Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio departamento direktorių, D. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria tenkintas V. B. skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KAUNANH-116661113-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. Institucijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas įspėjimu už tai, kad jis medžioklės lape, išduotame 2016 m. rugsėjo 7 d., Nr. M22, galiojančiame nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. spalio 15 d., ir medžioklės lape, išduotame 2017 m. sausio 14 d., Nr. M47, galiojančiame nuo 2017 m. sausio 14 d. iki 2017 m. vasario 28 d., neįrašė sumedžiotų šernų lyties. Šernai buvo sumedžioti 2016 m. rugsėjo 21 d. – 1 šernas, 2017 m. sausio 18 d. – 1 šernas ir 2017 m. sausio 22 d. – 1 šernas, t. y. medžioklės vadovas, neįrašydamas sumedžiotų šernų lyties, pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimus.Nesutikdamas su aukščiau nurodytu nutarimu paskirta administracine nuobauda, V. B. pateikė skundą Jonavos rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir Institucijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą pakeitė – V. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinės nuobaudos neskyrė, nurodant, jog paskirtoji nuobauda – įspėjimas – nėra proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui, sumedžiotų šernų lytis kitoje medžioklės lapo pusėje buvo neįrašyta dėl netyčinio suklydimo.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir palikti galioti 2017 m. rugsėjo 7 d. Institucijos nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Skunde Institucija nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta pažeidžiant ANK 567, 290 straipsnių nuostatas, be to, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Institucija nesutinka su ANK 34 straipsnio 5 dalies pritaikymu, kadangi šiuo atveju nėra ypatingų, išimtinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Sprendimas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vien faktas, kad V. B. prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, nesukėlė grėsmės kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, žala gamtai nebuvo padaryta, nesudaro pagrindo visiškai neskirti administracinės nuobaudos. Atkreipiamas dėmesys, kad pažeidėjui buvo paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Tokia nuobaudos rūšis atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinės nuobaudos tikslus bei nepažeidžia proporcingumo principo.Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą V. B. prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, tai yra, prašoma panaikinti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą ir pažeidėjui V. B. skirti nuobaudą, laikantis ANK 290 straipsnio 1 dalies sankcijos, taigi, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).Nagrinėjamu atveju V. B. Institucijos buvo nubaustas už tai, kad netinkamai užpildė du „S.“ medžiotojų būrelio medžioklės lapus – 2016 m. rugsėjo 7 d. Nr. M22 ir 2017 m. sausio 14 d. Nr. M47, t. y. neįrašė sumedžiotų šernų lyties, tokiu būdu pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimus. Pareiškėjo skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstai nustatyta, kad už nusižengimą, inkriminuotą pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. medžioklės lapą Nr. M22, V. B. galėjo būti nubaustas administracine tvarka per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalis), t. y. iki 2017 m. kovo 7 d. Šiuo atveju jau yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, todėl plačiau pasisakoma tik dėl 2017 m. sausio 14 d. padaryto nusižengimo ir nuobaudos už jį skyrimo tikslingumo.Medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-768 patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. lapkričio 24 d.). Šių taisyklių 22 punktas, be kita ko, reglamentuoja medžioklės dokumentų užpildymo reikalavimus, t. y. numato, kad sumedžiojus šernus, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-936 įsigaliojo nauja medžioklės lapo forma. Kaip teisingai nurodė V. B., minėtu įsakymu įtvirtinta tik medžioklės lapo pirmosios pusės forma, kaip turi atrodyti kita medžioklės lapo pusė, kurioje taip pat turi būti nurodomi atitinkami duomenys, nereglamentuota. V. B. išduotų medžioklės lapų (b. l. 8, 9) kitose (antrosiose) pusėse nenurodyta grafa, kurioje būtų galima įrašyti duomenis apie sumedžiotų šernų lytį. Grafos padarytos šiai informacijai, sumedžiojus šerną, nurodyti: medžiotojo pavardei, miško pavadinimui, datai, šerno amžiui. Sutiktina su Institucijos išsakytu teiginiu, kad šerno lytį buvo galima nurodyti pasirinktinai bet kurioje tuščioje grafoje, tačiau pritartina ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad jį išduotoji medžioklės lapo forma suklaidino, todėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas buvo padarytas ne tyčia, bet dėl neatsargumo, visapusiškai neišsiaiškinus medžioklės dokumentų reglamentavimo pasikeitimo apimties. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras L. J. 2016 m. balandžio 1 d. pateikė išaiškinimą Nr. (12-1)-D8-2395 Dėl medžioklės lapo pildymo. Jame nustatyta, kad reikalauti, jog pildant medžioklės lapą, privalomai būtų nurodyti medžioklės būdas, kuriuo leidžiama medžioti, ir gyvūno ar paukščio pavadinimas, kurį leidžiama medžioti, nėra pagrindo. Taigi, visa kita informacija privalo būti nurodyta tokia pačia tvarka, kaip ir ankstesnės formos medžioklės lape. Pažymėtina, jog sumedžiotų šernų lytį nurodyti kitoje medžioklės lapo pusėje įpareigojo ir senoji forma, todėl V. B. privalėjo domėtis teisės aktų pakeitimais, juo labiau, kad jis medžioja jau daugiau nei keturiasdešimt metų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nustatytas nusižengimas yra visiškai formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių nei gamtai, nei aplinkiniams, todėl negali sukelti sunkios teisinės atsakomybės ir pačiam pažeidėjui.Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tokia galimybė yra įtvirtinta ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Analizuojamu atveju nustatyta, kad V. B. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio, formalaus pobūdžio, anksčiau pažeidėjas dėl analogiško pažeidimo ar kitų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų pažeidimų nėra baustas, nors medžioja, jau minėta, daugiau nei keturis dešimtmečius. Tai, jog tikslo nuslėpti sumedžiotų šernų lytį ir tokiu būdu iškraipyti teikiamų ataskaitų duomenis V. B. neturėjo, patvirtina faktas, jog duomenys apie sumedžiotų šernų lytį buvo pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pagal šios institucijos direktoriaus išduotą formą (Mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas Nr. 45/36 ir Nr. 61/50) (b. l. 34, 35). Taigi, jokia reali žala nebuvo padaryta, statistiniai duomenys neiškreipti. V. B. dėl savo nerūpestingo elgesio – neapsižiūrėjimo nuoširdžiai gailisi, prisipažįsta, jog teisės akto reikalavimus pažeidė dėl žmogiškosios klaidos, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sutiktina, jog vien prisipažinimas negali lemti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakteristika yra išimtinai teigiama, o padarytas administracinis nusižengimas ne piktybinis, sistemingas ar nulemtas sąmoningo siekio pažeisti teisės aktų imperatyvus. Nusižengimas laikytinas mažareikšmiu, todėl griežtai laikytis ANK 290 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų nėra pagrindo.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Nors įspėjimas yra švelniausia administracinė nuobauda, tačiau analizuojamu atveju net ir ši nuobaudos rūšis nėra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad teigiamą poveikį V. B. elgesiui turėjo jau pats administracinio nusižengimo teisenos procesas, pažeidėjas suprato, ką padarė netinkamai, taip pat padarė reikiamas išvadas dėl tokio savo elgesio, todėl skirti įspėjimą, t. y. oficialiai raštiškai pasmerkti V. B., nėra tikslinga. Per griežtas baudžiamumas iškreiptų teisingumo vykdymą ir formuotų nepagarbą teisėsaugos institucijų bei jų darbo atžvilgiu.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad V. B. administracinė nuobauda, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą neskirta pagrįstai, tinkamai įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo elgesį po teisės pažeidimo padarymo bei kitus jį charakterizuojančius duomenis. Todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio departamento direktorių, D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.