- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- I-2739-554/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00488-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,
dalyvaujant pareiškėjo – Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovei Simonai Girdvainei,
viešame teismo posėdyje tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje patikslintą pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas 2014-10-14 patikslintu pareiškimu prašė Kauno apygardos administracinio teismo:
Šalies argumentai
1) ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. T-58 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama Ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.1.7., 1.1.8., 1.1.9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 ir 15 straipsniams, nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintų principų;
2) pripažinus, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. T-58 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.1.7, 1.1.8, 1.1.9 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 ir 15 straipsniams, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintus principus, panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. T-58 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.1.7, 1.1.8, 1.1.9 punktus;
3)ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d.sprendimo Nr. T-284 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.4, 1.5 ir 1.11 punktai, kurie pakeitė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. T-58 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.1.7 ir 1.1.9 punktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 ir 15 straipsniams, nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintų principų;
4) pripažinus, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.4, 1.5 ir 1.11 punktai, kurie pakeitė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. T-58 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.1.7 ir 1.1.9 punktus, prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 ir 15 straipsniams, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintus principus, panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-284 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.4, 1.5 ir 1.11 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame pareiškime (t.1, b.l. 182-192) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovas, 2014-02-06 sprendimu Nr. T-58 pakeitęs 2013-06-06 patvirtintų Nuostatų atskirus punktus, įvedė papildomą vietinės rinkliavos apmokėjimo tvarką bei nustatė naują rinkliavos tarifą, susijusį su papildoma apmokėjimo tvarka. 2014-02-06 Sprendimo 1.1.7, 1.1.8, 1.1.9 punktai, kuriais Nuostatuose reglamentuojamas naujas rinkliavos tarifas bei jo mokėjimo tvarka, pareiškėjui kelia abejonių dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų nuostatoms. Rinkliavų įstatymo (toliau - Įstatymas) 11 str. 1 d. reglamentuoja baigtinį vietinių rinkliavų objektų sąrašą. Šio Įstatymo 11 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Įstatymo 12 str. yra įtvirtinta vietinės rinkliavos nustatymo procedūra: savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Atsižvelgiant į šią Įstatymo 12 str. formuluotę darytina išvada, kad savivaldybės taryba tuo pačiu sprendimu turi nustatyti visus 4 nurodytus elementus, papildomų sprendimų dėl nustatytos vietinės rinkliavos neturi būti. Vadovaudamasi šiomis Įstatymo nuostatomis, atsakovas 2013-06-06 sprendimu Nr. T-345 patvirtino Nuostatus, kuriuose nustatė vietinę rinkliavą už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti bei jos mokėjimo tvarką.
Pabrėžė, kad 2014-01-30 buvo įregistruotas sprendimo projektas Nr. TR-82 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo", kurio Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad sprendimo projektu siūloma pakeisti 2013-06-06 Nuostatų 12 p., numatant naujo vietinės rinkliavos apmokėjimo būdo įvedimą - apmokėjimą už automobilio statymą iki sekančios dienos 24 valandos, sumokant elektroninių lėšų (banko) pavedimu nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, aiškiau reglamentuojant mokėjimo būdus pagal rinkliavos tarifą, atitinkamai pakeičiant ir 13 p. bei įvedant naują 30.9 p., kuriame nustatomi šio apmokėjimo būdo tarifai, kurie atitinka konkrečios zonos valandinį tarifą padauginus iš 10 valandų (vietinės rinkliavos rinkimo laiko per 1 parą). Šio rinkliavos mokėjimo būdo, kuris naudojamas Vilniaus mieste, pasiūlymas spręstų šiuo metu VĮ ,,Automobilių stovėjimo aikštelės“ (toliau – ASA) naudojamos prevencinės priemonės naudojimo, kuri kaip galimai neteisėta buvo įvardinta ASA veiklos audito ataskaitoje, problema. Pritarus sprendimui, ASA privalėtų pakeisti prie automobilių tvirtinamų (klijuojamų) pranešimų formą, kadangi šis dokumentas taptų ne pranešimu apie užfiksuotą pažeidimą, tačiau priminimu sumokėti rinkliavą ir informavimu apie naują rinkliavos sumokėjimo būdą pagal Nuostatų 12 p..
Pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad 2014-02-06 Sprendimo 1.1.9 p. naujame 2013-06-06 Nuostatų 30.9 p.p. buvo įtvirtintas mokėjimo tarifas, kuris yra lygus atitinkamoje zonoje vietinės rinkliavos rinkimo už parą dydžiui ir įvedamas kaip analogija prieš tai ASA naudotai galimai neteisėtai prevencinei priemonei, taikytai užfiksavus Nuostatų pažeidimus, pakeisti. Pareiškėjui kyla abejonė, jog naujasis mokestis prigimtimi ir pobūdžiu yra panašus į sankciją (baudą) už vietinės rinkliavos nesumokėjimą ar kitus Nuostatų pažeidimus. Pagal 2014-02-06 Sprendimo 1.1.7 p. įtvirtintą 2013-06-06 Nuostatų 12 p. redakciją, nustatyto dydžio vietinė rinkliava pastačius transporto priemonę privalo būti sumokėta pasirinktinai viena iš 3 nustatytų tvarkų: 1) pagal Nuostatų 12.1 p. - nedelsiant sumokama grynaisiais pinigais, naudojant mokėjimo korteles, perkant nustatytos formos transporto priemonės stovėjimo bilietus arba mobiliuoju telefonu siunčiant nustatyto turinio trumpąją žinutę savo mobiliojo ryšio operatoriui už automobilio stovėjimą kiekvieną valandą - 4 Lt geltonojoje zonoje, 3 Lt raudonojoje zonoje, 2 Lt mėlynojoje zonoje, 1 (vienas) Lt žaliojoje zonoje; 2) pagal Nuostatų 12.2 p. - iki kitos dienos 24 valandos mokėjimo nurodymu (pavedimu), atliekant elektroninių lėšų pavedimą, sumokama už transporto priemonės stovėjimą, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko - 40 Lt geltonojoje zonoje, 30 Lt raudonojoje zonoje, 20 Lt mėlynojoje zonoje ir 10 Lt žaliojoje zonoje; 3) pagal Nuostatų 12.3 p. - sumokama grynaisiais pinigais, naudojant mokėjimo korteles, perkant nustatytos formos transporto priemonės stovėjimo bilietus arba mokėjimo nurodymu (pavedimu), atliekant elektroninių lėšų pavedimą, už rezervuotas transporto stovėjimo vietas 1 mėnesiui atitinkamose zonose, mėnesinį bilietą statyti konkrečią transporto priemonę visose zonose, mėnesinį transporto priemonės stovėjimą šalia Kauno geležinkelio stoties esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje prie namo M.K.Čiurlionio g. 14 asmenims, įsigijusiems terminuotus mėnesinius traukinio bilietus, bei už metinius bilietus. 2014-02-06 Sprendimo 1.1.8 p. pakeistu Nuostatų 13 p. asmuo įpareigojamas vietinę rinkliavą nuo atitinkamo ženklo galiojimo pradžios iki pabaigos mokėti nepertraukiamai, o baigiantis rinkliavos mokėjimo laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą Nuostatų 12 p. nurodyta tvarka. Kadangi pasibaigus rinkliavos mokėjimo laikui pareigą sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą galima įvykdyti pasirenkant vieną iš trijų Nuostatų 12 p. įtvirtintų mokėjimo būdų, tai seka išvada, kad šie mokėjimo būdai laikytini analogiškais vienas kitam ir todėl automobilio valdytojas, norėdamas pratęsti transporto priemonės parkavimo laiką, yra laisvas rinktis vieną iš Nuostatų 12 p. nurodytų mokėjimo būdų. Jeigu už transporto priemonės stovėjimą sumokama Nuostatų 12.1 p. nurodytu būdu - grynaisiais pinigais, naudojant mokėjimo korteles, perkant nustatytos formos transporto priemonės stovėjimo bilietus arba mobiliuoju telefonu siunčiant nustatyto turinio trumpąją žinutę savo mobiliojo ryšio operatoriui, ir pasibaigia rinkliavos mokėjimo laikas - tai rinkliavos mokėjimas Nuostatų 12.2 p. nurodytu būdu (iki kitos dienos 24 valandos mokėjimo nurodymu sumokant už automobilio stovėjimą už visą rinkliavos rinkimo dieną (10 valandų) nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko), praktiškai yra neįmanomas nepažeidžiant Nuostatų 13 p., kuriame imperatyviai nurodyta, kad vietinę rinkliavą reikia mokėti nepertraukiamai, reikalavimų. Toks teisinis reguliavimas yra ydingas ir pažeidžiantis bendruosius protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, nes sumokėjus už teisę kelias valandas statyti automobilį apmokestintoje miesto vietoje ir už „pradelstą laiką" mokant kitą dieną iki 24 valandos, nepertraukiamo mokėjimo reikalavimas yra akivaizdžiai pažeidžiamas, o už teisę stovėti mokamoje vietoje ilgiau nei vairuotojas sumokėjo iš pradžių, mokama neadekvačiai didesnė suma (mokama už visą dieną, nors vairuotojas už dalį apmokestinamo dienos laiko jau yra sumokėjęs).
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. įtvirtini pamatiniai teisėkūros principai, išreiškiantys tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Šio įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad vienas iš teisėkūros principų yra aiškumas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Tai patvirtina, kad teisėkūros subjektas - Kauno miesto savivaldybės taryba turi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu nustatytą pareigą proporcingai pasirinkti, jog kuriamas teisinis reguliavimas – t.y. Nuostatai, būtų glausti, suprantami ir tikslūs, tačiau tuo pačiu aiškūs ir nedviprasmiški, vienodai suprantami tiek įgudusių ir išsilavinusių, tiek vidutinius gabumus turinčių miesto bendruomenės narių bei atvykstančių į miestą lankytojų. Atsakovas, priimdamas sprendimus, neatitinkančius šių reikalavimų, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus imperatyvius reikalavimus.
Įstatymo (Rinkliavų įstatymo) 15 str. nustatyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą ar su juo susijusius kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal paminėto Įstatymo 13 str. nuostatas - savivaldybės tarybos tvirtinami vietinės rinkliavos Nuostatai yra su Rinkliavų įstatymu susijęs teisės aktas, kuriame nustatomas konkretus vietinės rinkliavos dydis. LVAT 2004-12-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-933/2004 pasisakė, kad Rinkliavų įstatymas nenumato savivaldybės tarybai teisės vietinės rinkliavos nuostatuose numatyti atsakomybę už Rinkliavų įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų (tuo pačiu ir vietinės rinkliavos Nuostatų) pažeidimus, nes rinkliava pagal savo teisinę prigimtį yra atlygintino (kompensacinio), o ne baudinio pobūdžio mokėjimas. Iš to seka, kad bet koks savivaldybės sprendimas bausti vairuotojus už nustatytos vietinės rinkliavos rinkimo tvarkos nesilaikymą, laikytinas atsakovo veikimu ultra viręs. Rinkliavų įstatymo 15 str. imperatyviai reglamentuota, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą ar su juo susijusius kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tai patvirtina, kad Nuostatus pažeidusio asmens atsakomybė yra reguliuojama įstatymų, o ne savivaldybės tarybos priimtų sprendimų (tame tarpe ir Nuostatų) normomis. Atsakovas asmeniui, pažeidusiam savivaldybės nustatytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, suteikia galimybę pasirinkti – būti nubaustam administracine tvarka ir tokiu būdu mažiausiai metams sugadinti savo, kaip vairuotojo, nepriekaištingą reputaciją arba susimokėti vietinę rinkliavą, lygią konkrečios miesto zonos valandinį tarifą padauginus iš 10 valandų, nepriklausomai nuo faktiškai stovėto laiko. Toks taikomas mokėjimo tarifas tampa Nuostatuose, o ne įstatyme (kaip to reikalauja Rinkliavų įstatymo 15 str.) įtvirtinta sankcija. Pagal Nuostatų normas galima situacija, jog transporto priemonės valdytojas, sumokėjęs už 3 valandų transporto priemonės parkavimą, tačiau baigiantis rinkliavos mokėjimo laikui neišvažiavęs iš apmokestintos vietos, pasirinkimo laisvės pačiam pasirinkti mokėjimo būdą netenka: asmeniui gali būti taikoma administracinė atsakomybė už Nuostatų pažeidimą arba siūloma susimokėti Nuostatų 12.2 p. nustatyta tvarka - sumokėti Nuostatų 30.9 p. nustatyto dydžio rinkliavą neatsižvelgiant į tai, kad už 3 valandų teisę naudotis apmokestinta automobilio stovėjimo vieta iš 10 per parą apmokestinamų valandų jis jau yra sumokėjęs. Tokiu atveju negali būti laikoma, jog asmuo laisva valia pasirinko mokėjimo būdą mokant rinkliavos sumą, atitinkančią visos dienos atitinkamoje zonoje parkavimo kainą. Įstatymų leidėjas numato pareigą asmenims atsakyti už Įstatymo bei Nuostatų pažeidimus, tačiau atsakovas įtvirtintu reguliavimu sudaro galimybę išvengti drausminės atsakomybės, suteikiant asmeniui alternatyvų pasirinkimą - sumokėti rinkliavą už 1 parą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad nustatytas rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis vietomis transporto priemonėms statyti tarifas ir jo mokėjimo būdas (2014-02-06 Sprendimo 1.1.7, 1.1.9 p.), kuomet vairuotojui kyla prievolė mokėti rinkliavą nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, turi sankcijos požymių ir tuo pažeidžiami Rinkliavų įstatymo 12, 15 str. bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. nuostatos, įtvirtinančios imperatyvius reikalavimus subjektui rengiant ir tvirtinant teisės aktus.
Pabrėžė, kad teisėkūros bei viešojo administravimo subjektu esančiam atsakovui imperatyvūs įpareigojimai elgtis objektyviai, sąžiningai bei neviršijant įstatymų suteiktų įgaliojimų yra įtvirtinti ir kituose, būtent viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose, įstatymuose. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto pareiga savo veikloje vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad: (1) viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, (2) veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, (3) administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 4 str. įtvirtina pagrindinius vietos savivaldos principus. Paminėto įstatymo 4 str. 6 p. imperatyviai nurodo, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu. Šis principas reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą teisėkūros procese, yra pabrėžęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2006-01-16 nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat paaiškino, kad atsakovo 2014-05-29 sprendimu Nr. T-284 taip pat buvo pakeisti 2013-06-06 Nuostatų punktai: punktai tikslinti išdėstant juos nauja redakcija, nors esmė bei prieštaravimai įstatymų nuostatoms šiuo sprendimu pakeisti nebuvo. 2014-02-06 Sprendimo 1.1.7 p. buvo tikslintas 2014-05-29 sprendimo Nr. T-284 1.4, 1.5 p. (papildomai nurodoma, kad galima susimokėti ne iki kitos dienos, o iki kitos darbo dienos 24 valandos, o mokėjimo nurodyme privaloma papildomai nurodyti prie transporto priemonės tvirtinamo pranešimo apie nesumokėtą rinkliavą numerį), 2014-02-06 Sprendimo 1.1.9 p. -1.11 p. (papildomai nurodoma, kad galima susimokėti ne tik mokėjimo pavedimu, bet ir grynaisiais pinigais įstatymų nustatyta tvarka paskirto juridinio asmens padalinyje). Kauno apygardos administraciniam teismui panaikinus atsakovo 2014-02-06 Sprendimo Nr. T-58 1.1.7, 1.1.8, 1.1.9 p., vis tiek galiotų 2014-05-29 Sprendimu Nr. T-284 padaryti Nuostatų 12, 30.9 p. pakeitimai. Todėl tikslinga panaikinti ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimo Nr. T-284 1.4, 1.5 ir 1.11 p..
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į patikslintą pareiškimą (t.1, b.l. 158-167) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjo Nuostatų traktavimas yra nepagrįstas ir prieštarauja tiek teisės aktų nuostatoms, tiek ir LVAT suformuotai teisminei praktikai. Atsakovas 2014-02-06 sprendimu Nr. T-58 pakeitė (2014-05-29 sprendimu Nr. T-284 buvo tikslinti, išdėstant juos nauja redakcija skundžiami Nuostatų punktai) Nuostatus ir įvedė papildomą vietinės rinkliavos sumokėjimo būdą - bankiniu pavedimu iki kitos dienos 24 valandos mokant nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko 40, 30, 20, 10 Lt atitinkamose zonose tarifu. Rinkliavų įstatymo 12 str. įtvirtinta savivaldybių diskrecijos teisė nustatyti vietinę rinkliavą. Šis įstatymas neriboja savivaldybių rinkliavų nustatymo procese, parenkant jų dydžius pagal konkrečią situaciją, mokėjimo būdų nustatymus ir pan. Dėl to ginčijamais Sprendimais buvo pakeisti Nuostatai ir įvestas naujas apmokėjimo už vietinę rinkliavą būdas - atsiskaitymas banko pavedimu iki kitos darbo dienos 24 valandos už visą dieną, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko. Toks vietinės rinkliavos mokėjimo būdas yra viena iš alternatyvų asmenims, mokantiems vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą ir negali būti traktuojamas kaip sankcija. Asmenys gali laisvai pasirinkti, kokiu būdu jiems patogu atsiskaityti už automobilio stovėjimą ir, tuo pačiu, sumokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nepagrįstai teigia, kad jei už transporto priemonės stovėjimą sumokama Nuostatų 12.1 p. nurodytu būdu - grynaisiais pinigais, mokėjimo kortele ar mobiliuoju telefonu ir pasibaigia rinkliavos mokėjimo laikas, tai rinkliavos mokėjimas Nuostatų 12.2 p. nurodytu būdu praktiškai yra neįmanomas nepažeidžiant Nuostatų 13 p., kuriame imperatyviai nurodyta, kad vietinę rinkliavą reikia mokėti nepertraukiamai, reikalavimų. Nuostatų 13 p. numatyta, kad vietinę rinkliavą reikia mokėti nepertraukiamai, tačiau kitame sakinyje yra aiškinama, kaip tas turėtų būti daroma: baigiantis Nuostatų 30.1 - 30.4 p.p., išskyrus 30.1.5, 30.2.4, 30.3.3, 30.4.2 p.p., nurodyto dydžio rinkliavos sumokėjimo laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą 12 p. nurodyta tvarka. Dėl to teigti, kad sumokant Nuostatų 12.2 p. nustatyta tvarka bus pažeidžiamas Nuostatų 13 p., nėra jokio pagrindo. Teigiama, kad naujo mokėjimo būdo įvedimas yra ydingas, nes sumokėjus už teisę kelias valandas statyti automobilį apmokestinamoje miesto vietoje ir už pradelstą laiką sumokant kitą darbo dieną iki 24 valandos nepertraukiamo mokėjimo reikalavimas yra akivaizdžiai pažeidžiamas bei mokama neadekvačiai didesnė suma, nes už dalį dienos vairuotojas jau buvo sumokėjęs. Atsakovas ir jo atstovė akcentavo, kad nesumokėjus vietinės rinkliavos asmuo visais atvejais yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir jokių išimčių nėra. Mokėjimo būdas niekaip neįtakoja prievolės sumokėti vietinės rinkliavos - visais atvejais nesumokėjus vietinės rinkliavos asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Asmuo taip pat turi teisę pasirinkti jam priimtiną ir patogų mokėjimo būdą - mokant už valandą, dieną, perkant mėnesinius ar metinius stovėjimo bilietus. Jeigu asmuo sumoka už 1 valandą ir žino, kad užtruks, jis turi teisę pratęsti mokėjimą visais nuostatuose nurodytais būdais (Nuostatų 12 p., 13 p.): grynaisiais pinigais, mokėjimo kortele, mobiliuoju telefonu ar bankiniu pavedimu už visą dieną - tik nuo asmens valios priklauso, kokį mokėjimo būdą jis pasirinks. Be to, sumokėjęs Nuostatų 12.2 p. nustatyta tvarka, asmuo įgyja teisę statyti savo automobilį visą dieną tam tikroje mokėjimo zonoje. Dėl to teigti, kad toks mokėjimo tarifas yra nepagrįstai didelis nėra jokio pagrindo. Bet kokiu atveju asmuo gali rinktis alternatyvų būdą sumokėti vietinę rinkliavą, net jei tiksliai nežino kiek jo automobilis stovės. Nuostatų 9 p. numato, kad rinkliava gali būti sumokama ne tik grynaisiais pinigais arba naudojant mokėjimo korteles ar perkant nustatytos formos transporto priemonės stovėjimo bilietus, bet ir mobiliuoju telefonu siunčiant nustatyto turinio trumpąją žinutę. Šiuo atveju rinkliavą galima sumokėti iš bet kurio mobiliojo telefono už bet kurį stovintį automobilį ir nebūtina turėti jokių papildomų priemonių. Todėl teigti, kad tiksliai nežinant kiek transporto priemonė stovės ir baigiantis mokėjimo laikui neįmanoma pasirinkti kitos alternatyvos kaip tik sumokėti rinkliavą 12.2 p.p. nustatyta tvarka, negalima. Prievolė sumokėti vietinę rinkliavą pasirinktu būdu išlieka ir bet kokiu atveju, o nesumokėjęs rinkliavos Nuostatuose nustatyta tvarka (nepriklausomai nuo galimų mokėjimo pasirinkimo būdų), asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taigi Nuostatų nesilaikymas, kaip ir iki skundžiamo pakeitimo užtraukia tam tikras teisines pasekmes.
Atsakovas ir jo atstovė pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina mokėjimo būdą su sankcija, kadangi sankcija turi privalomumo (neišvengiamumo) pobūdį, tuo tarpu mokėjimo pasirinkimas yra sietinas su laisva mokėtojo valia ir nepriklausomai nuo pasirinkto mokėjimo būdo. Tik jo neįgyvendinus ar įgyvendinus netinkamai, išlieka neišvengiamų teisinių pasekmių grėsmė - t.y. Nuostatų nevykdymas lemia sankcijų atsiradimą. Papildomo alternatyvaus būdo įtraukimas į Nuostatus negali būti traktuojamas kaip sankcija dar ir todėl, kad iš esmės asmenys, sumokėję vietinę rinkliavą 12.2 p.p. numatytu būdu, įgyja teisę statyti transporto priemonę visą dieną pasirinktoje mokėjimo zonoje, o tokios rinkliavos tarifas yra lygus numatytoje zonoje vietinės rinkliavos tarifui, padauginus iš dienos valandų skaičiaus. Tai tik patvirtina, kad teiginys, jog šis tarifas yra nepagrįstai didelis ir todėl turi būti traktuojamas kaip sankcija, yra visiškai nepagrįstas. Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pareiškėjas sprendžia, kad rinkliavos dydis yra pagrįstai didelis ar ne. Be to, rinkliavos dydis nustatytas įvertinus, kad transporto priemonė gali stovėti apmokestinamoje vietoje visą dieną. Toks klaidingas Nuostatų punktų individualizavimas su konkrečiu mokėtoju yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, kadangi Nuostatai yra norminis teisės aktas, o Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d. apibrėžta, kad norminis teisės aktas - tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Nuostatai numato įvairius rinkliavos sumokėjimo būdus ir tarifus, o kiekvienu atveju paliekama teisė asmeniui pačiam apsispręsti, kokį būdą jis pasirinks. Taigi, papildomo rinkliavos mokėjimo būdo įvedimas, kuomet rinkliavos mokėtojams yra suteikiama galimybė susimokėti už visą dieną iki kitos darbo dienos 24 valandos nepriklausomai nuo stovėto laiko, negali būti laikoma sankcija, nes pagrindinė tokio mokėjimo paskirtis yra suteikti galimybę asmenims susimokėti už vietinę rinkliavą jiems patogiausiu būdu, taip pačiam rinkliavos mokėtojui supaprastinant atsikaitymo tvarką. Akcentavo ir tai, kad pareiga sumokėti už vietinę rinkliavą Nuostatų 12.2 p.p. įtvirtintu būdu niekaip nesiejama su pažeidimo padarymu - asmeniui suteikiama teisė, jei jis pasirenka tokį mokėjimo būdą, atsiskaityti iki kitos darbo dienos 24 valandos. Nuostatai ir kiti teisės aktai negali būti kuriami preziumuojant jų pažeidimus, tačiau priešingai - kuriant teisės aktus preziumuojama, kad asmenys jų laikysis ir juos vykdys. Nuostatai yra norminis teisės aktas - tai teisės aktas nustatantis elgesio taisykles ir yra skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, todėl nustatyti vienokį teisinį reglamentavimą asmenims, kurie susimokėjo ir kitokį, tiem, kurie pradelsė mokėjimą, ar kurie nesusimokėjo vietinės rinkliavos, norminiu teisės aktu negalima.
Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtinta, kad vietinė rinkliava - tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Skirtingai nuo valstybės rinkliavos, ji nėra siejama su atlyginimu už suteiktas paslaugas. LVAT praktika šiuo klausimu teigia, kad vietinė rinkliava nėra privalomai siejama su atlygiu už suteiktas paslaugas ir atlygintinumas už suteiktas paslaugas nėra būtinas vietinės rinkliavos požymis. Iš Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. pateiktos vietinės rinkliavos sąvokos turinio matyti, kad ji apibrėžiama labai plačiai - kaip bendro pobūdžio mokėjimas, nekonkretizuojant, ar tai mokėjimas už savivaldybės suteiktas paslaugas, atliktus veiksmus, ar už savivaldybės suteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus (teisę jų neatlikti). Ginčo situacijoje įmoka vertintina tuo aspektu, ar ji pagal savo esmę ir turinį atitinka konkrečią vietinę rinkliavą. įtvirtintą Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 1-11 p. nuostatose. Skirtingų būdų bei tarifų numatymas Nuostatose negali būti laikomas kaip teisės aktų pažeidimu, ar atsakovo veikimu ultra viręs. Bet kokiu atveju rinkliavos mokėtojai turi galimybę pasirinkti kokiu būdu sumokėti vietinę rinkliavą, o to nepadarius, visais atvejais yra traukiami administracinėn atsakomybėn. Savivaldybės tarybos įgaliojimai vietinės rinkliavos nustatymo srityje nustatyti Rinkliavų įstatymo 11-13 str.. Vadovaujantis šio Įstatymo 12 str., savivaldybės tarybai suteikiama teisė nustatyti vietinę rinkliavą, tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams bei vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Taigi, rinkliavos už automobilių stovėjimą apmokestinamose Kauno miesto vietose būdo parinkimas ir dydžio nustatymas - savivaldybės tarybos kompetencija. Šiuo atveju, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis suteikta kompetencija, atsakovas kaip vieną iš alternatyvių vietinės rinkliavos mokėjimo būdų ginčijamu tarybos sprendimu ir nustatė — mokėjimą bankiniu pavedimu iki kitos dienos 24 valandos, kurio tarifas yra 40 Lt geltonojoje zonoje, 30 Lt raudonojoje, 20 Lt mėlynojoje ir 10 Lt žaliojoje zonoje.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla dalyje nutrauktina, o galiojantys ir pareiškėjo prašomi panaikinti norminiai administraciniai aktai pripažintini teisėtais ir prašymas dėl jų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų duomenų visetas (t. I, b.l. 13-15, 149-154) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2014-02-06 atsakovo Sprendimo 1.1.7. p. buvo pakeistas 2013-06-06 Sprendimo 12 p. ir jis išdėstytas sekančiai: 12. Nustatyto dydžio vietinė rinkliava, pastačius transporto priemonę, privalo būti sumokama tokia tvarka: 12.1. - sumokama nedelsiant 9.1-9.3 p.p. nurodytais būdais 30.1-30.4 p.p., išskyrus 30.1.5, 30.2.4, 30.3.3, 30.4.2 p.p., nurodyto dydžio rinkliava; 12.2. - iki kitos dienos 24 val. sumokama 9.4 p.p. nustatytu būdu 30.9 p.p. nurodyto dydžio rinkliava. Mokėjimo nurodyme privalo būti nurodyti transporto priemonė stovėjimo mokamoje vietoje data ir transporto priemonės valstybinis numeris; 12.3. - sumokama 9.1, 9.2 ir 9.4 p.p. nurodytais būdais 30.2.4, 30.3.3, 30.4.2, 30.5-30.8 p.p. ir 31 - 34 p. nurodyto dydžio rinkliava. Be to, 2014-02-06 Sprendimo 1.1.9. p. turinys 2013-05-29 Sprendimu buvo pakeistas ir 2013-06-06 Nuostatų 30.9 p.p. išdėstytas nauja redakcija. Taigi, administracinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo 2014-05-29 Sprendimo Nr. T-284 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.4., 1.5. ir 1.11. p.p. buvo atitinkamai pakeisti 2013-06-06 Sprendimo 12.1., 12.2., 30.9 p.p. ir išdėstyti nauja redakcija. Iš to seka, kad įsigaliojus 2014-05-29 Sprendimui, ginčijamas teisinis reguliavimas, nustatytas 2014-02-06 Sprendimo 12.1., 12.2., 30.9. p.p. neteko galios (buvo panaikintas) ir, tuo pačiu, neliko administracinės bylos ginčo dalyko. Tai duoda pagrindą išvadai, kad dalis ginčijamo 2014-02-06 norminio administracinio akto dalis yra panaikinta 2014-05-29 Sprendimu, o 2014-02-06 Dalies Sprendimo teisėtumo (ar neteisėtumo) konstatavimas teismo sprendimu nėra būtinas (tuo pačiu ir galimas) siekiant įvykdyti teisingumą šioje administracinėje byloje (liko galioti tik dalis 2014-02-06 Sprendimo 11.1.7. p. (2013-06-06 patvirtintų Nuostatų 12.3 p.p. nauja redakcija, kuri nebuvo keista 2014-05-29 Sprendimu) ir 1.1.8. p. (2013-06-06 patvirtintų Nuostatų 13 p. nauja redakcija, kuri nebuvo keista 2014-05-29 Sprendimu)). ABTĮ 101 str. 1 p. nurodo, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti ABTĮ 110 str. nurodyti subjektai, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2006-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2006, 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I6-2/2007, 2010-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1405/2010 ir kt.). Be to, tokios pačios praktikos, aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pradėtos teisenos nutraukimą, laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas). Taigi, administracinė byla dalyje dėl 2014-02-06 Sprendimo Nr. T-58 ištyrimo ir panaikinimo (išskyrus 1.1.7. p. dalį dėl 2013-06-06 Nuostatų 12.3 p.p. ir 1.1.8. p. - dėl 2013-06-06 Nuostatų 13 p.) nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu (ABTĮ 57 str.). Dėl paminėtų priežasčių šioje dalyje nedėstytini ir neanalizuotini tiek pareiškimo, tiek ir atsiliepimo argumentai, liečiantys negaliojančio norminio administracinio akto normų teisėtumą.
Teismas, įvertinęs Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 4 d., 5 d., 5 str. 6 d. nuostatas, taip pat LVAT praktiką, suformuotą norminių administracinių aktų tyrimo bylose (ABTĮ 13 str., 20 str.), daro išvadą, kad pareiškėjas šioje ginčo situacijoje neprivalėjo naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta minėto įstatymo 5 str. 1 – 4 d., nes jam suteikiama teisė tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 57 str.).
ABTĮ 2 str. 13 d. apibrėžia, kad norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Įvertinęs administracinės bylos duomenis ir proceso šalių atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad 2013-06-06 Nuostatai (ir jų pakeitimai, padaryti 2014-02-06 bei 2014-05-29 atsakovo Sprendimais) yra norminis administracinis teisės aktas, Rinkliavų įstatymo pagrindu nustatantis privalomą įmoką (vietinę rinkliavą) fiziniams ir juridiniams asmenims už teisę naudotis nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti. Atsakovo Sprendimais patvirtinti Nuostatų pakeitimai taip pat yra norminio pobūdžio administraciniai teisės aktai, kadangi atitinka visus norminiam administraciniam teisės aktui būdingus kriterijus, apibrėžtus Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. bei suformuotoje LVAT praktikoje šios kategorijos administracinėje bylose (ABTĮ 13 str., 20 str.). Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. 16 p. nuostatos duoda pagrindą išvadai, kad savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai yra oficialaus bei viešo Teisės aktų registro objektas. Paminėto įstatymo 20 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Prašomi ištirti 2014-02-06 ir 2014-05-29 Sprendimai identifikaciniais kodais buvo užregistruoti Teisės aktų registre. Sprendimų tekstai taip pat buvo paskelbti Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.kaunas.lt. (t. I, b.l. 13-15, 33, 149-154, 155).
Šioje administracinėje byloje ginčijami vietos savivaldos institucijos (Kauno miesto savivaldybės tarybos) priimti norminiai administraciniai aktai, nustatantys vietinę rinkliavą (ir dalyje keičiantys galiojusį vietinės rinkliavos mokėjimo būdą bei tarifą), galiojančią atitinkamos savivaldybės (Kauno miesto) teritorijoje. Taigi, ginčas šioje administracinėje byloje kilo iš vietos savivaldos teisinių santykių, susijusių su vietinių rinkliavų reglamentavimo sritimi. Teismas pabrėžia, kad atsižvelgiant į ABTĮ 3 str. 2 d. imperatyvą, ginčijami galiojantys norminiai administraciniai aktai negali būti tiriami bei vertinami politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (būtina ar nebūtina nustatyti konkretaus dydžio vietinę rinkliavą), o bus tik siekiama ištirti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos ribų. Aktualu ir tai, kad įgyvendinant Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, šioje srityje susiklosto ypatingi teisiniai santykiai: iš vienos pusės - savivaldybės turi sprendimų priėmimo laisvę ir savarankiškumą, o iš kitos pusės - savivaldybės privalo veikti neperžengdamos įstatyme nustatytų kompetencijos ribų. Konstitucijos 120 str. įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, Seimo įstatymais nustatant savivaldybių funkcijas ir kompetenciją, realizuojamas konstitucinis savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas. Konstitucinis Teismas 2000-06-23 nutarime taip pat akcentavo, kad Konstitucijos 120 str. 2 d. įtvirtinta teisės norma (savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai) negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, jog savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžta jų kompetencija. Pati savivaldos teisinė prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas). Konstitucijos imperatyvų yra laiduojamas savivaldybių biudžetų savarankiškumas, įstatymuose taip pat įtvirtinamos kitos savivaldybių mokestinės kompetencijos galios. Konstitucijos 121 str. 2 d. ir Seimo priimti įstatymai (pvz. Rinkliavų įstatymas) suteikia teisę savivaldybių taryboms nustatyti vietines rinkliavas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2 p. nuostatas vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiškoji Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad savivaldybių tarybų teisė įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas yra išimtinė savivaldybių tarybų konstitucinė kompetencija (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas). Pabrėžtina ir tai, kad pagal Europos vietos savivaldos chartijos, kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 1999-05-25 Seimo įstatymu Nr. VIII-1197, 4 str. 2 d. įtvirtinta, jog vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams. Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 3 d., 4 d. taip pat pabrėžiama, kad vietinės valdžios organai bent dalį finansinių išteklių turėtų gauti iš vietos mokesčių ir rinkliavos, kurių dydį jie nustato patys, o finansų sistema, kuria grindžiami vietiniams valdžios organams prieinami finansiniai ištekliai, turėtų būti pakankamai įvairi ir lanksti, jog leistų jiems neatsilikti nuo jų uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo.
Vietinių rinkliavų nustatymą ir kitus su tuo susijusius teisinius santykius (rinkliavų rinkimą, kontrolę ir t.t.) įstatymo lygmeniu reglamentuoja Rinkliavų įstatymas. Šio Įstatymo 2 str. 3 d. apibrėžia, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatyme pateikiamas baigtinis vietinių rinkliavų objektų sąrašas (Įstatymo 11 str. 1 d. 1 – 11 p.). Jame be kitų rinkliavų įtvirtinta ir tai, kad vietinės rinkliavos gali būti nustatytos ir imamos už naudojimąsi tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (Įstatymo 11 str. 1 d. 6 p.). Iš to seka, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, patvirtindama 2013-06-06 Nuostatus bei 2014-02-06 ir 2014-05-29 Sprendimais juos iš dalies pakeisdama savo kompetencijos ribų neperžengė ir šiame procese atsakovo veiksmai neprieštaravo Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. nuostatoms (ABTĮ 57 str.). Rinkliavų įstatymo, taip pat jo normų, įtvirtinančių, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus (Įstatymo 12 str. 1 – 4 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose (Įstatymo 13 str. 1 d.), analizė duoda pagrindą išvadai, kad vietinių rinkliavų nustatymo, rinkimo, administravimo ir kontrolės teisiniai santykiai įstatymo lygmeniu reglamentuojami glaustai, o daug platesnę bei detalesnę (iš esmės - pagrindinę) vietinių rinkliavų reglamentavimo laisvės ir savarankiškumo dalį paliekant pačių savivaldybių kompetencijai. Iš to seka, kad savivaldybės taryba šioje srityje priimdama sprendimus, turi gana plačią savarankiško veikimo laisvę. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus taip pat būtina akcentuoti, kad plati savivaldybių diskrecija įvedant vietinę rinkliavą visiškai nereiškia, kad savivaldybės turi teisę nukrypti nuo konkrečios vietinės rinkliavos esmės ir įstatymuose numatytų teisinio reguliavimo ribų ir nuo aktualių teisės principinių nuostatų. Teismui pateikti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad 2014-02-06 Sprendimu Nr. T-58 ir 2014-05-29 Sprendimu Nr. T-284, pakeitęs 2013-06-06 Sprendimu patvirtintus Nuostatus, atsakovas įvedė papildomą vietinės rinkliavos apmokėjimo tvarką bei nustatė naują rinkliavos tarifą, susijusį su papildoma apmokėjimo tvarka. Paminėtais norminiais administraciniais aktais buvo nustatytas apmokėjimo būdas bei tarifas: pavėlavus sumokėti už terminą, kai pasibaigia iš anksto apmokėtas automobilio statymo terminas, - už automobilio statymą iki sekančios darbo dienos 24 valandos, sumokant grynaisiais pinigais arba mokėjimo nurodymu (pavedimu) nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko. Taip pat buvo reglamentuoti mokėjimo būdai pagal rinkliavos tarifą, kuris atitinka konkrečios zonos valandinį tarifą padauginus iš 10 valandų (vietinės rinkliavos rinkimo laiko per 1 parą).
Pareiškėjui ir jo atstovei paminėti 2014 metais padaryti Nuostatų pakeitimai kelia abejones dėl jų atitikimo Rinkliavų įstatymų 12 str., 15 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. nuostatoms. Taip pat pabrėžė, kad naujasis vietinės rinkliavos mokestis savo prigimtimi ir pobūdžiu yra panašus į sankciją (baudą) už vietinės rinkliavos nesumokėjimą ar kitus Nuostatų pažeidimus.
Teismas, įvertinęs proceso šalių ir jų atstovų argumentus, 2013-06-06 sprendimu patvirtintus Nuostatus ir atsakovo padarytus norminio administracinio akto (Nuostatų) 2014-02-06 bei 2014-05-29 pakeitimus (teismas vertina tik galiojančius 2014-02-06 Sprendimu padarytus Nuostatų 12.3 p.p., 13 p. pakeitimus), pabrėžia, kad Rinkliavų įstatymo 12 str. 1 – 4 p. yra įtvirtinta vietinės rinkliavos nustatymo procedūra. Įstatymų leidėjas nustatė, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Rinkliavų įstatymo 15 str. įtvirtinta nuostata, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus (t.y. ir Nuostatus), atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjui kilo abejonė, jog 2014-02-06 bei 2014-05-29 padaryti Nuostatų pakeitimai savo prigimtimi ir pobūdžiu yra panašūs į sankciją (baudą) už vietinės rinkliavos nesumokėjimą laiku (arba apmokėto stovėjimo termino pabaigoje nepratęsus apmokėjimo Nuostatų 9 p. nurodytais būdais), o sankcijos už Nuostatų pažeidimus gali būti numatytos tik įstatymų lygmenyje. Teismas pareiškėjo ir jo atstovės argumentus laiko nepagrįstais bei, tuo pačiu, ir nepakankamais ginčijamiems norminiams administraciniams aktams panaikinti (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, Rinkliavų įstatymo 12 str. įtvirtinta savivaldybių teisė nustatyti vietinę rinkliavą. Ši teisės norma neriboja savivaldybių vietinių rinkliavų nustatymo procese, taip pat ir parenkant jų dydžius pagal konkrečią situaciją, mokėjimo būdų nustatymus ir t.t.. Pagal Rinkliavų įstatymo 13 str. 1 d., 3 d. nuostatą savivaldybės tarybos tvirtinami vietinės rinkliavos Nuostatai yra su Rinkliavų įstatymu tiesiogiai susijęs norminis administracinis teisės aktas, kuriame nustatomas konkretus vietinės rinkliavos dydis. Vietinių rinkliavų rinkimo kontrolę bei atsakomybę už Rinkliavų įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų pažeidimus reglamentuoja Rinkliavų įstatymo 14 str., 15 str.. Rinkliavų įstatymo 15 str. nustatyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą ar su juo susijusius kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vietinei rinkliavai, kaip savivaldybės biudžeto pajamų teisinei formai, iš esmės būdingas atlygintinumas – asmeniui sumokant rinkliavą atlyginama už savivaldos institucijos suteiktą paslaugą (vietą viešojoje miesto erdvėje automobiliui statyti). Privalomas rinkliavos pobūdis pasireiškia tuo, kad jos nesumokėjus, ji gali būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat administracine tvarka gali būti baudžiama (skiriama administracinė nuobauda) už Nuostatų normų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (pvz. ATPK 124-5 str.). Tai patvirtina, kad vietinė rinkliava pagal savo teisinę prigimtį yra atlygintino (kompensacinio), o ne baudinio pobūdžio mokėjimas (ABTĮ 57 str.). Tai duoda pagrindą išvadai, kad konkretus vietinės rinkliavos tarifas turi būti siejamas ir su teikiamos viešosios paslaugos verte, o skirtingi vietinės rinkliavos už tą pačią paslaugą tarifai gali būti nustatomi tik esant objektyvioms aplinkybėms, pateisinančioms šį skirtumą. Teismas pabrėžia, kad teisės aktų nustatyta tvarka įtvirtintos sankcijos esmė – tai atitinkamose teisės normose numatyti asmens teisių suvaržymai dėl jo veikimo ar neveikimo, kuris tomis normomis yra draudžiamas. Pagal savo turinį šie suvaržymai gali būti tiek asmeninio, tiek ir turtinio pobūdžio. Vertinant, ar konkretus teisės akte numatytas mokėjimas gali būti pripažintas teisine sankcija, turi būti atsižvelgiama į tai, su kokiomis aplinkybėmis siejamas pareigos sumokėti privalomą mokėjimą atsiradimas, taip pat ir į tai, kokia yra pagrindinė šio mokėjimo paskirtis. Betarpiškai su teisės normos pažeidimu susietas mokėjimas, kurio pagrindinė paskirtis – nubausti pažeidimą padariusį asmenį (kai nustatyti jo veiksmuose pažeidimo sudėties visi 4 būtini elementai), vertintinas kaip sankcija (bauda). Įvertinęs Nuostatus bei pareiškėjo ginčijamus jų 2014-02-06 bei 2014-05-29 pakeitimus, taip pat ginčo situacijos teisinį reglamentavimą plačiąja prasme, teismas daro išvadą, kad prašomais ištirti pakeitimais nustatytas naujas mokėjimo būdas ir, tuo pačiu, tarifas nepagrįstai pareiškėjo prilyginamas sankcijai, kadangi sankcija, kaip jau buvo paminėta, atsiranda tik nustatytos pažeidimo sudėties pagrindu ir yra įtvirtinta įstatyme (pvz. ATPK 124-5 str.) bei turi privalomumo (neišvengiamumo) pobūdį. Ginčo situacijoje Nuostatuose nustatytų mokėjimų būdų pasirinkimas asmeniui neribojamas ir sietinas tik su laisva mokėtojo valia. Teismas pabrėžia, kad norminio akto (Nuostatų) reikalavimų (šiuo atveju laiku sumokėti už automobilio statymą bei apmokėti tolimesnį stovėjimą dar nepasibaigus apmokėto stovėjimo terminui) privalo laikytis kiekvienas subjektas, statantis automobilį mokamoje vietoje. Tik laiku nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatuose nurodytais būdais ir terminais, atsiranda teisinių pasekmių grėsmė – teisinė prielaida civiline tvarka išieškoti nesumokėtą rinkliavą ir skirti administracinę nuobaudą (sankciją) ATPK normų pagrindu. Taigi, tik Nuostatų normų nevykdymas tiesiogiai lemia sankcijos (ATPK normų pagrindu paskirtos administracinės nuobaudos) atsiradimą vėliau (pvz. nustatytu būdu neapmokėjus vietinės rinkliavos iki sekančios darbo dienos 24 valandos). Paminėtas alternatyvus mokėjimo už automobilio statymą būdas negali būti vertinamas kaip sankcija dar ir todėl, kad sumokėjęs vietinę rinkliavą Nuostatų 12.2 p.p. numatytu būdu, asmuo tuo pačiu įgyja ir teisę statyti transporto priemonę visą dieną pasirinktoje mokėjimo zonoje (atlygintinumo pobūdis išlieka). Be to, šiuo būdu sumokėtos rinkliavos tarifas sutampa su numatytoje zonoje nustatytu vietinės rinkliavos tarifu, tačiau dauginamas iš dienos valandų skaičiaus – t.y. nėra dirbtinai padidintas (nemotyvuotai užaukštintas). Dėl paminėtų aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo ir jo atstovės teiginys, jog šis tarifas yra nepagrįstai didelis, todėl turi būti traktuojamas kaip sankcija. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, teismas taip pat turi vadovautis ir ABTĮ 3 str. 2 d. įtvirtintu imperatyvu. Iš to seka, kad Nuostatų ginčijami punktai neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 12 str. 1 – 4 p. ir 15 str. nuostatoms. Be to, nėra jokio pagrindo išvadai, kad Nuostatų ginčijamų punktų nuostatos prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtintam įstatymo viršenybės principui (kaip jau buvo paminėta – teismas neturi pagrindo Nuostatų pakeitimo vertinti kaip sankcijos). Nuostatai yra norminis administracinis teisės aktas, o Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d. apibrėžta, kad norminis teisės aktas - tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Nuostatai numato kelis vietinės rinkliavos sumokėjimo būdus bei tarifus, o asmeniui paliekama teisė pačiam pasirinkti apmokėjimo būdą. Svarbu ir tai, kad pareiga sumokėti už vietinę rinkliavą Nuostatų 12.2 p.p. įtvirtintu būdu iš karto nesiejama su pažeidimo, kuris įtvirtintas įstatyme (ATPK) padarymu (ir oficialiu fiksavimu), - t.y. asmeniui, kuris laiko nepratęsė automobilio stovėjimo apmokėjimo, suteikiama teisė, jei jis pasirenka tokį mokėjimo būdą, atsiskaityti iki kitos darbo dienos 24 valandos ir tik po to gali būti keliamas klausimas dėl sankcijos (administracinės nuobaudos pagal ATPK) už Nuostatų imperatyvių reikalavimų pažeidimą taikymo. Teismas pabrėžia, kad patikslintame pareiškime lyginant papildomą mokėjimo būdą (taip pat ir tarifą) su sankcija iš esmės pareiškėjas nurodė tik vieną pavyzdį – t.y., kai asmuo, susimokėjęs už vieną valandą, pradelsia mokėjimą ir tokiu atveju jis netenka pasirinkimo laisvės. Teismas pritaria atsakovo ir jo atstovės argumentams, kad Nuostatai, kaip ir kiti norminiai administraciniai teisės aktai negali būti kuriami atsižvelgiant (prognozuojant) galimus konkrečius pažeidimus ateityje. Norminiai aktai priimami laikantis nuostatos, jog asmenys jų laikysis ir juos vykdys tinkamai bei sąžiningai. Nuostatai - tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles ir yra skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, todėl nustatyti vienokį teisinį reglamentavimą konkretiems asmenims, kurie susimokėjo tinkamai ir kitokį tiems asmenims, kurie pradelsė mokėjimą, ar kurie iš viso nesusimokėjo vietinės rinkliavos, norminiu teisės aktu negalima. Nuostatų 9 p. numato vietinės rinkliavos mokėjimo būdus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tiksliai nežinant kiek transporto priemonė stovės ir baigiantis mokėjimo laikui neįmanoma pasirinkti kitos alternatyvos kaip tik sumokėti rinkliavą 12.2 p.p. (už visą dieną) nustatyta tvarka. Nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad dar tik baigiantis apmokėtam transporto priemonės stovėjimo laikui, asmuo turi teisę Nuostatų 9 p. numatytomis priemonėmis bei būdais, taip pat ir pareigą, įtvirtintą Nuostatų 13 p. pratęsti (apmokėti papildomai) transporto priemonių stovėjimo laiką norimam terminui (ABTĮ 57 str.).
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. įtvirtintas vienas iš pamatinių teisėkūros principų - aiškumas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Tai yra imperatyvas atsakovui, kad ginčo Nuostatai (ir jų pakeitimai) būtų išdėstyti glaustai, suprantamai, tiksliai. Nuostatų normos turi būti aiškios, nedviprasmiškos, vienodai suprantamos visiems subjektams, kuriems jos skirtos. Šis principas turi būti vertinamas Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. įtvirtinto teisėtumo principo kontekste. Paminėtas principas reiškia, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu – t.y. kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas daro išvadą, kad 2013-06-06 Nuostatų pakeitimai, padaryti 2014-02-06, 2014-05-29 Sprendimais ir kurių teisėtumą ištirti prašo pareiškėjas, neprieštarauja aiškumo bei teisėtumo principų turiniui (ABTĮ 57 str.). Nuostatų pakeitimų tekstas ir teisės normose įtvirtintas vietinės rinkliavos subjektų (vietinės rinkliavos mokėtojų) elgesio modelis apmokant vietinę rinkliavą išdėstytas aiškiai ir suprantamai rūpestingam bei apdariam asmeniui. Aukščiau teismo sprendime jau išdėstytų išvadų pagrindu taip pat galima konstatuoti, jog Nuostatų pakeitimai atitinka ir teisėtumo principo turinį – t.y. neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo imperatyvioms nuostatoms. Dėl paminėtų išvadų teismas konstatuoja, kad galiojantys ginčytini norminiai administraciniai aktai yra teisėti, naikinti jų nėra pagrindo, o pareiškėjo patikslintas pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 115 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. T-58 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.1.7. p. (dalyje dėl 2013 m. birželio 6 d. Sprendimu Nr. T- 345 patvirtintų Nuostatų 12.3 p.p. pakeitimo), 1.1.8. p., Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d.sprendimo Nr. T-284 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.4 p., 1.5 p., 1.11 p. pripažinti teisėtais ir pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje prašymą dėl jų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinę bylą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. T-58 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 1.1.7. p. (dalyje dėl 2013 m. birželio 6 d. Sprendimu Nr. T- 345 patvirtintų Nuostatų 12.1 p.p., 12.2. p.p. pakeitimo) , 1.1.9. p. (dalyje dėl 2013 m. birželio 6 d. Sprendimu Nr. T- 345 patvirtintų Nuostatų papildymo 30.9 p.p.) nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.