- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-122-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-1-00028-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Regina Bertašienė
- Nukentėjusysis
- T. R., L. R.
- Nuteistasis
- A. E.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
Pranešėjas Dalius Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-361/2015
Teisėja Loreta Bajorinienė Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00028-2014-0
2015 m. birželio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2010-12-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 16 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įėjęs į L. R. butą, kur vyko išgertuvės, sukėlė triukšmą, tyčia kumščiu sudavė T. R. smūgius į įvairias kūno vietas, išėjus į kiemą, asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, tyčia išdaužė tris buto langus, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendį panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką. Pažymi, jog jo kaltumas iš esmės buvo pagrįstas vien jo paties prisipažinimu, kadangi tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai vienodai ir kategoriškai tvirtino, jog pas juos įsibrovė V. S. ir D. Z.. Taip pat mano, jog teismas jo padarytą nusikalstamą veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimą, nespręsdamas normų konkurencijos klausimo. Mano, jog teismas nepagrįstai pripažino L. R. būstą viešąja vieta, todėl mano, jog turėjo spręsti, ar patekimas į butą atitinka BK 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pažymi, jog L. R. buvo pasipiktinusi tik dėl to, jog buvo išdaužyti jos buto langai, o ne dėl to, jog kažkas pateko į jos butą. Apklaustas kaip liudytojas T. R. patvirtino, jog su juo, A. E., nuolat konfliktuoja, prieš šiuos įvykius jie buvo susimušę, todėl šiuo atveju jo tyčia nebuvo nukreipta pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, todėl nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos, nes neleistinu elgesiu buvo sprendžiamas asmeninis konfliktas. Todėl mano, jog ši veika galėjo būti kvalifikuojama nebent pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir tik esant nukentėjusiojo T. R. valiai nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Taip pat pažymi, jog T. A. išdaužė L. R. buto langus savo iniciatyva, spontaniškai reaguodamas į jos jam pavartotus necenzūrinius žodžius. Nurodo, jog nors jam bendrininkaujant neinkriminuojami kito asmens atlikti veiksmai ir jų pasekmės, tačiau nuosprendyje jie lyg ir patenka į teismo jam inkriminuotos BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį. Mano, jog toks T. A. veikimas su juo nebuvo suderintas, dėl jo iš viso neturėtų būti pasisakoma ir jis iš kaltinimo turi būti pašalintas. Nurodo, jog dėl trijų buto langų išdaužimo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip turto sunaikinimas, tačiau atsižvelgiant į turto vertę, t. y. 100 Lt, sudarančią mažiau nei 1 MGL, tokia veika išvis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl mano, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie galėtų būti pripažinti įrodymais, jog įvykdyta BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Jam inkriminuotos veikos nebent galėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnį, tačiau šie nusikaltimai nagrinėjami privataus kaltinimo tvarka, todėl prokuroras neturėjo jokio pagrindo palaikyti valstybinį kaltinimą šioje byloje. Mano, jog dėl stiklų išdaužimo T. A. veika turėtų būti kvalifikuojama atskirai, nes buvo padaryta jo iniciatyva, be to, neužtraukianti baudžiamosios atsakomybės, ir nuosprendžiu jam inkriminuota be jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių-kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais – baudžiamosios teisės priemonėmis.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).
Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).
Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.
Pažymėtina, jog sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015) (2K-198-942/2015).
Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. E. parodė, kad įvykio dieną jis su T. A. nuėjo pas T. R. į butą, nes norėjo jam atkeršyti už tai, jog šis buvo jį sumušęs. Buto duris atidarė L. R.. Bute buvo T. R., jo mama ir patėvis, jie vartojo alkoholinius gėrimus. A. E. trenkė T. R. keletą kartų į nugarą. Išėjus į lauką, T. A. išdaužė buto langus. Kodėl jis taip padarė, A. E. nežinojo (b. l. 162).
Kadangi apylinkės teismas išnagrinėjo A. E. baudžiamąją bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), teisiamajame posėdyje nukentėjusieji apklausti nebuvo, todėl tam, kad būtų išsiaiškintos įvykio aplinkybės ir nukentėjusiojo T. R. sumušimo motyvas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą bei apklausė nukentėjusiuosius T. R. ir L. R..
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis T. R. patvirtino, kad prieš metus buvo sumušęs A. E., o jis jam atsilygino. Kai A. E. įėjo, jis sėdėjo virtuvėje nusisukęs nugara, buvo išgėręs ir nematė, kas ir kaip jam kelis kartus trenkė ir pabėgo. Vėliau paaiškėjo, kad A. E.. Su A. E. yra susitaikę ir bendrauja, jam jokių pretenzijų neturi. A. E. įleido mama.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji L. R. patvirtino, kad ji buto duris atidarė pati, į butą įėjo du vaikinai, jie buvo su kepurėmis, ant veidų buvo užsidėję šalikus, todėl jų neatpažino. Nieko nesakęs, vienas iš vaikinų puolė sūnų, o kitas pasiliko stovėti prie durų. Viskas truko kelias sekundes. Sūnus net nesuprato, kas jį mušė, nebuvo net atsistojęs. Kai vaikinai išėjo į lauką, išdužo langai. Ji išgirdo T. A. balsą, jis sakė: „išdaužkime langus“. Buvo iškviesta policija. Po šio įvykio sūnus pasakojo, kad prieš tai jis su A. E. mušėsi (duomenys neskelbtini) . Iš pradžių ji įtarė kitus asmenis, nes su jais sūnus konfliktuodavo, nepagalvojo, kad buvo atėję T. A. su A. E.. T. A. sudėjo langus, ji jam atleido, o A. E. jokių pretenzijų neturi, jis bute mušėsi su sūnumi, o jai nieko nepadarė.
Iš aptartų nuteistojo, nukentėjusiųjų T. R. ir L. R. parodymų matyti, kad tarp nuteistojo A. E. ir T. R. buvo asmeninio pobūdžio nesutarimų. Nuteistasis atėjo pas T. R. į butą, kuriame buvo girtaujama, kad šiam atkeršytų už tai, jog T. R. prieš tai sumušė jį. Nukentėjusioji L. R. patvirtino, kad ji pati įsileido vaikinus į butą, po įvykio sūnus jai papasakojo, jog jis su A. E. buvo susimušę (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji L. R. pati jokių pretenzijų A. E. neturi, langus išdaužė T. A.. Iš T. R. parodymų matyti, kad, kai A. E. ir T. A. užėjo į butą, jis net nematė ir nejuto, nes ne tik buvo nusisukęs, bet ir išgėręs, jam nustatytas 3,04 promilės girtumas (b. l. 12). A. E., sudavęs smūgius, iš buto staigiai pasišalino, t. y. toks A. E. elgesys truko labai trumpai. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad A. E. langų neišdaužė, jis tokio T. A. veiksmo numatyti negalėjo ir apie jį nežinojo. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir T. A.. Iš jo parodymų matyti, kad jis langus sugalvojo išdaužti spontaniškai ir pats nežinojo, dėl ko taip pasielgė (b. l. 98). Už tokį veiksmą L. R. T. A. atleido. Todėl A. E. ši aplinkybė buvo inkriminuota visiškai nepagrįstai.
Esant aptartoms aplinkybėms, nenustatyta, kad A. E. nuėjo į butą ir sudavė T. R. smūgius, siekdamas sutrikdyti viešąją tvarką, peržengė privataus konflikto ribas ir padarė pavojingą veiką ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, t. y. T. R., bet ir aplinkai ar aplinkiniams ir taip sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, todėl jo veikoje nenustatyta ir nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių.
A. E. veiksmai prieš T. R. atitinka BK 140 straipsnio požymius (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), todėl tokio pobūdžio byla gali būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, kvalifikuodamas A. E. veiksmus ir nuteisdamas jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nuosprendis naikintinas, A. E. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktu, kolegija
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
A. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.