- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-253-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01318-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD bankas
- Atsakovas
- M. S., J. S.
- Trečiasis asmuo
- notarė Loreta Beresnevičienė
- Advokatai
- Kristina Balevičienė, Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Edita Gailienė Civilinė byla Nr. 2A-253-267/2011 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01318-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.2., 35.6.1., 75.7., 121.21
SPREN DI M A S
2011 m. gegužės 10 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovams M. S. ir J. S., tretieji asmenys notarė Loreta Beresnevičienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Ieškovas AB DnB NORD bankas remdamasis LR CK 1.80, 1.81 ir 6.66 straipsniais prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. gruodžio 2 d. Vedybų sutarties, sudarytos tarp atsakovų J. S. ir M. S. 2.1. punktą, kuriuo atsakovai susitarė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp jų pinigai ir vertybiniai popieriai, įgyti kiekvieno sutuoktinio vardu tiek iki santuokos, tiek jiems jau gyvenant santuokoje, turi būti vertinamas, kaip kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
Ieškovas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas jame nurodytais pagrindais, nes: pirma, Vedybų sutarties 2.1. p. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešai tvarkai ir gerai moralei; antra, minėta Vedybų sutarties sąlyga pripažintina negaliojančia actio Pauliana – LR CK 6.66 str. pagrindu. Šios sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovę J. S. pagal įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės J. S. buvo priteista 50000 Lt skola, 3117,89 Lt palūkanų, 140,56 Lt delspinigių, 13,26 proc. metinių palūkanų bei 3998 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Pradėjus skolos išieškojimo procesą, antstolis A. Selezniovas aprašė areštuojamą atsakovės J. S. turtą, o taip pat santuokoje įgytą jos sutuoktinio atsakovo M. S. vardu registruotą kilnojamąjį turtą – tris transporto priemones – automobilius „Dodge Grand Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Daewoo Lanos“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Jeep Wrangler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. S. kreipėsi į antstolį A. Selezniovą, prašydamas panaikinti minėtų automobilių areštą, nurodydamas, kad jis su sutuoktine atsakove J. S. 2009 m. gruodžio 2 d. sudarė Vedybų sutartį, susitarė, kad visas turtas, įgytas iki santuokos ir santuokoje kiekvieno sutuoktinio vardu turi būti vertinamas kaip kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad atsakovai taip siekė išvengti atsakovės J. S. skolos išieškojimo nukreipimo į jai priklausančią jų bendro santuokoje įgyto turto dalį, o tai pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus turtinius interesus. Vedybų sutartis buvo sudaryta neinformavus ieškovo, jau prasidėjus atsakovės J. S. skolos išieškojimo procesui, tai rodo, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes šios sutarties tikslas išvengti skolos mokėjimo bankui.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. paaiškino, kad 2007 m. jos vadovaujama įmonė su banku sudarė kredito sutartį, o ji laidavimo sutartį pasirašė kaip fizinis asmuo. Iš pradžių paskolą mokėjo, tačiau prasidėjus krizei skolos tinkamai nemokėjo, todėl iš jos, kaip laiduotojos, bankas pradėjo vykdyti išieškojimą. Atsakovė paaiškino, kad 2008 m. liepos 26 d. susituokė, vyras prieš sudarant santuoką apie skolą nieko nežinojo. Sudaryti povedybinę sutartį buvo vyro iniciatyva, kad savo pinigais gerintų šeimos gyvenimą. Norėjo sudaryti ir ikivedybinę sutartį, tačiau nerado notaro, kuris tai galėtų padaryti. Į banką nesikreipė, nepranešė, kad nori sudaryti povedybinę sutartį. Sudarius povedybinę sutartį, ji išėjo vaiko priežiūros atostogų, šeimą išlaikė vyras, padėjo tėvai, ji gavo tik vaiko pinigus. Iš bendrų santuokos pinigų bankui nemokėjo. Automobiliai įgyti vyro iki santuokos gautomis lėšomis.
Tretysis asmuo notarė Loreta Beresnevičienė nurodė, kad sandorį atsakovai sudarė teisėtai, o patvirtinta Vedybų sutartis nekeičia atsakovės J. S. mokumo ir actio Pauliana šiuo atveju negalimas. Minėta sutartimi skolininkų turtas nėra mažinamas ir nepakeičia kreditoriaus reikalavimų į atsakovę J. S., taip pat ši sutartis nepažeidžia 2009 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo areštuotas turtas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.
Telšių rajono apylinkės teismas 2011-01-07 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino niekine ir negaliojančia tarp atsakovės J. S. ir atsakovo M. S. 2009 m. gruodžio 2 d. sudarytą Vedybų sutarties 2.1. p., kuriuo atsakovai susitarė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tame tarpe pinigai ir vertybiniai popieriai, įgyti kiekvieno sutuoktinio vardu tiek iki santuokos, tiek jiems jau gyvenant santuokoje, turi būti vertinamas kaip kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, viešame registre kiekvienam sutuoktiniui registruojant turtą kaip asmeninę nuosavybę. Iš atsakovų priteisė ieškovo AB DnB NORD bankas naudai lygiomis dalimis 2552,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad sudarant Vedybų sutartį atsakovai J. S. ir M. S. žinojo apie atsakovės turto areštą ir skolines prievoles ieškovui. Vedybų sutartimi pakeitus bendro turto režimą į asmeninį buvo sumažinta atsakovei J. S. tenkančio bendro santuokinio turto dalis, nes ji neteko teisės į jai priklausančią dalį bendrame sutuoktinių turte. Teismas padarė išvadą, kad sutarties tikslas buvo išvengti skolinių prievolių vykdymo iš bendro santuokinio turto, kurį atsakovai įgis santuokos metu. Teismo nuomone, atsakovai tokia sutartimi siekė iš esmės apsaugoti dalį santuokinio turto nuo priverstinio vykdymo procedūrų, veikė priešingai išieškotojo interesams, pažeisdami jo teisę į skolos išieškojimą.
Skundžiamu sprendimu konstatuota, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės J. S. atžvilgiu pagal įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą už akių dėl skolos iš atsakovės priteisimo bei galiojant 2009 m. liepos 22 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nuomone, Vedybų sutarties 2.1. p. pakeitus atsakovų bendro santuokinio turto režimą į asmeninį, atsakovė neteko teisės į jai priklausančią dalį bendrame sutuoktinių turte, o tai reiškia, kad automobiliams „Dodge Grand Caravan“, „Daewoo Lanos“ ir „Jeep Wrangler“ taikant asmeninį atsakovo M. S. turto režimą, ieškovas praranda galimybę išieškoti skolos dalį iš jų. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus teisė buvo pažeista, nes atsakovė J. S. sumažino savo turtą ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės kitas turtas apsunkintas prievolėmis, sudarė realią grėsmę, kad įsipareigojimai ieškovui nebus tinkamai įvykdyti.
Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadas, kad atsakovų sudarytos Vedybų sutarties 2.1. punkto nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei, o kreditorius savo interesus gali ginti actio Pauliana ieškiniu, nes ieškovas turi neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovę, jo interesai ir teisės į skolos išieškojimą buvo pažeistos, atsakovai sandorio neprivalėjo sudaryti, o jį sudarydami elgėsi nesąžiningai. Todėl teismas ieškinį tenkino ir 2009 m. gruodžio 2 d. Vedybų sutarties, sudarytos tarp atsakovų J. S. ir M. S., 2.1. p. pripažino niekiniu ir negaliojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atsakovas M. S. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011-01-07 sprendimo pakeitimo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, automobiliai buvo įgyti iš jo asmeninių lėšų, turėtų prieš sudarant santuoką. Todėl jis neturi atsakyti už skolas, kurios atsirado prieš sudarant santuoką.
2. Apelianto nuomone, nėra teisės akto, kuris numatytų, kad sutuoktinis, sudarydamas vedybų sutartį, turi prisiimti skolas, kito sutuoktinio turėtas prieš santuokos sudarymą.
3. Apelianto nuomone, išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininko turtą, kadangi skolininkas buvo UAB „Domkus“, o J. S. laidavo 3-am asmeniui su kuriuo jis nėra niekaip susijęs.
4. Byloje nenustatyta Vedybų sutarties negaliojimo pagrindų, dėl kurių jis negalėjo sudaryti vedybinės sutarties, nebuvo įrodymų, kad veiksmai buvo nesąžiningi. Todėl teismas nepagrįstai pritaikė actio Pauliana institutą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo M. S. apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atsakovo pareikštą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-01-07 sprendimą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinis skundas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes skunde nėra nurodyta jokių teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.
2. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas nesutikimas su Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu yra deklaratyvus ir neįrodo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Taip pat apeliaciniame skunde nesuformuluotas apeliacinio skundo dalykas.
3. Atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai aiškina bylos aplinkybes. Byloje buvo sprendžiamas ne skolų bankui prisiėmimo klausimas (skolos bankui priteisimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-09 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovų sudarytos povedybinės sutarties galiojimo klausimas.
4. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, taip pat nenurodė, nei kokias teisės normas tariamai pažeidė pirmosios instancijos teismas, nei kad pirmosios instancijos teismas tokius teisės normų taikymo pažeidimus padarė.
5. Atsakovas byloje neįrodė, jog ginčo automobiliai buvo įsigyti už jo asmenines lėšas, taip pat nenuneigė įstatyminės prezumpcijos, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais, o ieškovo atstovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.).
2007-11-05 ieškovas AB DnB NORD bankas ir atsakovė J. S. sudarė laidavimo sutartį. Šia sutartimi J. S., tuo metu dirbusi UAB „Domkus“ (duomenys neskelbtini) pareigose, laidavo visu savo turtu už UAB „Domus“ prievolių pagal kreditavimo linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą (1 t., 113 – 114 b. l.). Šia sutartimi J. S. prisiėmė asmeninę sutartinę prievolę atsakyti UAB „Domkus“ kreditoriui, AB DnB NORD bankui, jeigu jos vadovaujama įmonė UAB „Domkus“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal kreditavimo sutartį.
2008-07-26 atsakovai J. S. (ikisantuokinė pavardė I.) ir M. S. įregistravo santuoką.
2009-09-22 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas areštavo J. S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o 2009-10-09 sprendimu patenkino AB DnB NORD bankas ieškinį ir priteisė iš atsakovės J. S. 53258,45 Lt negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių pagal 2007-11-05 kreditavimo ir laidavimo sutartis bei 13,26 procentų dydžio metines palūkanas ir 3998 Lt bylinėjimosi išlaidas (1 t., 8, 9, 10, 11 b. l.).
2009-12-02 atsakovai J. S. ir M. S. sudarė povedybinę sutartį ir 2009-12-15 įregistravo ją Vedybų sutarčių registre. Šios sutarties 2.1. punktu sutuoktiniai susitarė, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, tame tarpe pinigai ir vertybiniai popieriai, įgyti kiekvieno sutuoktinio vardu, tiek iki santuokos, tiek jiems gyvenant santuokoje, turi būti vertinamas, kaip kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Viešajame registre kiekvienas sutuoktinis savo vardu registruoja turtą kaip asmeninę nuosavybę (1 t., 12, 13, 21 b. l.).
2009-12-19, 2010-01-27 ir 2010-03-16 M. S. asmeninės nuosavybės teise įgijo ir įregistravo tris automobilius (1 t., 84 b. l.).
Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas 2009-09-22 teismo sprendimą, 2010-04-28 turto arešto aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo asmeninį J. S. turtą ir santuokoje su M. S. įgytas ir jo vardu įregistruotas tris transporto priemones (1 t., 15 – 20 b. l.).
2010-05-05 M. S. pateikė prašymą antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl arešto panaikinimo jo asmeniniam turtui – automobiliams (1 t., 14 b. l.).
2010-05-31 AB DnB NORD bankas iškėlė bylą teisme, ginčydamas minėtą vedybų sutarties 2.1 punktą CK 1.78 straipsnio 5 dalyje, 1.80-1.81, 3.87, 3.88, 3.104, 3.105, 3.108 ir 6.6 straipsniuose nustatytais sutarčių negaliojimo pagrindais.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė J. S. 2007-11-05 laidavimo sutartimi prisiėmė asmeninę sutartinę prievolę atsakyti UAB „Domkus“ kreditoriui, AB DnB NORD bankas, jeigu jos vadovaujama įmonė, gavusi 50000 Lt kreditą, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal kreditavimo sutartį.
2010-05-31 AB DnB NORD bankas, vieno sutuoktinio – J. S. – kreditorius, iškėlė bylą teisme, ginčydamas atsakovų – sutuoktinių Savickių, 2009-12-02 sudarytą povedybinę sutartį. Ieškovas ginčija povedybinę sutartį, remdamasis LR CK 6.66 straipsniu, reglamentuojančiu kreditoriaus interesų gynimą, pareiškiant Pauliano ieškinį. Šio civilinės teisės instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį nuginčyti sandorį pareiškiant Pauliano ieškinį galima esant šioms sąlygoms:
Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, t.y. dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pavyzdžiui, skolininko turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies;Skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises;
Bylos medžiaga leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovo tikslas –nukreipti J. S. asmeninės prievolės įvykdymą – skolos išieškojimą į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą yra įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas byloje ginčija povedybinės sutarties dalį dėl kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgyjamo turto teisinio režimo nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, turi įrodyti, kaip sudarytos povedybinės sutarties ginčijama sąlyga pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises į skolos išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006 AB DnB NORD bankas v. S. L. G. ir A. G.). Nagrinėjamu atveju ieškovas šios būtinos actio Pauliano ieškiniui patenkinti sąlygos neįrodė, nes įstatymu reglamentuota, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos asmeninės sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo (CK 3.110 str.). Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad M. S. pirkdamas automobilius pasinaudojo atsakovės J. S. pajamomis, ar kitaip sumažino jos turimo asmeninio turto vertę. Priešingai, byloje nustatyta, kad po santuokos sudarymo J. S. niekur nedirbo, šeimą išlaikė vyras (1 t., 126-135 b. l.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateikti atsikirtimai paneigia ieškovo argumentus, kad skolininkė J. S. neturėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teisę sudaryti vedybų sutartį atsakovams garantuoja įstatymas (3.83 str., 3.87 str., 3.101 str.). Šioje byloje šalys pripažįsta, kad atsakovė J. S., sudarydama ginčo sutartį, neperleido turto, nepablogino savo buvusios turtinės padėties tik nustatė po santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyjamo turto teisinį režimą (CK 3.83 str.), t. y. nukreipė povedybinės sutarties veikimą į ateitį, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje. Įstatymų leidėjas nenustatė pareigos santuoką sudarantiems asmenims įtraukti kiekvieno jų kreditorius į vedybų sutarties sudarymo procesą. Ginčydamas atsakovų teisę sutartimi reguliuoti tarpusavio turtinius santykius ir nustatyti turto teisinį režimą, ieškovas iš esmės paneigia skolinius įsipareigojimus turinčios atsakovės J. S. teisę sudaryti santuoką, suvaržo jos konstitucines teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 38 str.).
Ieškovas savo reikalavimus grindžia ir CK 1.80, 1.81 ir 3.108 straipsnių nuostatomis, tačiau nepateikia jokių argumentų, susijusių su sudaryto sandorio prieštaravimu imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Negalima sutikti su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo pateiktu CK 1.80 str., 1.81 str., 3.105 str. 1 p., 3. 87 str.. 3. 88 str. nuostatų aiškinimu, kai, siekiant skolų pagal asmenines vieno sutuoktinio prievoles išieškojimą nukreipti į kito sutuoktinio lėšomis įgytą turtą, santuoką sudarantiems asmenims iš esmės yra draudžiama sudaryti vedybų sutartį, nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą. Toks materialinės teisės normų aiškinimas, kolegijos vertinamas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų.
Apibendrindama teisėjų kolegija, sprendžia, kad byloje nebuvo nustatytos visos sąlygos, numatytos LR CK 6.66 str., kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 – 1.81 ir 3.108 straipsnių pagrindu yra nepagrįstos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių (LR CPK 265 str. 1 d.).
Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas(CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškinį atmetus, panaikinamos 2010-06-04 ir 2010-06-07 nutartimis byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vedybų sutarties 2.1 p. galiojimo sustabdymas ir M. S. priklausančių transporto priemonių areštas (1 t., 44, 45, 48, 49 b. l.).
Teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundą, ir vadovaudamasi CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., priteisia iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidas: M. S. 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 133 Lt žyminio mokesčio, J. S. 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (1 t., 108, 125 b. l.; 2 t., 11, 27 b. l.). Be to, priėmus naują sprendimą, valstybei iš ieškovo priteistina 17,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu abiejų instancijų teismuose (CPK 88 str. 1 d. 3 p., t. 1, b. l. 1; t. 2, 17 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Panaikinti 2010-06-04 ir 2010-06-07 nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti atsakovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo AB DnB NORD bankas (į. k. 112029270, J. Basanavičiaus 26, LT-03601 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) 633 Lt (šešis šimtus trisdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo AB DnB NORD bankas (į. k. 112029270, J. Basanavičiaus 26, LT-03601 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (tūkstantį Lt) išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovo AB DnB NORD bankas (į. k. 112029270, J. Basanavičiaus 26, LT-03601 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) 17,45 Lt (septyniolika Lt 45 cnt.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.