Telšių apylinkės teismo nuosprendis

45Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2024 m. vasario 19 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:

- 2023 m. rugsėjo 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę bausmę - 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką laikotarpį: pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. J. 2023 m. spalio 16 d., apie 22.16 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,19 promilių girtumas), tarpusavio konflikto su buvusiu sugyventiniu V. L. metu, rankų nagais nubraižė V. L. krūtinę, pilvo dešinės pusės sritį, kaklą, kairę ausį, dešinį skruostą bei įkando dantimis jam į kairės pusės žasto sritį ir taip smurtaudama sukėlė V. L. fizinį skausmą. Jos veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamosios A. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jos paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju kaltinamosios veiksmai pagrįstai perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju veikos padarymo metu kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, gyveno skirtinguose būstuose. Nors nukentėjusysis iš pradžių nurodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė, tačiau vėliau patvirtino, kad jau nuo vasaros jie gyvena atskirai. Kaltinamojo teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad ji su V. L. kartu nebegyvena ir bendro ūkio nevedė jau nuo vasaros. Iš pareigūnų kūno kamerų užfiksuotų kaltinamosios sūnus nurodytų aplinkybių, taip pat matyti, kad V. L. ir A. J. buvę sugyventiniai. Taigi šiuo atveju įvertinus kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykius, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai, kaip tai numatyta BK 248 straipsnio 2 dalyje.

9. Įvertinus kaltinamosios veiksmų intensyvumą, kiekį, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios veiksmuose yra ir subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai, t. y. kaltinamoji suvokė, jog jos veiksmai nukentėjusiajam sukels fizinį skausmą ir norėjo tokių padarinių. Taigi kaltinamosios veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymiai.

10. Esant išdėstytiems argumentams, teismas, įvertinęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamoji, atlikdami smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

11. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

12. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamosios asmenybę – teista, veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs (b. l. 85-96), bausta administracine tvarka – baustumas išnykęs (b. l. 97). 1997 m. pirmą kartą konsultuota gydytojo psichiatro ir nustatyta diagnozė: mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas. UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilanko ir nesigydo. 2023 m. rugpjūčio 23 d. konsultuota VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, diagnozė: adaptacijos sutrikimai (b. l. 104). Iš UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ 2024 m. sausio 24 d. pažymos nustatyta, kad A. J. suteikta gydytojo psichiatro konsultacija – 1023 m. gruodžio 4 d., psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Medikamentinis gydymas nepaskirtas, tolimesnės gydytojo psichiatro konsultacijos nenumatytos (b. l. 167). Iš pateikto registracijos pas gydytoją talono matyti, kad kaltinamoji yra užsiregistravusi UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ priėmimui pas gydytoją 2024 m. vasario 1 d. (b. l. 168). A. J. nuo 2023 m. spalio 25 d. lankosi pas priklausomybių konsultantą (b. l. 170). Dirbantis, nuo 224 m. sausio 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoja (2023 m. gruodžio 28 d. terminuota darbo sutartis) (b. l. 99, 163-166). Kaltinamosios gynėja advokatė pateikė duomenis apie kaltinamosios motiną I. B., kuri yra neįgali ir jai nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis (b. l. 171-176). Kaltinamoji nurodė, kad ji rūpinasi savo mama.

13. Kaltinamosios A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

14. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę, į jos veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo (atsiprašė, susitaikė, nukentėjusysis jai pretenzijų nepareiškė), inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, į tai, kad nustatytos jos viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bei atsižvelgus į kaltinamosios sveikatos būklę (b. l. 104), skirtina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu. Teismo vertinimu, faktas, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdama teista ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąją, savaime nesuponuoja pagrindo manyti, kad kaltinamajai tikslinga skirti bausmę, susijusią tik su laisvės atėmimu. Įvertinus kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jai neturi jokių pretenzijų, tai, kad ji suprato turinti problemų dėl alkoholio vartojimo ir ėmėsi veiksmų šią problemą spręsti, yra dirbanti, turinti neįgalią mamą, kuriai reikalinga priežiūra, leidžia manyti, kad taikius švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, bus galima pasiekti bausmės tikslų. Teismo įsitikinimu, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę su tam tikrais įpareigojimais, jos trukmę nustatant artimą vidurkiui, leis įgyvendinti bausmės paskirtį ir turės kaltinamajai teigiamą įtaką.

16. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu.

17. Paskirta bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 60 parų arešto bausme. Kadangi nusikalstama veika, už kurią nuteista šiuo nuosprendžiu, padaryta po baudžiamojo įsakymo priėmimo, bausmė bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsniu. Kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, o baudžiamuoju įsakymu – arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 straipsnyje ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktyje nustatytas taisykles – vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), kas atitinka 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi už nusikaltimą skiriama arešto bausmė negali viršyti 90 (devyniasdešimties) parų, todėl keičiant A. J. paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę arešto bausme, nustatytina jos trukmė maksimaliam terminui – 90 (devyniasdešimt) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė - 90 parų arešto bausmė. Subendrinus bausmes paskirtina galutinė bausmė – 90 parų arešto, nes tai yra maksimalus įstatymo leidėjo numatytos arešto bausmės dydis, kurį teismas gali paskirti už nusikaltimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

18. Teismas pažymi, kad šiuo nuosprendžiu paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir prie jos, taikant bausmių keitimo taisykles, pridėjus neatliktos arešto bausmės dalį bei paskyrus galutinę subendrintą arešto bausmę, nelaikytina, kad kaltinamajai antrą kartą yra skiriama arešto bausmė.

19. 2023 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės, kuri subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi buvo atidėtas. Kaltinamoji šiuo nusikalstamą veiką padarė probacijos laikotarpiu, tai neigiamai ją charakterizuoja ir formaliai sudarytų pagrindą nebetaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau šiuo atveju kaltinamosios elgesys po šios nusikalstamos veikos pasikeitė. Visi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ji ėmėsi priemonių gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kas ir buvo nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Kaltinamoji vykdo probacijos sąlygas, duomenų, kad Probacijos tarnyba būtų kreipusis į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nėra (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad taikoma probacija kaltinamajai nėra veiksminga. Kaltinamoji yra dirbanti, su nukentėjusiuoju, kuris taip pat nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, susitaikė, kartu nebegyvena, jis jai neturi jokių pretenzijų. Teismo vertinimu, byloje pateikti kaltinamąją charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, sudaro pagrindą manyti, kad vis tik bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. sulaikys A. J. nuo nusikalstamų veikų darymo ir teigiamai paveiks A. J. Įvertinus visas šias aplinkybes bei kaltinamosios sveikatos būklę, konstatuoja, kad šiuo atveju neatidėjus paskirtos galutinės subendrintos arešto baisės vykdymo, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai ir pačią kaltinamąją ribotų daugiau nei yra būtina.

20. Esant išdėstytiems argumentams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtinas paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymo atidėjimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams be intensyvios priežiūros nustatant pareigą pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 5, 6, 10 punktai).

IV. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

21. Proceso išlaidų byloje nepatirta. Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

22. Kaltinamajai 2023 m. spalio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (b. l. 132-135).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir ją nuteisti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalies 4 punktu A. J.:

- įpareigoti 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalies 4 punktu A. J.:

- įpareigoti 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktais A. J. įpareigoti:

- pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. išaiškinti, kad ji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.