- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-647-267/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. V. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-647-267/2013Teisėja Virginija JokubauskienėTeisminio proceso Nr. Nr.2-12-3-00596-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 77.4.3.; 121.21.
NUTARTIS
2013 m. spalio 30 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. M. ir atsakovo S. M. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu S. M. dėl jo kaltės, nustatyti nepilnametės dukros T. M., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 litų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos sudarymo turėtą V. pavardę, priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gimus (duomenys neskelbtini) dukrai T. santykiai šeimoje pasikeitė – vyras jai ėmė priekaištauti dėl įvairiausių smulkmenų, buities, o kai dukrai buvo tik 2 mėnesiai, pavartojo prieš ją smurtą, t. y. jai stovint su vaiku rankose, bloškė jas abi ant lovos. 2012 m. kovo 24 d. tarp jos ir vyro įvyko konfliktas ir vyras jai ranka sudavė per veidą, sužalojo nosį, antakį. 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje ji su dukra grįžo į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) pas mamą, kur su dukra iki šiol ir gyvena. Ji mano, kad santuoka nutrūko dėl vyro kaltės, t.y. jo vartoto jos atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto. Sutiko leisti bendrauti dukrai su atsakovu pagal aplinkybes, kategoriškai prieštaravo atsakovo reikalavimui vežti dukrą į (duomenys neskelbtini), nes vaikas per mažas, kad galėtų išreikšti savo nuomonę, ar ji nori bendrauti su tėvu.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. atsiliepime nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė yra sunkiai prognozuojamo ir nevaldomo, konfliktiško charakterio, emociškai nestabili, nors ir gyvenant šeimoje, išimtinai viena sprendė visus dukros auklėjimo klausimus, neieškojo kompromisų su atsakovu, nepaisė jo kultūrinių ar religinių įsitikinimų. Ieškovė kategoriškai nenorėjo bendrauti su jo gimine, neleisdama net per „Skype“ jo tėvams pamatyti anūkės. Būtent ieškovė savo elgesiu išprovokavo jo smurtą, dėl ko jis labai gailėjosi, ne kartą ieškovės atsiprašė, savo elgesio nepateisino. Atsakovas iš esmės sutiko, kad dukros T. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jis sutiko dukros išlaikymui mokėti po 500 litų kas mėnesį. Atsakovas, teigdamas, kad jam gyvenant užsienio šalyje, yra trukdoma tiek virtualioje erdvėje, tiek gyvai bendrauti su dukra, prašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad mergaitė gyvena pas motiną, ji prižiūrėta tinkamai, jai sudarytos visos sąlygos žaidimams, ugdymui, mama rūpinasi vaiko socializacija, sprendžia problemas dėl kalbos raidos atsilikimo. Institucijos manymu, atsakovo pateikti reikalavimai dėl bendravimo „Skype“ ar pasimatymų tvarkos neatitiko vaiko amžiaus. Kadangi mamos ir dukros ryšys yra artimas, vaiko išvežimas į kitą šalį neatitiktų vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas nepilnametės T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina D. V. M. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš S. M. dukros išlaikymui po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, gautas išlaikymo lėšas pavedė tvarkyti ieškovei uzufrukto teise. Teismas nustatė, kad D. V. M. netrukdys S. M. bendrauti su dukra T. M. abipusiu susitarimu bei teismo nustatyta tvarka: a) S. M. su dukra bendrauja kas antrą mėnesį (poriniais mėnesiais) paskutinį mėnesio savaitgalį nuo pirmadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; Naujuosius metus (gruodžio 31 d.- sausio 1 d.) atsakovas švenčia su dukra poriniais metais; dukros gimtadienį (kovo 4 d. – 5 d.) švenčia neporiniais metais, nuo 10 val. pirmą švenčių dieną iki 20 val. paskutinę švenčių dieną. S. M. su dukra bendrauja (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje, D. V. M. privalo pristatyti dukrą į tuo metu atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas laikinam dukros ir jos motinos gyvenimui atsakovo gyvenamojoje vietoje; b) ieškovė D. V. M. vieną kartą per metus atveža dukrą į (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu. S. M. įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas laikinam dukros ir jos motinos gyvenimui atsakovo gyvenamojoje vietoje; c) S. M. ir jo tėvai su dukra (anūke) T. M. bendrauja internetu („Skype“ video konferencija ar kitų programų pagalba) kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val. vakare Lietuvos laiku, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ryte Lietuvos laiku (atsižvelgiant į vaiko sveikatą, nuotaiką, dienos režimą). Atsakovas ir ieškovė saugo tekstinio pokalbio įrašus, datas ir laikus apie įvykusį bendravimą vienerius metus laiko. Abiem šalims sutinkant, galima keisti bendravimo laiką iš anksto pasirašant atitinkamą susitarimą. Likusios dalies ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nurodė, kad nė viena iš šalių nemėgino susidariusios situacijos spręsti atsižvelgiant į abiejų pusių bei nepilnametės dukros interesus, ieškovės pasiryžimą nutraukti santuoką lėmė netinkamas atsakovo elgesys, tačiau, kad nuolat, kaip teigė ieškovė, atsakovas naudojo prieš ją psichologinį smurtą ar grasinimus nužudyti, jokių duomenų nepateikta ir neįrodyta. Teismas laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nesiėmė priemonių išsaugoti šeimą, nesistengė gyventi darniai, abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo abipusio supratimo, lojalumo vienas kitam, šeimoje nebebuvo pagarbos vienas kitam, vienas kito rėmimo, nuostatos kartu tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, spręsti bendrai svarbius šeimos gyvenimo klausimus.
Pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas konstatavo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų. Vaikas yra mažametis, mergaitei yra tik du metukai, jai reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus. Vaikas tik pradeda kalbėti, kaip nurodė ieškovė, turi kalbos raidos sutrikimų, todėl nuolat vaiko neauginančiam atsakovui gali būti sunku suprasti vaiko norus. Be to, atsižvelgiant į mergaitės amžių, yra neprognozuojama, ar ji nustatytomis valandomis norės bendrauti internetu su tėvu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prioritetiškai yra svarbiau užtikrinti mažamečio vaiko saugią aplinką, jam įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, o ne tėvo teisę bendrauti su vaiku. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių bei siekiant sutvirtinti atsakovo ryšį su dukra, iš dalies tenkino atsakovo pateiktą prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė
Ieškovė D. V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-13-672/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl atsakovo S. M. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – Vitunskaitė; nepilnametės T. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. V. M. jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš S. M. dukros T. M. išlaikymui po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad D. V. M. netrukdys S. M. bendrauti su dukra T. M. ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) Vaiko kambaryje neribotą skaičių kartų, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę bei užimtumą mokymo ar ugdymo procese, bendravimo laiką ir vietą suderinus su mergaitės motina ne mažiau nei prieš vieną mėnesį, S. M. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai D. V. M., priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 243 Lt. sumokėto žyminio mokesčio, 3000 Lt už advokato paslaugas, priteisti iš atsakovo valstybės naudai 180,00 Lt. žyminio mokesčio dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei pašto išlaidas procese; įpareigoti S. M. perduoti D. V. M. nurodytu laiku bei vietoje jai ir dukrai T. M. priklausančius asmeninius daiktus bei vaiko žaislus. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad paduodama ieškinį Akmenės rajono apylinkės teismui, ji prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl pavartoto fizinio smurto. Patvirtindama savo teiginius, teismui pateikė išrašus iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dokumentų. Teismo posėdžio metu ir pats atsakovas neneigė, kad kartą prieš ieškovė vartojo smurtą. Teismas ignoravo teiginius, kad atsakovas ieškovę pastoviai persekiodavo, grasindavo ir panašiai, o tikėjo tik atsakovo nieko nepagrįstais teiginiais. Mano, kad teismas, nutardamas, jog vienas smurto atvejis yra ne pagrindas nutraukti santuoką dėl smurtautojo kaltės, šią skundžiamo sprendimo dalį priėmė visiškai neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes.Apeliantė taip pat nurodo, kad niekada neribos vaiko tėvo bendravimo su dukra laiko, tačiau prašo, kad tie pasimatymai vyktų ieškovei arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams dalyvaujant ir truktų per parą ne daugiau kaip dvi valandas, kadangi T. per maža ilgesniems bendravimams.Ieškovė taip pat neprieštarauja, kad mergaitės tėvas su dukra Naujuosius metus švęstų poriniais metais, o gimimo dieną neporiniais metais, tačiau taip pat ne ištisomis paromis, o po dvi valandas per parą ir ieškovei dalyvaujant. Kadangi atsakovas neturi nuosavo gyvenamo ploto Lietuvoje, ieškovė siūlė, kad toks bendravimas su vaiku galėtų vykti arba ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) Vaiko kambaryje. Mano, kad tėvo bendravimas su dukra šiltu metų laiku būtų tikslingas (duomenys neskelbtini), o šaltu metų laiku – (duomenys neskelbtini) Vaiko kambaryje. Apeliantė neįsivaizduoja, kaip judri, vos du metus turinti dukra T., parą ar dvi bendraus su tėvu nematydama mamos. Be to, teismas ieškovę įpareigojo vaiką pristatyti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatsižvelgdamas į tai, kad kelionės nemažai kainuoja. Skundžiamame sprendime atsižvelgta išskirtinai tik į atsakovo pageidavimus, visiškai ignoruojant realias ieškovės galimybes ir visiškai neatsižvelgiant į dviejų metų vaiko interesus, poreikius bei galimybes. Apeliantės teigimu, ji įpareigota vieną kartą per metus atvežti dukrą į (duomenys neskelbtini), tačiau už kokias lėšas, kuriam laikui, kokiomis sąlygomis, ir kur, teismas nenurodė. Mano, kad vaiko interesų šiuo atveju visiškai nepaisyta ir apie juos net negalvota. Teigia, kad ieškovei su vaiku važiuoti į nežinia kokią atsakovo nurodytą vietą yra ne tik sudėtinga dėl vaiko amžiaus, tačiau ir nesaugu dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio.Nurodo, kad teismas, įpareigodamas dukrą T. M. kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 20.00 iki 20.30, o kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 iki 11.00, internetu bendrauti su tėvu ir jo tėvais, pamiršo kiek metų T., kad 20 val., ypač rudens-žiemos-pavasario laikotarpiu, tokio amžiau vaikai jau valgo, prausiasi ir eina į lovytę žiūrėti per televizorių laidos labanakt vaikučiai arba klauso mamos sekamų pasakų. Teismas manė, kad savo sprendimu turi teisę pakeisti vaiko dienos režimą. Mano, kad tokio amžiaus vaikui, vos pradedančiam kalbėti lietuviškai, turinčiam tam tikrų kalbos sutrikimų, bendravimas internetu su svetima kalba iš ekrano (jeigu toks yra) šnekančiu tėvu, su kuriuo išsiskyrė prieš metus, ir visai jai nepažįstamus senelius, yra ne tik neduodantis jokios naudos, tačiau vaikui net žalingas. Nurodo teismui teigusi, kad, dukrai paaugus, pradėjus savarankiškai mąstyti, šis bendravimo būdas galėtų būti panaudotas, tačiau ieškovės teiginių teismas neišgirdo. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas įpareigojo atsakovą dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 500 Lt. Atsakovas priteistus 500 Lt konvertuoja į svarus ir persiunčia į ieškovės sąskaitą, o ieškovė, paimdama iš banko atsiųstus pinigus svarais privalo juos konvertuoti į litus ir už tai mokėti nemažą sumą. Tokiais savo veiksmais atsakovas iš dalies sumažiną dukros išlaikymui priteistą sumą, todėl apeliantė prašo teismo įpareigoti atsakovą vaiko išlaikymui priteistą sumą į ieškovės banko sąskaitą pervedinėti litais.
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą taip pat pateikė ir atsakovas S. M., kuris prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendime nustatytą S. M. ir dukros T. M. bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovo S. M. atsiliepime nurodytą bendravimo su dukra T. M. tvarką, t. y. iki T. M. sueis 3 metai: atsakovas su dukra bendrauja kas antrą mėnesį (poriniais mėnesiais) paskutinį mėnesio savaitgalį nuo pirmadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) atsakovas švenčia su dukra poriniais metais, dukros gimtadienį (kovo 4 d. – 5 d.) – neporiniais, nuo 10 val. pirmą švenčių iki 20 val. paskutinę švenčių dieną. Atsakovas su dukra bendrauja (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje, ieškovė įsipareigoja pristatyti dukrą į atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas laikinam dukros ir jos motinos gyvenimui atsakovo gyvenamojoje vietoje; ieškovė 3 kartus per metus atveža dukrą į (duomenys neskelbtini): gegužės, rugsėjo ir lapkričio paskutinį mėnesio savaitgalį: nuo penktadienio 13 val. iki sekmadienio 17 val. Atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas laikinam dukros ir jos motinos gyvenimui atsakovo gyvenamojoje vietoje; atsakovas ir jo tėvai su dukra (anūke) bendrauja internetu („Skype“ video konferencija ar kitų programų pagalba) kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val. vakare Lietuvos laiku, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ryte Lietuvos laiku. Atsakovas ir ieškovė saugo tekstinio pokalbio įrašus, datas ir laikus apie įvykusį bendravimą metus laiko. Abiem šalims sutinkant galima keisti nurodytą savaitės dieną ir laikus tam iš anksto pasirašant atitinkamą susitarimą. Suėjus T. M. 3 metams: atsakovas su dukra bendrauja kas antrą mėnesį paskutinį mėnesio savaitgalį nuo pirmadienio 10 vai. iki sekmadienio 18 val., Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) atsakovas švenčia su dukra poriniais metais, dukros gimtadienį (kovo 4 d. – 5 d.) – neporiniais, nuo 10 val. pirmą švenčių dieną iki 20 val. paskutinę švenčių dieną. Atsakovas su dukra bendrauja (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje, ieškovė įsipareigoja pristatyti dukrą į atsakovo gyvenamąją vietą; ieškovė 3 kartus per metus atveža dukrą į (duomenys neskelbtini): gegužės, rugsėjo ir lapkričio paskutinį mėnesio savaitgalį: nuo penktadienio 13 val. iki sekmadienio 17 val.; atsakovas su dukra bendrauja internetu („Skype“ video konferencija ar kitų programų pagalba) kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 20:00 vai. iki 20:30 val. vakare Lietuvos laiku, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ryte Lietuvos laiku. Atsakovas ir ieškovė saugo tekstinio pokalbio įrašus, datas ir laikus apie įvykusį bendravimą metus laiko. Abiem šalims sutinkant galima keisti nurodytą savaitės dieną ir laikus tam iš anksto pasirašant atitinkamą susitarimą; atsakovas kiekvienais metais su dukra praleidžia 1,5 mėnesį vasaros atostogų metų nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Atsakovas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos birželio 1 d. 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą liepos 15 d. iki 18 val. Ieškovė įsipareigoja nurodytu laiku būti savo gyvenamojoje vietoje ir parengti dukrą išvykimui, įskaitant asmeninių dokumentų ir asmeninių dukros daiktų perdavimą atsakovui. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas savo apeliacinį skundas grindžia tokiais argumentais:
Atsakovas nurodo, kad teismas nustatė tokią tvarką, jog atsakovas gali bendrauti su dukra tik dalyvaujant ieškovei. Tokiu būdu buvo nustatytas minimalus atsakovo bendravimas su dukra, nesant tam jokių pagrindų. Mano, kad nenustačius iki kada tokia tvarka turėtų būti taikoma, t. y. teismui nenustačius pereinamojo periodo trukmės, atsakovui perkeliama daug didesnė našta, susijusi su bendravimo išlaidomis, nei atsakovei, ir be jokio pagrindo yra ribojamas dukros ir tėvo bendravimas, t. y. pažeidžiamas tėvo maksimalaus bendravimo su dukra principas. Atsakovui akivaizdu, kad po pereinamojo laikotarpio, atstačius vaiko ir tėvo ryšį, vaikas daug smagiau jausis būdamas su tėvu, o ne matydamas sunkiai sutariančius suaugusius žmones, ir nesijausdamas laisvai.Įstatymas vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę, todėl atsakovui nesuprantama, kodėl jis negali laisvai bendrauti su dukra, ja rūpintis savo nuožiūra ir įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigų. Pažymėtina, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių apie tai, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku darytų jam neigiamą įtaką, ar kad atsakovas yra nepasiruošęs ar negali tinkamai pasirūpinti pasiimta dukra ilgesnį laiką, todėl nustatyta tvarka prieštarauja mergaitės interesams.Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo tvarką nurodė, kad ieškovė vieną kartą per metus atveža dukrą į (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu. Atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas laikinam dukros ir jos motinos gyvenimui atsakovo gyvenamojoje vietoje. Tokia teismo nustatyta tvarka yra neįgyvendinama, nes šalys tarpusavyje konfliktuoja, nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovei ir atsakovui nepavykus suderinti dukros atvežimo į (duomenys neskelbtini) laiko, ši atsakovo teisė susitikti su dukra (duomenys neskelbtini) bus neįgyvendinta. Tikėtina, kad ieškovė bus suinteresuota neieškoti bendro sutarimo šiuo klausimu, nes kelionė būtų susijusi su išlaidomis. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė, pažeisdama teisės aktus, be atsakovo sutikimo, dukrą išsivežė į Lietuvą tuo siekdama apsunkinti atsakovo ir jo tėvų bendravimą su dukra (anūke). Ieškovė, išvežusi vaiką be tėvo sutikimo iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), atsiduria daug palankesnėje finansinėje situacijoje.Apeliantui nėra aišku, ką teismo sprendime reiškia bendravimas atsižvelgiant į vaiko sveikatą, nuotaiką, dienos režimą. Toks teismo sprendimas tampa sąlyginis ir neįgyvendinamas, bei sudaro galimybes ieškovei piktnaudžiauti galimybe riboti bendravimą internetu, pasiteisinant vaiko dienos režimu (kurį ji pati ir nustato), nuotaika ir pan. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė labai dažnai išvis nesudarydavo galimybių atsakovo bendravimui su dukra per „Skype“, pateisindama savo elgesį įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip sugedęs kompiuteris, grėsmė jos pačios saugumui, dukters nenoras bendrauti ir pan. Akmenės rajono apylinkės teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti kitokią bendravimo tvarką, kai dukrai sueis 3 metai. Tokiu sprendimu teismas pažeidė šalių dukros T. M. teisę bendrauti su. tėvu. Teismo sprendimu nustačius minimalų atsakovo bendravimą su dukra, normalus bendravimas nukeliamas neapibrėžtai ateičiai. Iš teismo sprendimo nėra aišku kokios aplinkybės turi įvykti, kad atsakovas turėtų bent teorinę galimybę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymi, kad teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl teismo sprendime negalėjo nustatyti bendravimo tvarkos kuria šalys galėtų pasinaudoti ilgesnį laiką, o ne turėtų kreiptis į teismą praėjus neilgam laiko tarpui.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės D. V. M. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškovės D. V. M. apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o pasisakydamas dėl ieškovės apeliacinio argumento apie atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, teigia, kad atsakovas ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl smurto atvejo jų šeimoje, tačiau santuokos nutrūkimo priežastis buvo ne smurtas – šalims nepavyko suderinti kultūrinių skirtumų. Vienintelio smurto epizodo pasekmės atsakovui buvo ir taip pakankamai skaudžios – motinai neteisėtai pagrobus ir išvežus dukrą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, dukra nebuvo grąžinta į jos kilmės šalį, ir atsakovas patiria didžiulius sunkumus norėdamas nors minimaliai bendrauti su dukra. Ieškovės nuomone tik ji viena arba jos giminaičiai gali bendrauti su T. M.. Tačiau byloje nėra jokių jrodymų, kad atsakovas gali neigiamai veikti dukrą, ir todėl reikėtų riboti jo bendravimą su dukra. Atsakovo manymu, ieškovė viena arba jos giminaičiai gali bendrauti su T. M., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas gali neigiamai veikti dukrą, ir todėl reikėtų riboti jo bendravimą su dukra. Nors ieškovė taip nurodo, kad jai kelionės į (duomenys neskelbtini) per brangiai kainuoja, tačiau teismo nustatytas bendravimas su dukra atsakovui kainuoja nepalyginamai brangiau. Atsakovo teigimu, kiekvienam vaikui turi būti užtikrina galimybė bendrauti su giminėmis tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės. Kadangi mergaitė auga su ieškove – tai jos pareiga siekiant dukros gerovės išsaugoti ir išlaikyti šį ryšį, o ne visomis įmanomomis priemonėmis siekti tą ryšį sunaikinti. Be to, nustačius bendravimą, kuris priklauso tik nuo pačios ieškovės noro, ne tik bus pažeistas abiejų tėvų lygaus bendravimo su vaiku principas, bet vaiko ryšys su tėvu bus galutinai ir negrįžtamai suardytas. Nors ieškovė kalba apie perdavimą tam tikrų daiktų, šis reikalavimas nėra aiškiai suformuotas, nėra aišku nei apie kokius daiktus, nei kaip, kur ir kam jie turėtų būti perduoti, be to, toks reikalavimas nebuvo keliamas ieškovės ieškinyje.
Ieškovė D. V. M. atsiliepime į atsakovo S. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti visiškai kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį mažametės dukters interesams, bei ieškovės saugumui. Nurodo, kad sutuoktinių mažametė duktė su atsakovu praktiškai nebendrauja nuo 2012 m., atsakovas nesistengia bendrauti su dukra, šiuo metu ir dukra nebendrauja su tėvu, su juo bendrauti nenori, ji labai prisirišusi prie motinos ir motinos mamos (močiutės), be to, ji nesupranta nei anglų, nei albanų kalbos (tėvo gimtosios kalbos). Atsakovo reikalavimas bendrauti internetu su juo ir seneliais net šešis kartus per savaitę, nuo 20 val. iki 20 val. 30 min., vaikui visai netinkamas, nes trikdo vaiko rėžimą, bendravimas šeštadieniais ir sekmadieniais po valandą kenkia vaiko sveikatai. Dėl T. atvežimo į (duomenys neskelbtini) tris kartus ieškovė nurodo, kad skunde neaptarta, kaip atsakovas užtikrins ieškovės buvimą (duomenys neskelbtini), kaip jis pasitiks, kaip ieškovė išvyks iš (duomenys neskelbtini) į aerouostą su mažamečiu vaiku, kas apmokės kelionės išlaidas. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji metai. Jokių pajamų negauna, atsakovas išlaikymo nemoka, ieškovę remia jos motina, brolis ir kiti artimi šeimos nariai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas (atsakovas) turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ginčas kyla dėl to, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka, be to, ieškovė nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje visų pirma tikslinga išspręsti sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo
Pagal ieškinį ieškovė prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės, o atsakovas prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovės kaltės. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl kaltės nustatymo neskundžia.
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek ir atsakovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė tai, jog šalys nesiėmė priemonių išsaugoti šeimą, nesistengė gyventi darniai, abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo abipusio supratimo, lojalumo vienas kitam, šeimoje nebebuvo pagarbos vienas kitam, vienas kito rėmimo, nuostatos kartu tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, spręsti bendrai svarbius šeimos gyvenimo klausimus. Ieškovė kaltina atsakovą tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu, o atsakovas nurodė, kad ieškovė pati išprovokuodavo netinkamą atsakovo elgesį, šios aplinkybės savo paaiškinimais pirmosios instancijos teisme neneigė ir pati ieškovė. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-03-24 atsakovas panaudojo prieš ieškovę smurtą, leistinų ir neginčijamų įrodymų, kad fizinis smurtas buvo panaudotas daugiau kartų byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad fizinis smurtas šeimoje netoleruotinas ir nepateisinamas, tačiau su tuo, kad atsakovo panaudotas smurtas prieš ieškovę lėmė šalių santuokos nutraukimą, teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, atsakovas prieš ieškovę smurtavo 2012-03-24, tačiau šalys viso teisminio nagrinėjimo metu, t. y. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose išsakytuose paaiškinimuose, pripažino, jog konfliktai tarp šalių kilo anksčiau, t. y. tik gimus jų dukrai 2011 metų pradžioje, ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad apie skyrybas atsakovui buvo užsiminusi ir anksčiau, nes dėl nuolatinių barnių nebuvo įmanoma kartu gyventi, taip pat pripažino, kad kartais pati „išvesdavo iš kantrybės“ atsakovą, sirgo depresija. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta nagrinėjamoje byloje, aplinkybė, jog atsakovas vieną kartą pavartojo smurtą prieš ieškovę, kai šalys konfliktavo ilgą laiką iki ieškovės išėjimo iš šeimos, negali būti vertinama kaip priežastis santuokai iširti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių priešingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nesutarimai dėl vaiko auklėjimo nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus ir galiausiai santuokos nutraukimą. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. M. (1 tomas, 10 b. l.), kuri šiuo metu su motina gyvena Lietuvoje (1 tomas, 11, 12 b. l.). Atsakovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pateikė teismui prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kurį pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, mano, kad nustatytas minimalus atsakovo bendravimas su dukra, nesant tam jokių pagrindų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja mažamečio vaiko interesams bei ieškovės saugumui, mano, kad šalių dukra yra per maža tokiam intensyviam bendravimui su tėvu.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustatė tinkamai atsižvelgęs į mažamečio vaiko interesus.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių bei siekdamas sutvirtinti atsakovo ryšį su dukra, iš dalies tenkino atsakovo pateiktą prašymą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nustatytą bendravimo tvarką motyvavo tuo, kad šiuo metu prioritetiškai yra svarbiau užtikrinti mažamečio vaiko saugią aplinką, jam įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę negu vaiko teisę bendrauti su tėvu, o tėvo teisę bendrauti su vaiku.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, kad teismas sprendimu neužtikrino vaiko ir motinos laikinų gyvenimo sąlygų atsakovo ir vaiko susitikimų metu, kad įpareigojo atsakovo norus tenkinti ieškovės lėšomis, kad pakeitė vaiko režimą, nustatydamas bendravimą internetu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą jo ir dukters susitikimų metu užtikrinti tiek vaiko, tiek ir motinos laikinas gyvenimo sąlygas. Be to, aplinkybė, kad vaikas gyvena su motina, nereiškia, jog motina neturi prisidėti prie vaiko ir jo tėvo bendravimo užtikrinimo, juo labiau kad nagrinėjamu atveju vaiko tėvui tenka žymiai didesnė išlaidų, susijusių su vaiko bendravimu, dalis. Taip pat pažymėtina, kad teismas sprendimu, priešingai nei teigia ieškovė, ne pažeidė vaiko interesus nustatydamas vaiko bendravimo su tėvu internetu tvarką, bet užtikrino galimybę vaikui palaikyti ryšį su tėvu, kuris gyvena kitoje valstybėje. Tokia tvarka, teismo manymu, nepažeidžia nei ieškovės nurodomo vaiko dienos režimo, nei atsakovo teisėtų interesų bendrauti su dukra, atsižvelgiant į laiko juostų skirtumą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiamame sprendime, nustatyta sąlyga, kad toks vaiko ir tėvo bendravimas internetu galimas tik atsižvelgiant į mažamečio vaiko sveikatą, nuotaiką ir dienos režimą, visiškai užtikrina vaiko teisę į poilsį bei ramią aplinką. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tėvo bendravimas su dukra ne jos gyvenamojoje vietoje kaip nors kenktų vaiko interesams. Manytina, kad tokiu būdu yra užtikrinamas mažametės dukros interesas matytis ir bendrauti su tėvu, o ne vien su motina ir jos artimaisiais. Nors ieškovė iš esmės nesutinka su atsakovo siūlyta ir teismo nustatyta tvarka, tačiau, pripažindama, kad šalys konfliktuoja ir nebus lengva geruoju susitarti su atsakovu dėl bendravimo su vaiku, jokios kitos, jai tinkamos bendravimo su vaiku tvarkos teismui nepateikė.
Antra, atmestini ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl, apelianto manymu, nustatyto minimalaus jo bendravimo su vaiku, dėl jam tenkančių didesnių išlaidų, susijusių su bendravimo tvarka, dėl nenustatyto pereinamojo bendravimo laikotarpio ir tolimesnės bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovo siūlyta bendravimo tvarka kai šalių dukrai sueis trys metai, neatitiktų vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad trijų metų vaiko atskyrimas ilgam laikui nuo motinos, prie kurios šiuo metu yra stipriai prisirišęs, vaiko nuolatinės aplinkos pasikeitimas daugiau nei vienam mėnesiui galėtų lemti vaiko psichologinę įtampą bei baimę, padaryti socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Aplinkybė, kad teismas nenustatė pereinamojo bendravimo laikotarpio, neatima teisės atsakovui, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o juo labiau teisės bendru šalių sutarimu nustatyti intensyvesnę bendravimo su vaiku tvarką, vaikui paaugus ir pradėjus reikšti savo norus. Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovui tenka daugiau išlaidų, susijusių su bendravimo tvarkos vykdymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats siūlė teismui nustatyti tokią, nors ir laikiną, bendravimo tvarką, į tai, kad ieškovė yra bedarbė, teismo nustatyta bendravimo tvarka nelaikytina pažeidžiančia atsakovo teisėtus interesus ir neleidžiančia jam šiuo metu labiau prisidėti prie bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo.
Apibendrindama savo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pakankamai intensyvią atsakovo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarką, tinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybės, ir tuo ne pažeidė vaiko interesus, o priešingai, užtikrino vaiko ir tėvo, gyvenančių skirtingose valstybėse, emocinio ryšio atstatymą ir tolimesnį jo palaikymą, todėl sutikti su apeliacinių skundų argumentais ir keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo.
Pasisakydamas dėl ieškovės ir atsakovo argumentų dėl jų tarpusavio konfliktų ir galimo nesugebėjimo susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, dėl ieškovei gresiančio atsakovo smurto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas negali sureguliuoti visų šalių tarpusavio santykių. Todėl visus ateityje galinčius iškilti klausimus su bendravimo tvarkos vykdymu, nepilnamečio vaiko auklėjimu, jo poreikiais ar interesais (įskaitant ir tą pasikeitusią aplinkybę, kad vaikas pradėjo lankyti darželį), tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, šalys privalo spręsti kartu, tarpusavyje derindamos savo ir vaiko interesus, ir nepaisant nuolatinių konfliktų, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetiniais vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais, siekti užtikrinti vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad vaikas turi teisę vienodai bendrauti su abiem tėvais.
Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl daiktų grąžinimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Be to, teismas nepasisako ir dėl įpareigojimo atsakovą pervesti ieškovei 500 Lt vaiko išlaikymą į ieškovės sąskaitą, kadangi skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta mokėti išlaikymą 500 Lt periodinėmis išmokomis ir tai yra ne apeliacijos objektas, o sprendimo vykdymo klausimas (CPK 306 str., VI dalies nuostatos).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje suklydo, nustatydamas, kad S. M. su dukra bendrauja kas antrą mėnesį (poriniais mėnesiais) paskutinį mėnesio savaitgalį nuo pirmadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., kai akivaizdu, jog turėjo būti nustatyta, kad S. M. su dukra bendrauja kas antrą mėnesį (poriniais mėnesiais) paskutinį mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. Šis rašymo apsirinkimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 276 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies šalintina nustatyta vaiko bendravimo su seneliais tvarka („S. M. ir jo tėvai su dukra (anūke) T. M. bendrauja internetu“), nes seneliai nereiškė byloje tokių reikalavimų ir teismas nei sprendimo aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyse dėl jų nepasisakė.
Kadangi apeliacinės instancijos teisme tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai iš esmės atmetami, šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su tiek su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tiek su tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymu, todėl dėl šių dalių priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ištaisytinas pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas dėl nustatytos bendravimo tvarkos terminų ir iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies pašalintina nustatyta artimų giminaičių bendravimo su vaiku tvarka (CPK 276 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies 7 pastraipos a punkte padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad S. M. su dukra bendrauja kas antrą mėnesį (poriniais mėnesiais) paskutinį mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.
Iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies 7 pastraipos c punkto pašalinti nustatytą vaiko bendravimo su artimais giminaičiais tvarką.