Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-167-1055/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-08
Bylos Nr.
II-167-1055/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01606-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ana Karšul
Pažeidėjas
S. E.
Advokatai
Gintautas Danišauskas
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-167-1055/2024(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01606-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. E., jos atstovui advokatui Gintautui Danišauskui,

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovei Aušrai Gubarytei-Girgždei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. E. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-301220-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23200455469.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis specialistas 2023 m. gruodžio 5 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą, kuriuo S. E. paskirta nuobauda – 575 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams, už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

S. E. nubausta už tai, kad 2022 m. gruodžio 1 d. 12 val. 48 min., Vilniaus mieste (X:6062156.0, Y: 585700.0), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, ir viršijo nustatytą 50 km/val. greitį 24 km/val., važiuodama 74 km/val. (įvertinus paklaidą) greičiu.

Šalies argumentai

Nesutikdama su 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimu pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma pripažinti, kad pareiškėjos įvykdyti du kelių eismo taisyklių pažeidimai – leistino greičio viršijimas, padaryti 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. gruodžio 5 d., yra ta pati tęstinė veika, už kurią skirtina viena nuobauda; sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-503-486/2023, kadangi joje gali būti nustatyti prejudicinę galią turintys faktai, turėsiantys juridinę reikšmę šioje byloje; panaikinti 2023 m. gruodžio 5 d. Kelių policijos tarnybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR­_301220-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodyta, kad už tariamą 2022 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą pareiškėjai po metų, tai yra 2023 m. gruodžio 5 d., paskyrus 575 Eur baudą ir 9 mėnesiams vairavimo teisės atėmimo poveikio priemonę, nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas, kadangi dėl šio pažeidimo priimto nutarimo pagrindas yra 2022 m. spalio 27 d. policijos nutartis atimti pareiškėjai nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. vairavimo teisę 1 mėnesiui, kurio procesinio teisėtumo aplinkybės dėl tokio pat 2022 m. gruodžio 5 d. tariamo (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, 2023 m. balandžio 3 d. Kelių policijos nutartyje byloje Nr. 39-ANR_N-55450-2023, esant tam pačiam pagrindui ir aplinkybėms, kuriomis buvo remtasi 2023 m. gruodžio 5 d. skundžiamame nutarime, yra teisminio nagrinėjimo procese ir dėl šio skundžiamo pagrindo nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. S. E. turėjo būti traukiama atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi, kaip įvykdžiusi tęstinę veiką, tačiau policija taip netraktavo, dėl ko skundžiamas nutarimas taip pat yra neteisėtas ir naikintinas. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, S. E. inkriminuojami tariamai įvykdyti du administraciniai nusižengimai 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 424 straipsnio 4 dalyje pagrindu, negali būti kvalifikuojami kaip atskiri nusižengimai ir turi būti pripažįstami kaip viena tęstinė veika, už kurios padarymą gali būti skiriama tik viena, o ne dvi tos pačios poveikio priemonės. Teigia, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė non bis in idem principą, kadangi bando už tą pačią veiką, neišsiaiškinus aplinkybių ne tik, kad neteisėtai traukti pareiškėją atsakomybėn tariamo nusižengimo (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies pagrindu dalyje, bet ir dar už tą pačią tariamą veiką, kuri yra nagrinėjama teisme. Pabrėžia, kad S. E. neginčija nei 2022 m. gruodžio 5 d. įvykdyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies pažeidimo, nei 2022 m. gruodžio 1 d. įvykdyto nusižengimo, reglamentuoto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, bet mano, kad šie du nusižengimai sudaro tęstinę veiką.

Atsiliepimas

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą į S. E. skundą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai 2023 m. spalio 5 d. buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_p-368328-2023 dėl to, kad ji 2022 m. gruodžio 1 d. 12.48 val., Vilniaus mieste vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 24 km/val. Protokolas buvo išsiųstas į pareiškėjos valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovas, įsitikinęs, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, įvertinęs byloje esančius duomenis, 2023 m. gruodžio 5 d. priėmė skundžiamą nutarimą. Su pareiškėjos skundu nesutinka, kadangi remiantis Registre esančia informacija, S. E. 2022 m. spalio 27 d. Utenos apskrities policijos komisariato nutarimu byloje ROIK: 22181351663 buvo nubausta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda kartu su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui (nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d.). Pareiškėjai procesiniai dokumentai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, išsiųsti minėtu jos deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo yra naudojamasi, kadangi kitoje byloje pareiškėja jį nurodo, kaip kontaktinį. Institucija nesutinka su skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos veika turi būti pripažinta tęstine, kadangi visi pareiškėjos nusižengimai yra padaryti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, todėl tai nėra viena tęstinė veika. Mano, kad visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir priimtas pagrįstas ir teisėtas nutarimas, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad Institucija palaiko savo argumentus, kurie išdėstyti atsiliepime. Šiai dienai gali akcentuoti kitoje skunde minėtoje byloje priimtą Vilniaus miesto apygardos teismo nutartį, nors gerbiamas atstovas teigia, kad atskira byla ir, kad jų manymų, yra neteisingas sprendimas. Tačiau galima sakyti, kad dėl to paties fakto ir dėl įteikimo pasisakė ir apylinkes, ir apygardos teismai ir institucija palaiko tas nutartis. 2022 m. spalio 27 d. nutarimas teisingas. Institucija mano, kad nutartys yra teisėtos, išnagrinėti visi aspektai ir, tuo remiantis, institucija mano, kad neturėtų būti tenkintas pareiškėjos skundas toje dalyje dėl procesinių dokumentų negavimo, nes byloje, kuri nagrinėjama šiai dienai, pareigūnas, prieš priimdamas nutarimą, rėmėsi tais duomenimis, kurie įrodyti, kad S. E. gavo 2022 m. nutarimą, kad atimta teisė vairuoti ir ko pasėkoje jos pažeidimas, kad ji vairavo transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti, yra įrodytas. Institucija nemano, kad tai yra tęstinė veika, kadangi tarp dviejų administracinių nusižengimų yra praėjusios 5 dienos ir netgi Aukščiausias teismas pasisakęs, kad trunkamo pažeidimo laikas yra visas laikas, kai jis daromas. Šie du pažeidimai yra atskiri, nes kiekvieno pažeidimo pradžia ir pabaiga buvo kita diena, kurios metu vėl sėdo ir važiuodama padarė pažeidimą. Tai nėra vienas tęstinis pažeidimas, nes pagal Aukščiausio teismo nutartį ir aiškinimą, jeigu pripažinti, kad tęstinis pažeidimas yra nuo to laiko, kai asmuo sužinojo apie skirtą administracinę priemonę, tai tas tęstinė veika turi būti be pabaigos. Nemano, kad yra tęstinis pažeidimas. Skiriasi data, laikas, ženklų galiojimas, t. y. greičio viršijimo aspektai. Ankstesnėje byloje pareiškėja traukiama atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, o šioje byloje yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis. Taigi, yra tiek skirtumų, kad šie du pažeidimai negali būti tęstiniai. Įrodyta, kad S. E. buvo išsiųsti dokumentai, nes prie bylos yra pridėti to pažeidimo procesinio dokumentų išsiuntimas, ekrano vaizdas, ten yra prašyta, kad S. E., tiek protokolas, tiek nutarimas buvo išsiųsti dviem būdais - deklaruotu el. paštu iš kitoje byloje teikto skundo ir į aktyvią pašto dėžutę. Registre yra duomenis, kad būsena „išsiųsta“. Dėl kito klausimo, ar asmuo gavo registre, tai tokios funkcijos nėra, jeigu išsiųsta deklaruotu el. paštu, nerodo, kad atidarė dėžutę, bet jeigu asmuo deklaruoja valstybės informacinėse registruose, tai turi būti atidus ir turi jas tikrinti, nes kitu atveju, kam deklaruoti, jeigu nesinaudoja. S. E. turi nemažai pažeidimų ir nemažai atvejų protokolai buvo siųsti jos paštu ir apmokėti, reiškiasi ji gavo dokumentus. Institucija reziumuoja, kad įteikta tinkamai. Institucijos nuomone, kuri pagrista įrodymais, esančiais byloje, nutarimas S. E. atžvilgiu yra priimtas teisingai. Institucija prašo įvertinti ir tai, kad kitoje byloje yra analogiška priimta apygardos teismo nutartis, kurioje viskas išdėstoma. Institucija mano, kad pareigūnas įvertino ją tinkamai ir priėmė teisėtą sprendimą. Šiuo atveju pati pareiškėja, institucijos nuomone, buvo neatidi, gavusi iš VMI paskirtą baudą. Procesiniai dokumentai iš policijos įstaigos, tiek šioje byloje, tiek kitoje, buvo išsiųsti pagal registro duomenis. Mano, kad nutarimas teisėtas ir teisingas, jo naikinti nėra teisinių pagrindų. Prašo palikti nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad ji neteko teisių vairuoti ir padarė dar du pažeidimus, ko pasėkoje neteko teisių dar du kartus. Pirmo pažeidimo atveju buvo atsiųstas laiškas, kuriame parašyta, kad gavo 75 Eur baudą, ir jame nebuvo prierašo, nenurodyta papildomų pasekmių, kad jeigu norima pamatyti, kas prisideda daugiau, reikia prisijungti prie e-policijos. Kada iš jos buvo atimtos teisės 1 mėnesiui, ji negavo oficialaus pranešimo, kuriame pasakoma apie tai. Jeigu ji būtų tinkamai informuota, būtų kitaip. Ji nesinaudoja kiekvieną dieną el. paštu. Įstatymo nėra, kad ji privalo tikrinti kiekvieną dieną. Sutinka, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Sutinka ir neneigia savo kaltės, kad vairavo kalbėdama telefonu, bet kuomet siunčiama bauda, policija turėtų žmogui paaiškinti žmogiškąja kalba, kad jeigu norima sužinoti daugiau apie baudą, reikia prisijungti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad remiantis nekaltumo prezumpcija, institucija turi įrodyti, kad tikrai išsiuntė ir įteikė procesinius dokumentus. Turi būti patikrinti abudu faktai, ar buvo išsiųstas pranešimas ir, ar asmuo gavo. Anas teismas nieko neatliko, o tiesiog konstatavo policijos faktą. Tokiose bylose būna nepažeistas teisėtumas, o pažeistas teisingumas. Teisingumą vykdo teismas. Prašo atkreipti dėmesį į teisėtumo ir teisingumo proporciją. Pirmiausia, tai yra nusižengimo byla, niekas negali įpareigoti S. E., kad sektų, nežinant, dėl ko ir kam sekti. S. E. pažeidinėja KET sistemiškai viršydama greitį, bet tai ne minusas, o galbūt ir pliusas, kadangi ji pažeidinėdama tvarką, nuolat mokėdavo baudas. Taigi, jai į galvą negalėjo ateiti, kad dar kažką reikia sumokėti, o kad buvo 1 mėnesiui atimta vairavimo teisė, niekaip negalėjo žinoti. Nelogiška likus kelioms dienoms iki termino pabaigos vairuoti automobilį. Ta aplinkybė rodo, kad ji nežinojo, kad tai yra pažeidimas. Būtina, kad institucija įrodytų, kad ji žinojo apie tą pažeidimą. Jo giliu įsitikinimu, tikrai jie neišsiuntė ir neinformavo jokiai būdais. Tikrai mano, kad nebuvo išsiųstas nutarimas. S. E. ne tokia asmenybė, kad vairuotų likus porai dienų iki termino pabaigos. Jeigu teismas netenkintų tų prašymų, tai ji tada 18 mėnesių netektų teisės vairuoti. Mano ir prašo, kad teismas pasisakytų dėl įrodymų, dėl teisingumo principo ir prašo šitą bylą skaityti kaip tęstinę veiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užrakta. Remiantis šio straipsnio 7 dalimi, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Nagrinėjamu atveju S. E. subendrinta nuobauda - 575 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams buvo paskirta už tai, kad 2022 m. gruodžio 1 d. 12 val. 48 min., Vilniaus mieste (X:6062156.0, Y: 585700.0), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, ir viršijo nustatytą 50 km/val. greitį 24 km/val., važiuodama 74 km/val. (įvertinus paklaidą) greičiu. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo faktą pripažįsta, tik mano, jog jis turėtų būti traktuojamas, kaip tęstinis pažeidimas kartu su 2022 m. gruodžio 5 d. padarytu greičio viršijimu. Nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, padarymo fakto nepripažįsta, nurodydama, kad nežinojo apie tai, jog jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui, kadangi nebuvo tinkamai apie tai informuota.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. E. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja S. E. ir priėmė jai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

Pareiškėjos skundo argumentai ir paaiškinimai teismo posėdyje apie tai, jog jos veika turi būti kvalifikuojama, kaip tęstinis nusižengimas su kitu vairavimo ir greičio viršijimo atveju 2022 m. gruodžio 5 d., kadangi jie padaryti per trumpą laikotarpį, kitaip tai reikštų dvigubą nubaudimą, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais motyvais, kad veikoms, esant padarytoms skirtingu laiku, skirtingoje vietoje ir skirtingu mastu (vienu atveju greitis viršytas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, kitu - daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą), jos negali būti traktuojamos, kaip viena tęstinė veika. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti vieningą tyčią ir vieningą sumanymą, motyvą ir tikslą, kitaip tai reikštų, jog pareiškėja, kiekvieną kartą sėsdama prie vairo, turi tikslą ir tyčią viršyti nustatytą leistiną greitį. Taip pat negalima konstatuoti veiksmų tęstinumo, kadangi S. E. kiekvienu greičio viršijimo atveju vairavo automobilį skirtingose vietose, skirtingu greičiu. Vien neilgas laiko tarpas tarp padarytų pažeidimų negali savaime reikšti galimo veikos tęstinumo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, o parodo tik tai, kad pareiškėja linkusi nuolat ir sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus. Remiantis tais pačiais motyvais, nėra pagrindo pripažinti tęstine veika ir 2 atskirų nusižengimų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, kadangi kiekvienu atveju veika - vairavimas, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, turėjo aiškią ir skirtingą pradžia bei pabaigą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog S. E. 2022 m. gruodžio 1 d. padaryta veika, numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, pagrįstai Institucijos buvo kvalifikuota, kaip atsiras teisės pažeidimas ir ji pagrįstai patraukta atsakomybėn už jo padarymą.

Pareiškėja taip pat mano, jog ji nepagrįstai nubausta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, kadangi ji nežinojo apie tai, kad jai atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes nebuvo tinkamai informuota apie tai nutarimą priėmusios institucijos.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siuntą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kuomet asmenys elektroninio pašto adreso nėra nurodę Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Nors pareiškėja ir jos atstovas teigė, kad S. E. 2022 m. spalio 27 d. nutarimo tinkamai nėra gavusi, ji neprivalo kiekvieną dieną tikrinti savo elektroninio pašto dėžutės, institucija privalėjo kitokiu būdu pranešti jai apie paskirtą poveikio priemonę, bei reikalavo, kad teismas atliktų įrodymų, susijusių su dokumentų įteikimu, tyrimą, tačiau pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodyta skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-503/486/2023 buvo nagrinėjamas šioje byloje pareiškėjos taip pat keliamas klausimas, ar ji tinkamai buvo informuota apie tai, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesio laikotarpiui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, procesinis sprendimas šioje byloje – 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, įsiteisėjo 2024 m. sausio 11 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia tam tikrus teisinius padarinius; įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje šalies teritorijoje. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra res judicata, turi prejudicinę reikšmę, jie iš naujo neįrodinėjami. P. K., inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė. Tai, be kita ko, reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo (Lietuvos Respublikos K. T. 2022 m. vasario 10 d. Nutarimas Nr. KT20-A-N1/2022).

Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja ir jos atstovas, minėtoje byloje dviejų instancijų teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir teismas neturi pagrindo jas kvestionuoti ir vertinti bei tirti iš naujo jau nustatytas aplinkybes. 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyse byloje Nr. II-503-486/2023 yra konstatuota, jog procesiniai dokumentai S. E. buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, dėl to ji iš tiesų nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. neturėjo teisės vairuoti. Teismai nustatė, kad Institucija turėjo pagrindą siųsti S. E. jai aktualius procesinius dokumentus jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kadangi elektroninio pašto dėžutės adresas buvo deklaruotas ir nurodytas atitinkamuose registruose, taigi taip pat sudarė pagrindą S. E. tikrinti šią elektroninio pašto dėžutę bei imtis atitinkamų veiksmų pasikeitus jos kontaktinei informacijai. S. E. turėjo bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi savo elektroninio pašto adresą nurodė tam tikruose valstybiniuose registruose, iš kurių jos kontaktinė informacija yra perkeliama į Registrą. Nors S. E. teigė, kad ji savo elektroninio pašto dėžutės nesitikrina kiekvieną dieną, vien tik tai nėra pakankama aplinkybė teigti, jog Institucija apie paskirtas administracines nuobaudas bei administracinio poveikio priemones S. E. informavo netinkamai.

Teismas pažymi, kad pareiškėja nenurodė nagrinėjamoje byloje jokių naujų, išskirtinių ir esminių aplinkybių, kurios leistų teismui suabejoti nurodytoje byloje priimtų dviejų instancijų teismų sprendimų teisėtumu, todėl teismas šioje byloje remiasi byloje Nr. II-503-486/2023 Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. lapkričio 21 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyse nustatytomis aplinkybėmis ir sprendžia, jog pareiškėja apie jai paskirtą administracinio poveikio priemonę buvo informuota tinkamai, Institucija veikė sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, tuo tarpu S. E. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, savo pareigos, kurią prisiėmė deklaruodama registruose kontaktinį elektroninio pašto adresą, tinkamai nevykdė, todėl turi prisiimti visas dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį taip pat nubausta pagrįstai, nes, kaip nurodyta aukščiau, vairavo transporto, kai teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, todėl šis jos nusižengimas taip pat kvalifikuotas tinkamai.

Įvertinęs visą tai, teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos S. E. skundo jame nurodytais motyvais. Kaip minėta, vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja pareiškėja, ir priėmė jai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos kaltė nutarime nurodytų nusižengimų padarymu yra įrodyta ir veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos nuobaudos nėra per griežtos ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. E. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. E. skundo netenkinti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-301220-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23200455469, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ana Karšul