, teikęs materialinį išlaikymą, rūpinęsis juo. Nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas R. Ž. vaiko tėvu vaiko gimimo įraše įrašytas vadovaujantis tik įstatyme įtvirtinta tėvystės prezumpcija ir jį su A. Ž. sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

8.2. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo R. Ž. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams (atsakovas su A. Ž. nebendrauja, neteikia jam išlaikymo, nesidomi juo ir net nėra matęs), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo R. Ž. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio A. Ž. interesų, nes vaikas, žinodamas apie savo biologinį tėvą (ieškovą J. K.), šiam pripažįstant tėvystę, be tėvo neliks. Dėl to vaiko ir atsakovo R. Ž. teisinio ryšio nutraukimas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Be to, teismas pažymi, kad duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis) nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.

8.3. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas R. Ž. negali būti nepilnamečio A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia atsakovės, vaiko motinos S. Ž. pareiškimus, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas J. K. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas R. Ž. nėra A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. Ž. nėra jo sūnus (CK 3.150, 3.151 straipsniai).

Dėl duomenų gimimo įraše panaikinimo

9. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje taip pat prašo panaikinti 2020 m. sausio 6 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą grafoje „Duomenys apie tėvą“, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

9.1. Teismui padarius išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, pripažinus, kad atsakovas R. Ž. nėra A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. Ž. nėra jo sūnus, atitinkamai naikintini 2020 m. sausio 6 d. vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

10. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau įstatymų leidėjas suteikia teismui teisę nukrypti nuo nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

10.1. Nagrinėjamu atveju ieškovas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti tik iš vieno atsakovo – R. Ž.. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės S. Ž. ieškovas nereiškia. Teismas neturi faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo R. Ž. procesinis elgesys nagrinėjant šią civilinę bylą buvo netinkamas (atsakovas, nors ir praleidęs teismo nustatytą terminą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė priežastis, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje). Be to, teismas mano esant tikslinga prioritetą sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šiuo atveju teikti priežastims, dėl kurių šios bylinėjimosi išlaidos susidarė, o ne procesiniam šalių elgesiui. Teismo vertinimu, šioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieškovas kreipėsi į teismą, susidarė išimtinai ne dėl atsakovo R. Ž., o priešingai, dėl paties ieškovo ir atsakovės S. Ž. veiksmų, kurie, net ir žinodami, kad S. Ž. nėra nutraukusi su atsakovu R. Ž. sudarytos santuokos, susilaukė sūnaus. Bylos duomenys leidžia spręsti, jog atsakovui R. Ž. nėra ir nebuvo žinoma apie A. Ž. gimimą ir (ar) tai, kad jis yra įrašytas A. Ž. gimimo įraše jo tėvu. Vien tik įstatyme įtvirtintos tėvystės prezumpcijos taikymas, įvertinus bylos aplinkybes, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui naštos perkelti išimtinai tik atsakovui. Nustatyta, kad ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 100,00 Eur žyminį mokestį, kuris, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, ieškovui iš atsakovo nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 18,00 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sprendimo 10.1 punkte nurodytus argumentus, taip pat priežastis dėl šių išlaidų susidarymo, tikslinga išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis priteisti valstybei iš atsakovų, iš viso po 9,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 375–379, 394–399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad R. (R.) Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra R. (R.) Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Panaikinti 2020 m. sausio 6 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. (R.) Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. (R.) Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,00 Eur (devynių eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,00 Eur (devynių eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.