Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, turintis negalią,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 10 d. 14:30 val. tvarkydamas ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), rado 1 vnt. 7,62 mm kalibro, pramoninės gamybos „TOKAREV” (7,62X25) ir 1 vnt. 5,6 mm (22-o) kalibro, pramoninės gamybos „22 HORNET” šovinius, taip neturėdamas leidimo neteisėtai juos įgijo ir, pasidėjęs ūkiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), spintelės stalčiuje laikė iki 2020 m. birželio 10 d. 14:30 val., kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais L. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2. L. S. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad adresu M. B. takas 5, pas E. B. pradėjo gyventi kiek daugiau nei prieš dešimt metų, tikslios datos nežino. Šiuo adresu yra ūkinis pastatas, kuriame buvo pridėta įvairiausių daiktų, statybinių medžiagų, tai buvo likę iš E. vyro (kuris yra miręs 2000 metais), E. buvo sakiusi, kad ūkiniame pastate šeimininkaudavo jos vyras, ji ten „nesikišdavo“. Pradėjęs gyventi, jis tame ūkiniame pastate tvarkėsi, tai truko keletą metų. Kažkuriuo metu jam besitvarkant jis vienoje iš dėžių, kurioje buvo įvairūs varžtai, rado keletą šovinių. Juos atskirai padėjo į spintelės, esančios ūkiniame pastate, stalčių. Kiek rado šovinių, nežino, nepamena, bet juos visus paėmė policijos pareigūnai 2020 m. birželio 10 d., daugiau radęs nebuvo. Apie tai, kad radus šovinius reikia pranešti policijai jis nežinojo ir šio dalyko nesureikšmino, tiesiog padėjo į stalčių ir viskas. Kokie tai buvo šoviniai, jis nežino, bet jie buvo nedideli, negalvojo, kad gali būti pavojingi. Jis pats šaunamojo ginklo neturi ir nėra turėjęs. Šių šovinių net neketino kur nors panaudoti. Apie tai, kad jis buvo radęs šovinius ūkiniame pastate tikriausiai buvo pasakęs E., kitaip ji nebūtų apie tai pasakiusi policijai. Kai policija paprašė parodyti šovinius, jis geranoriškai juos parodė. Policija pas juos namuose atliko kratą ir daugiau jokių šovinių ar ginklų nerado. Jis labai gailisi, kad taip atsitiko, kad radęs šovinius nepranešė policijai, tai įvyko dėl jo nežinojimo ką tokiu atveja reikia daryti. Prašo jam skirti kuo mažesnę bausmę, nes tikrai neturėjo jokių piktų kėslų dėl rastų šovinių. Jis yra invalidas, turi tik 50 procentų darbingumo, dėl patirtos traumos turi trauminę epilepsija.

3. Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. 2020 m. birelio 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0120000302026, kuriame pranešama, kad adresu (duomenys neskelbtini) rasti šoviniai (b. l. 11-14);

3.2. 2020 m. birželio 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Č. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1-3);

3.3. 2020 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matomas rudos spalvos medinis namas, kuris aptvertas tvora bei tujomis, namo numeris Nr. 5, kiemo teritorijoje yra mūrinis ūkinis pastatas su garažo medinėmis durimis, įėjimas į pastato vidų pro baltos spalvos medines duris. Įėjus į vidų matoma po dešine pusę baltos spalvos spintelė su trimis stalčiais ir trejomis durimis. Viduriniame stalčiuje pačiame stalčiaus gale po spalvotu maišeliu buvo išbarstyti šoviniai. Įvykio vietoje 16 vnt. šovinių paimti (b. l. 15-16);

3.4. 2020 m. birželio 10 d. surašytu daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašomi 2020 m. birželio 10 d. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti šoviniai: septyni vienetai šovinių auksinės spalvos, paveikti korozijos, tutelės su grioveliais, kulka įtaisyta įspaustiniu būdu, tutelės aukštis 25 mm, kulka 10 mm. užrašas ant tutelės galinės dalies 547/44, vienas vienetas butelinės formos šovinys, auksinės spalvos paveikta korozijos, tutelės aukštis 35 mm. atbrailinė su grioveliu, užrašas RWS 22 Hornet, penki vienetai atbrailinės tutelės T63 šovinių tūtos, vienas vienetas šovinys 12 mm. paveiktas korozijos, su atbraila, šovinio galvutė dantyta raudonos spalvos. Du vienetai sidabrinės spalvos, 17 mm. galimai sprogdikliai. Šoviniai paimti LP AOR „Aras“ SPNS specialistų, perdavimui Į KTS ekspertizei (b. l. 17-19);

3.5. 2020 m. birželio 10 d. kratos protokolu, iš kurios matyt, kad adresu (duomenys neskelbtini), atlikta krata, jos metu nieko nerasta, nieko nepaimta. 2020 m. birželio 12 d. kratos teisėtumas patvirtintas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi (b. l. 29-30);

3.6. 2020 m. birželio 11 d. vyresniosios tyrėjos J. Č. tarnybiniu pranešimu „Dėl tyrimo“, iš kurio matyti, kad L. S. atvykus policijos pareigūnams, pats nuvedė į ūkinį pastatą, ir atidaręs baltos spalvos spintelės vidurinį stalčių, ištraukė visus šovinius, t. y. 16 vnt., kurie įvykio vietos apžiūros metu buvo išimti ir sudėti į popierinį voką.

3.7. 2020 m. spalio 1 d. gauta specialisto išvada Nr. IBPS-V-2336421-20, kurioje pateikta išvada: tirti pateikti 7 vnt. pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25) šoviniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, 6 vnt. šovinių yra šaudmenys, iš kurių vienas šovinys tinkamas šaudyti, 5 vnt. šovinių šaudyti netinkami dėl kapsulių gedimų. Vienas iš tirti pateiktų 7 vnt. šovinių neturi parako užtaiso, dėl ko šaudmenims nepriskiriamas. Šis šovinys netinkamas šaudyti. 6 vnt. šovinių pagaminti Čeliabinsko šovinių gamykloje (buvusi TSRS) 1944 metais, kur ir kada pagamintas vienas šovinys nustatyti nėra galimybės, kadangi ant jo nėra į tai nurodančių žymenų. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra pramoninės gamybos (gamintojas - firma RWS, Vokietija) 5,6 mm (.22-o) kalibro „.22 HORNET” (5,6x35R) šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo. Šis šovinys skirtas šaudyti iš 5,6 mm (22-o) kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Kada pagamintas šis šovinys nustatyti nėra galimybės, kadangi ant jo nėra į tai nurodančių žymenų. Šovinys tinkamas šaudyti. Tirti pateiktas vienas trečios rūšies šovinys yra pramoninės gamybos žiedinio įskėlimo "D-4" grupės šovinys, skirtas naudoti statybiniuose-montažiniuose pistoletuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, šis šovinys šaudmenims nepriskiriamas. Nustatyti kur ir kada pagamintas šis šovinys nėra galimybės, kadangi ant šovinio nėra į tai nurodančių žymenų. Šovinys netinkamas šaudyti dėl stipraus metalo korozijos poveikio. Tirti pateikti 5 vnt. ketvirtos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos „V-8“ grupės šoviniai, skirti naudoti statybiniuose-montažiniuose pistoletuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, šie šoviniai šaudmenims nepriskiriami. Šie šoviniai pagaminti Tulos šovinių gamykloje (buvusi TSRS) 1963 metais. Šoviniai netinkami šaudyti dėl kapsulių ir parako užtaisų gedimo (b. l. 49-54);

3.8. E. B., kuri apklausta kaip speciali liudytoja, parodymais. Dėl rastų šaudmenų parodė, kad jos vyras, miręs 2000 m., kol dar buvo gyvas, yra jai minėjęs, kad ūkiniame pastate tarp jo įvairiausių įrankių, turi šovinių, bet kokių ir kiek, ji nežino, jų mačiusi nebuvo, tik pamena, kad taip buvo sakęs. Apie tai buvo pamiršusi, tačiau po to kai šiemet buvo nušautas policininkas, ji sunerimo ir išsigando, kai ji su sugyventiniu susipyko, prisiminė, kad gali būti namuose seni jos vyro šoviniai. Ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnams pasakė, kad L. S. turi šovinių, taip turbūt pasakė, nes jis jai buvo tikriausiai apie juos užsiminęs, nes kitaip ji negalėjo žinoti, kad jis juos turi. Anksčiau ji jų nebuvo mačiusi. L. sakė, kad kažkada tvarkydamas ūkinį pastatą (adresu (duomenys neskelbtini)) kažkokiose dėžėse rado tuos šovinius. Nei ji, nei L. nežinojo, kad radus šovinius reikia pranešti policijai. Ji pati asmeniškai tų šovinių nebuvo nei mačiusi, nei ji juos ūkiniame pastate rado, tik pamena, kad miręs vyras buvo sakęs, kad turi šovinių, bet nei kiek, nei kokių, nesakė.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Kiekvieno iš jų pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti.

5. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo L. S. kaltė įrodyta. Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, detaliai paaiškino įvykio aplinkybes. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. S., tvarkydamas ūkinį pastatą rado1 vnt. 7,62 mm kalibro, pramoninės gamybos „TOKAREV” (7,62X25) ir 1 vnt. 5,6 mm (22-o) kalibro, pramoninės gamybos „22 HORNET” šovinius, taip neteisėtai juos įgijo (neatlygintinis gavimas) ir juos pasidėjęs ūkiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), spintelės stalčiuje laikė iki 2020 m. birželio 10 d. 14:30 val., kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis nežinojo, jog apie rastus šovinius turi informuoti policijos pareigūnus, kad jis juos tik laikė ir neketino niekur panaudoti, tačiau tai nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

6. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatyta tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę: kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centas“, nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, organinis mišrus afektinis sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas (b. l. 89-96; 101-103). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis)

8. Kaltinamasis L. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

9. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.)).

9.1. Teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo ir sutinka su valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pozicija, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į padaryto nusikaltimo pobūdį, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą nustatant minimalų laikotarpį ir paskiriant jam intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnio 1 dalis).

10. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą bei šaudmenis 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

11. Daiktai turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2 (du) pirotechnikos gaminiai, kurie buvo paimti 2020 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu buvo demontuoti, dalys sunaudotos, o tyrimo pakuotės sunaikintos (b. l. 40-43). 14 vnt. šovinių uvo paimti įvykio vietos apžiūros metu 2020 m. birželio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini). 12 šovinių buvo sunaudoti tyrimo metu, o du vnt. šovinių grąžinti, kurie 2020 m. spalio 15 d. turto perdavimo - priėmimo aktu buvo perduoti saugojimui Kvitas B Nr. 0004478. Šie du šoviniai teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) mėnesių laikotarpiui ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - nustatyti, kad L. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu L. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą bei šaudmenis 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. S. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.