Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui T. A., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovui V. S., jo atstovui advokatui Juozui Gaudučiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Gero vėjo žvejams“ atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Gero vėjo žvejams“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Gero vėjo žvejams“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog 2015-01-17 žvejojo jūroje, apie 10 val. jam paskambino atsakovas, pasakė, jog rado plūdurą. Jis (ieškovas) nuplaukė prie plūduro, susitarė, kad parbuksyruos plūdurą, suras savininką, gautą atlygį pasidalins, pasirašė susitarimą. Pinigines lėšas gavo UAB ,,Gero vėjo žvejams“. Nesupranta, kaip bendrovė galėjo gauti tą atlygį. Gavęs pinigus atsakovas pasiūlė jam apie 4000,00 Eur, ieškovas nesutiko, nes žino, kiek preliminariai turėjo gauti. Nesupranta, kaip trečiasis asmuo galėjo prarasti apie 3,5 km tinklų. Pagal dokumentus pastatyta tik 2000 m, pagal dokumentus tų tinklų nėra, neįsivaizduoja, kaip tinklus, esančius 20 m. gylyje galėjo pasiekti plūduras. Tinklai, skirti menkėms žvejoti yra statomi giliai. Jei plūduras būtų įsipainiojęs į tinklus stintoms gaudyti, plūduro tempti nebūtų reikėję, tokie tinklai statomi prie kranto. Plūdurą pastebėjo atsakovas, paskambino jam (ieškovui), pasakė koordinates, jis partempė plūdurą. Plūduras buvo apie 6-7 km nuo kranto. Atsakovas pats nebūtų nieko padaręs su savo laivu. Ieškovo laivo ilgis apie 11 metrų, svoris laivo apie 10 t. Atsakovo laivas iki 8 m., variklio duomenų nežino. Jo (ieškovo) įguloje buvo dar du žmonės. Ieškovo įgulos nariai prižiūrėjo plūdurą, atliko visus darbus. Atsakovas žvejojo toliau, iš jo pagalbos nesulaukė, viską padarė ieškovas. Pasirašė sutartį, kad viską dalinsis per pusę. Papildomai paaiškino, jog ataskaitai Žuvininkystės tarnybai pildoma kartą per mėnesį, joje rašoma kur žvejojama, kur iškraunama žuvis, kokie tinklai statomi. Ten rašoma, kiek daugiausia tinklų statoma (maksimalus ilgis). Taip pat nurodė, jog plūduro savininkus turėjo surasti atsakovas. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Ieškinys grindžiamas šalių sudarytu susitarimu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2015-01-17 rastas plūduras, atsakovas paprašė ieškovo pagalbos. Šalys sąžiningai susitarė per pusę pasidalinti atlygį ir patirtas išlaidas. Ieškovas negavo pagal susitarimą numatyto atlygio, ieškovui buvo žinoma, kad atlygis gautas, tačiau nežinojo, kas ir kiek jo gavo. Pateikė ieškinį. Nurodė, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ pateikė sąskaitą jūreivystės institutui Gdanske už plūduro radimą ir atgabenimą. Ginčo dėl gautos sumos byloje nėra. Sąskaitos turinys buvo aptartas su radinio savininku, kas rodo, jog aiškiai buvo susitarta, už ką mokami pinigai. Pažymėjo, jog sąskaitoje nėra jokių duomenų, apie patirtas išlaidas, negautas pajamas ir kt., todėl daro išvadą, jog visi pateikti duomenys apie nuostolių atlyginimą yra pasirinkta gynybos pozicija, kad nereikėtų vykdyti prievolės. Nesutinka su atsakovo pozicija, kuri aiškiai nesąžininga. Aiškiai matyti, jog už radinį buvo sumokėta. Visų pirma pasirašant susitarimą aiškiai susitarta, kad išlaidas prisiima fiziniai asmenys, jie suprato, jog turi teisę gauti atlygį. Vėliau atsitiko taip, kad Jūreivystės institutui Gdanske buvo nurodyti trečiojo asmens duomenys, kaip atsakingo už radinį. Šitie duomenys yra neteisingi, kadangi radinį rado fiziniai asmenys. Pažymėjo, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ yra tiesiogiai su atsakovu susijusi įmonė, tai iš esmės šeimos turtas. Visiškai suprantama, jog atsakovui nėra skirtumo, kaip gauti lėšas už radinį. Paminėjo, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ bando įrodinėti, jog sąskaitos turinys patikslintas, ir suma yra už patirtus nuostolius, į bylą pateikti dokumentai, duomenys, paaiškinimai apie galimai patirtus nuostolius, tačiau duomenys neatitinka tikrovės. Byloje pateiktos ataskaitos, iš kurių matyti, jog įmonės statomų tinklų kiekis, sugautų žuvų kiekis iš esmės nepasikeitė, kas rodo, jog pateikti UAB ,,Gero vėjo žvejams“ duomenys nėra teisingi. Pažymėjo, jog mėnesinėse ataskaitose turi būti nurodomi maksimalūs pastatytų tinklų kiekiai, todėl nurodyti sugadintų tinklų kiekiai yra nepatikimi, netikslūs. Žalos apskaičiavimai yra visiškai nepagrįsti. Susidaro situacija, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ absoliučiai be jokio teisinio pagrindo gavo atlygį už radinį. Mano, jog ieškinys pagrįstas, teisingas, atspindi susitarimą, kuris yra sudarytas. Dėl ieškovo patirtų nuostolių paaiškino, jog jie buvo apskaičiuoti pagal rinkos kainas, imant duomenis iš bendrovės, kuri atlieka tokio pobūdžio veiksmus. Toks skaičiavimas yra logiškas, pagrįstas ir atsakovo nepaneigtas. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Gero vėjo žvejams“ atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovo poziciją, ieškinys nepagrįstas. Ieškovas neturi teisės reikalauti to, ko jis reikalauja. Laivas priklauso ne fiziniam asmeniui, paskaičiuotos išlaidos neaišku kokiu būdu apskaičiuotos. Ieškovas neturi reikalavimo teisės. Patvirtina, jog atsakovas negavo piniginių lėšos iš tos sumos, kurią gavo UAB ,,Gero vėjo žvejams“. Mano, jog atsakovas neturi atsakyti už tai, ko nėra gavęs. Po to, kai buvo pastebėta, kad plūduras padarė žalą tinklams, įmonės vadovė bendravo su plūduro savininkais, sąskaitos turinys aptartas su lenkais, taip pat pateikti duomenys, jog už gautas lėšas UAB ,,Gero vėjo žvejams“ įsigijo tinklus. Papildomai dėl ieškovo patirtų nuostolių, nurodė, jog ieškovas nėra specializuotas paslaugas teikiantis subjektas, nesupranta, kodėl nurodoma tokio dydžio suma. Nurodė, jog susitarime nėra nurodyta atsakovo pareiga ieškoti radinio savininko, todėl nėra aišku, kas ieškovui trukdė pačiam imtis veiksmų. Patvirtino, jog sąskaitos turinys derintas su radinio savininkais, nurodė, jog jie neginčijo žalos UAB ,,Gero vėjo žvejams“. Teigė, jog ne ieškovas, o individuali įmonė partempė plūdurą, ne jis (ieškovas), o individuali įmonė patyrė nuostolius, todėl prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas laivu (duomenys neskelbtini) 2015-01-17 5.30 val. išplaukė į teritorinę jūrą, 16.30 val. sugrįžo į Klaipėdos jūrų uostą (b.l. 7). Valstybės sienos apsaugos prie VRM pakrančių apsaugos rinktinė užfiksavo informaciją, jog laivas (duomenys neskelbtini) iš teritorinės jūros partempė geltonos spalvos plūdurą (b.l.8). Laivo (duomenys neskelbtini) žurnale užfiksuota, jog 10.05 val. teritorinėje jūroje pastebėtas geltonos spalvos plūduras, 10.15 val. plūduras pradėtas buksuoti į Klaipėdą, 16.30 plūduras parbuksuotas į Klaipėdos jūrų uostą, 18.10 val. prišvartuotas prie 48 krantinės (b.l. 4-6). 2015-01-17 ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą, kuriuo sutarė, jog atlygis, gautas už radinį, ir išlaidos padengtos už pargabenimą, o taip pat mokesčiai, susiję su atlygiu už radinį, dalijami pusiau (b.l.9). 2015-01-22 UAB ,,Gero vėjo žvejams“ plūduro savininkei Gdansko jūreivystės institutui (angl. Maritime institute in Gdansk) išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą 15180,00 Eur sumai už plūduro radimą ir pargabenimą (b.l. 41), sąskaita yra apmokėta (b.l. 42, 78-79), UAB ,,Gero vėjo žvejams“ patvirtino, jog iš Gdansko jūreivystės instituto pinigines lėšas gavo ir pretenzijų neturi (b.l. 80-81). Byloje pateikti duomenys, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ akcininkais yra atsakovas V. S., kuriam priklauso 50 proc. bendrovės akcijų, bei I. S., kuriai priklauso 50 proc. bendrovės akcijų (b.l. 43-44). Byloje taip pat pateikti UAB ,,Gero vėjo žvejams“ dokumentai: paaiškinamasis raštas dėl patirtų nuostolių, kuriame nurodo, jog dėl į bendrovės tinklus patekusio plūduro tinklai buvo apgadinti ir dalis dingo, bendrovė negavo planuoto pelno (b.l. 63), sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, jog bendrovė pirko žvejybos tinklus ir/ar jų dalis (b.l. 64-73), raštas, kuriame nurodoma, jog atsakovas nebuvo įgaliotas pasirašyti sutarties (b.l. 74), 2006-09-06 įsakymas, kuriuo atsakovas skirtas dirbti bendrovėje žveju (b.l. 75), pažyma, kurioje nurodoma, jog bendrovė atsakovui neišmokėjo jokių pinigų, susijusių su plūduro radimu (b.l. 76), patirtos žalos aktas, kuriuo deklaruojama, jog bendrovė patyrė 14600,00 Eur žalą dėl apgadintų tinklų į juos įsipainiojus plūdurui (b.l. 77).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos įvykdyti susitarimu priimtus įsipareigojimus.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pinigines lėšas, gautas, kaip atlygį už radinio – plūduro radimą bei pargabenimą į krantą. Atsakovas 2015-01-17 susitarimo neginčijo, patvirtino, jog su ieškovu sutarė pasidalinti atlygį, gautą už radinį bei išlaidas, patirtas radinio pargabenimui į krantą. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Atsikirsdamas atsakovas nurodo, jog neprivalo vykdyti susitarimo, kadangi piniginių lėšų negavo, nurodo, jog atlygio už radinį plūduro savininkas neišmokėjo. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Gdansko jūreivystės instituto pranešimas, mokėjimo pavedimas, UAB ,,Gero vėjo žvejams“ PVM sąskaita – faktūra) patvirtina, jog už radinį buvo atsiskaityta. Byloje pateikti įrodymai, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ buvo pervesta 15180,00 Eur suma, kaip atlygis už plūduro suradimą ir pargabenimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu UAB ,,Gero vėjo žvejams“ kreipėsi į Gransko jūreivystės institutą, išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 15180,00 Eur sumai, kuria pareikalavo sumokėti būtent už plūduro (duomenys neskelbtini) suradimą ir pargabenimą, o ne reikalaudama atlyginti patirtus nuostolius, kaip teigia atsakovas ir trečiasis asmuo.

Aplinkybė, jog atsakovas sudarė sutartį patvirtina, jog jis prisiėmė joje aptartas teises ir pareigas. Atsakovas yra UAB ,,Gero vėjo žvejams“ darbuotojas žvejys, jūroje atliekantis kapitono funkcijas (Prekybinės laivybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, Žuvininkystės įstatymo 9 straipsnis), todėl toks subjektas, jūroje prisiimdamas teises ir pareigas jas sukuria ir laivo valdytojui. Be to byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ iš turto savininko pareikalavo atlyginti už turto suradimą ir pargabenimą (turto gelbėjimą jūroje), tokiu būdu siekė gauti ekonominę naudą už atsakovo ir ieškovo surasto ir atgabento plūduro grąžinimą savininkui.

Atsakovas ir trečiasis asmuo atsikirsdami į ieškinį nurodo, jog Gdansko jūreivystės instituto pervestos lėšos yra nuostolių atlyginimas už UAB ,,Gero vėjo žvejams“ tinklų, t.y. turto, sugadinimą. Tačiau įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, jog nuostolių buvimo faktas byloje nėra įrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra pateikti duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ patyrė nuostolių, kuriuos atlygino radinio savininkas, byloje nėra duomenų apie UAB ,,Gero vėjo žvejams“ turtą bei jo vertę iki 2015-01-17, kai buvo rastas plūduras, bei jo vertę po radinio suradimo, turto nurašymo aktų etc. Byloje pateiktas UAB ,,Gero vėjo žvejams“ paaiškinamasis raštas dėl patirtų nuostolių (b.l. 63), patirtos žalos aktas (b.l. 77) per se, be pagrindžiančių įrodymų, nėra pakankamas nuostolių buvimo faktui konstatuoti. Be to byloje pateiktos sąskaitos faktūros (b.l. 64-73) tik patvirtina faktą, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ 2015 m. pirko tinklus ir/ar jų dalis, tačiau neįrodo prarasto turto vertės. Kita vertus pateiktos sąskaitos nėra surašytos valstybine kalba, todėl teismo negali būti vertinamos, kaip tinkamas įrodymas (Civilinio proceso kodekso 113 straipsnis, 179 straipsnis). Be to trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB ,,Gero vėjo žvejams“ patirtos žalos akte nurodyti duomenys ir sugadintų tinklų mastas, parametrai prieštarauja byloje pateiktų UAB ,,Gero vėjo žvejams“ ataskaitų Žuvininkystės tarnybai apie naudotas žvejybos priemones duomenims (b.l. 77, 104).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas yra UAB ,,Gero vėjo žvejams“ dalyvis, jo sutuoktinė yra vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovė. Atlygį už radinį be teisinio pagrindo gavo būtent atsakovo darbdavys, kurio dalyviu yra ir atsakovas, radinio pargabenimas ir perdavimas jo savininkui nėra atsakovo atliekamų darbo funkcijų dalis. Byloje nėra duomenų, jog teises į atlygį už radinį (plūdurą) atsakovas būtų perdavęs UAB ,,Gero vėjo žvejams“. Pažymėtina, jog remiantis Civilinio kodekso 6.67 straipsnio nuostatomis, preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys yra nesąžiningos, kai sandoris yra sudaromas su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys ar dalyvis yra skolininko sutuoktinis (Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas vertindamas įrodymus vadovaujasi įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra UAB ,,Gero vėjo žvejams“ dalyvis ir darbuotojas, bendrovei vadovauja atsakovo sutuoktinė, atsakovas yra susijęs su trečiuoju asmeniu ir gali daryti jam įtaką, įvertinus byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, labiau tikėtina, jog tokiu būdu atsakovas elgiasi nesąžiningai ir vengia prievolės vykdymo. Aplinkybė, jog atsakovas tiesiogiai piniginių lėšų už radinį negavo, neatleidžia jo nuo prievolės ieškovui įvykdymo, kadangi ekonominę naudą atsakovas gavo, kaip juridinio asmens dalyvis, atlygis už radinį buvo išmokėtas, tokiu būdu atsakovui kyla pareiga įvykdyti šalių susitarimą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, be ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytom ir byloje nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 7590,00 Eur skola (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą iš atsakovo priteisti 2178,00 Eur patirtų plūduro gelbėjimo išlaidų.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2015-01-17 susitarimu sutarė, jog atlygį bei išlaidas radinio gabenimui pasidalina pusiau. Tai reiškia, jog dalį ieškovo patirtų išlaidų plūduro buksyravimui į krantą prisiima atsakovas (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo posėdyje ieškovo patirtų išlaidų dydžio neginčijo, susitarimo sąlygų nepaneigė. Ieškovas pateikė duomenis, kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuotos išlaidos. Aplinkybė, jog ieškovas nėra subjektas, profesionaliai teikiantis buksyravimo paslaugas nepaneigia ieškovo teisės į dalies patirtų išlaidų atlyginimą, išlaidos apskaičiuotos remiantis objektyviais kriterijais. UAB ,,Gero vėjo žvejams“ pateikti duomenys apie vilkimo (buksyravimo) paslaugas, gauti iš keleto ūkio subjektų, yra konkrečiai bendrovei pateikti komerciniai pasiūlymai, todėl negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys nustatant patirtų išlaidų dydžius. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Civilinio kodekso 6. 200 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistini 2178,00 Eur išlaidų plūduro gelbėjimui.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9768,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-28) iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 220,00 Eur žyminis mokestis, 1560,90 Eur advokato pagalbai apmokėti, 33,67 Eur vertimo išlaidos, viso 1814,57 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 229,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 12). Ieškovui teismo posėdyje patikslinus ieškinio reikalavimą, t. y. jį sumažinus pagal byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog ieškovas permokėjo 9,00 Eur žyminio mokesčio, todėl minėta žyminio mokesčio permoka ieškovui grąžintina, žyminio mokesčio dalį pavedant grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9768,00 Eur (devyni tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt aštuoni Eur 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1814,57 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai keturiolika Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,00 Eur žyminį mokestį (2015-12-21 Swedbank, AB bankas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.