Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant pareiškėjoms R. P., A. P., jų atstovei advokatei Romai Katilovskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir jų atstovė palaikė pareiškimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti. Pareiškėjos papildomai paaiškino, kad jos su tėvais, seserim B. ir broliais J., V. ir V., gyveno (duomenys neskelbtini) (tuomet Druskininkų r.). (duomenys neskelbtini) namuose buvo atlikta krata ir surasta partizanų slėptuvė, dėl ko pareiškėjų tėvas ir pilnamečiai sesuo B. su broliu J. buvo suimti ir išvežti, o motina iškviesta į apklausas, kuriose buvo verčiama prisipažinti, jog palaiko ryšius su partizanais. Po kelių apklausų motinai buvo liepta į apklausą atsivesti ir nepilnamečius vaikus, t. y., pareiškėjas su dviem broliais. Motina išsigando, jog gali būti ištremta, todėl (duomenys neskelbtini) jos kartu su motina ir broliais išėjo iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir iki (duomenys neskelbtini) slapstėsi. Šiuo laikotarpiu motina gyveno miške pasidarytoje palapinėje ar pas giminaičius. Brolis V. buvo išvežtas pas giminaičius, pareiškėjai A. P. tuo metu buvo du metukai, todėl ji buvo palikta pas motinos brolį, o pareiškėjos R. P. gyvenamosios vietos kas savaitę ar keletą dienų nuolat buvo keičiamos, ji būdavo palikta gyventi pas motinos pažįstamus, giminaičius, ar būdavo su motina miške.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos R. P. ir A. P. yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), dukterys (6-11 b. l.). J. M., gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo politinis kalinys, neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 17-58-1a str. laisvės atėmimu dvidešimt penkeriems metams, su teisių atėmimu 5 metams, laisvės atėmimo vietoje Permės srityje išbuvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 str. J. M. yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės (13-17 b. l.). Sutinkamai su 1997 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940 – 1990 metų okupacijos dalyvių teisinio statuso įstatymu Nr. VIII-97 Lietuvos partizanų rėmėja M. M. pripažinta neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyve (19 b. l.). Pareiškėjos 2014 – 2015 metais kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, jog fakto, kad pareiškėjos yra politinio kalinio dukterys nepakanka pripažinti joms tremtinio teisinio statuso bei nurodė jų teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išaiškindamas, kad tik pareiškėjoms pateikus įsiteisėjusio teismo sprendimo, atitinkančio minėto įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. reikalavimus, nuorašą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija galės svarstyti pareiškėjų prašymą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų tėvas J. M. buvo politinis kalinys, jis buvo įkalintas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (13-17 b. l.). Pareiškėjų motina M. M. buvo partizanų rėmėja (19 b. l.). Pareiškėjos tėvo J. M. įkalinimo metu buvo nepilnametės (4, 6-7, 9-11 b. l.). Pareiškėjos nurodė, kad atlikus jų namuose kratą ir suradus partizanų slėptuvę, jų tėvas bei tuo metu pilnamečiai sesuo B. su broliu J. buvo suimti ir išvežti. Po tėvo bei sesers ir brolio suėmimo ir įkalinimo, likusi šeima, kurią sudarė pareiškėjos, jų motina M. M. ir broliai V. ir V. M., negalėjo gyventi tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini), (tuo metu Druskininkų r.), nes šeima būtų buvusi ištremta, dėl ko pareiškėjos su kitais šeimos nariais buvo priverstos slapstytis pas pažįstamus ir giminaičius. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuriam suteikta teisė pripažinti asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą, negali išspręsti pareiškėjų prašymo dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo, nes būtini įrodymai, jog pareiškėjos po tėvo įkalinimo negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, t. y., (duomenys neskelbtini) Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. B. parodė, kad pareiškėjų tėvas J. M. buvo suimtas ir įkalintas kaip politinis kalinys, po jo bei pareiškėjų sesers B. ir brolio J. suėmimo, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjos su motina buvo priverstos slapstytis, nes bijojo būti ištremtos į Sibirą. Šį laikotarpį pareiškėjų motina gyveno miške palapinėje, pareiškėja A. P. buvo priimta gyventi pas jos tėvą J. M., kur gyveno visą vasarą, tuo tarpu pareiškėją R. P. mama atvesdavo ir palikdavo kelioms dienoms ar savaitei, vėliau išvesdavo pas kitus pažįstamus ar kaimynus. Tų pačių metų lapkričio mėnesį, kuomet kaime įtampa atslūgo, nebekilo pavojus būti ištremtiems, pareiškėjų motina su vaikais grįžo gyventi į savo namus. Liudytoja B. S. teismo posėdyje patvirtino, kad 1952 m. pareiškėjų tėvas su dviem vaikais buvo suimti, pareiškėjų motina liko gyventi su mažais vaikais ir bijodama gyventi namuose, jog nebūtų ištremta, išėjo iš namų, miške pasistatė palapinę, kurioje gyveno. Visą 1952 m. vasarą pareiškėja A. P. gyveno pas liudytojos J. B. tėvus, kur retkarčiais būdavo atvedama ir pareiškėja R. P. J. B. tėvams išvykus dirbti, ji prižiūrėdavo likusius vaikus, kartu ir pareiškėją A. P., žinojo, jog pareiškėjų motina dukrą lankydavo naktimis. Liudytoja J. T. teismo posėdyje parodė, kad 1952 m. pareiškėjų tėvas buvo uždarytas į kalėjimą, o pareiškėjų motina, bijodama ištrėmimo, su likusiais vaikais visą vasarą ir rudenį slapstėsi. Nuo 1952 m. gegužės ar birželio mėnesį iki rudens pareiškėja R. P. pas jos tėvus gyveno penkis-šešis kartus po kelias dienas. Žinojo, kad R. P. buvo mokykloje įrašyta į mokinių sąrašus, tačiau minėtu laikotarpiu R. P. į mokyklą nėjo, nes slapstėsi, jog nebūtų išvežta į Sibirą. Liudytojas J. K. teismo posėdyje parodė, kad 1952 m. pareiškėjų tėvą, vyresnius seserį ir brolį areštavo, nes pareiškėjų namuose buvo rasta partizanų slėptuvė. 1952 metų pavasarį matė pareiškėjų namuose išdaužtus langus, name niekas negyveno. Prisimena, kaip pareiškėja R. P. kelis kartus buvo atvesta ir gyveno pas jo tėvus. Įvertinus pareiškėjų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjos, būdamos nepilnametėmis, tuo metu, kai jų tėvas J. M. buvo įkalintas, su mama ir dviem nepilnamečiais broliais negyveno ir negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o buvo priverstos slapstytis, kad nebūtų surastos ir ištremtos iš Lietuvos kartu su visa šeima, tuo metu Lietuvoje vykusių masinių trėmimų metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismine tvarka nustatyti pareiškėjų nurodomą juridinę reikšmę turintį faktą, nes įstatymai nenumato tokiam faktui nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p.).

Iš pareiškėjų priteistina po 4,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjų R. P. ir A. P. pareiškimą.

Nuo okupacijos nukentėjusio asmens, tremtiniams prilyginto asmens teisinio statuso pripažinimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir slapstėsi nuo tuometinės valdžios, kad išvengtų ištrėmimo.

Priteisti iš pareiškėjų R. P. ir A. P. valstybės naudai po 4,84 Eur (keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvienos, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.