- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- A-1814-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00040-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
2. Centras Teikime nurodė:
2.1. 2024 m. vasario 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybių 1995 m. sutartimi ,,Dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo“, (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. (toliau – ir Užsienietis) Latvijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo perduotas VSAT pareigūnams, buvusiame Smėlynės – Medumi pasienio kontrolės punkte Lietuvos Respublikai. Užsienietis su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Tą pačią dieną Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Taip pat Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.
2.2. 2024 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobsti iš esmės, įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimas nesprendžiamas, nes prašymas pateiktas esant teritorijoje.
2.3. 2024 m. vasario 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gegužės 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2.4. 2024 m. balandžio 8 d. Migracijos departamentas kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl informacijos pateikimo, norint išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, nes minėtas Užsienietis nenurodė konkrečios priežasties, kodėl jis prašosi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
2.5. 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2.6. 2024 m. balandžio 30 d. Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
2.7. 2024 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą pratęsti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2024 m. lapkričio 1 d.
2.8. 2024 m. rugpjūčio 19 d. VSAT Centro administracijai Užsienietis pateikė, prašymą leisti gyventi jo pasirinktu adresu, darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2024 m. rugpjūčio 14 d. su (duomenys neskelbtini) ir darbdavio įsipareigojimą, kad jam suteikiama gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), bei papildomus dokumentus.
2.9. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę į alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną penktadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą – ją taikant iki 2024 m. lapkričio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. 2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Užsieniečiui pratęsta taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2025 m. vasario 22 d.
2.10 2025 m. sausio 13 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos sienos apsaugos pareigūnų buvo gautas paklausimas dėl Užsieniečio grąžinimo pagal Dublino III reglamentą Lietuvos Respublikai.
2.11 2025 m. balandžio 8 d. Užsienietis elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė prašymą, adresuotą Migracijos departamentui, nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvoje. 2025 m. gegužės 6 d. Migracijos departamentas nutraukė Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
2.12 2025 m. gruodžio 16 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą pagal Dublino III reglamentą Užsienietis buvo grąžintas iš Prancūzijos Respublikos. Tą pačią dieną Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. ir perduotas VSAT Centrui.
Žemesnės instancijos teismas
2.13 2025 m. gruodžio 18 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Su minėtu sprendimu Užsienietis nesutiko ir apskundė jį.
2.14 2026 m. sausio 8 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą atnaujinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
2.15 2026 m. sausio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį Užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti. Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2.16 Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo galimybę, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, tyčia, neteisėtai, išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra bei savo kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis, yra linkęs nesilaikyti tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų ir tvarkos. Yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, pasinaudojęs laisvo judėjimo galimybe, vėl neteisėtai išvyks iš Lietuvos ir kompetentingos Lietuvos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Užsienietis nėra pateikęs jokio dokumento patvirtinančio jo asmens tapatybę ir tai vertinama, kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis.
2.17 Remiantis Užsieniečio bylos duomenimis, asmuo 2024 m. balandžio 30 d. VSAT Centro priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės pateiktu tarnybiniu pranešimu buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. 2026 m. sausio 14 d. VSAT Centras elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo skyrių, dėl Užsieniečio pažeidžiamumo nustatymo ir tą pačią dieną buvo gautas atsakymas, kad Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą ir dabar vyksta jo pažeidžiamumo vertinimas. Užsieniečiui laikino apgyvendinimo įstaigoje yra užtikrinamos visos būtinosios, medicininės, socialinės ir psichologinės paslaugos.
II.
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
4. Teismas nurodė:
4.1. Užsienietis su teikimu nesutiko ir nori turėti galimybę laisvai judėti. Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, todėl sutiko gyventi Centre. Užsieniečio atstovė prašė skirti Užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
4.2. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas).
4.3. Byloje nėra duomenų, jog yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl laikė, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.
4.4. Užsienietis 2024 m. balandžio 30 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Šiuo metu užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, dar vyksta jo pažeidžiamumo vertinimas. Be to, Užsienietis nepagrindė, jog taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – pažeidžia jo teises ar pernelyg suvaržo jo judėjimo laisvę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad judėjimo laisvės apribojimas turėtų neigiamą įtaką Užsieniečio sveikatai. Užsieniečiui laikino apgyvendinimo įstaigoje yra užtikrinamos visos būtinosios, medicininės, socialinės ir psichologinės paslaugos.
4.5. Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę. Esant nustatytoms aplinkybėms, susijusiomis su Užsieniečio judėjimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, priėjo išvados, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui, todėl teismas nusprendė taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę pratęsti trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
III.
5. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo Sprendimą ir paskirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su privalomu apgyvendinimu Centre, siekiant užtikrinti tinkamą gydymą.
6. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Kritinė sveikatos būklė ir rizika prarasti regėjimą. Medicininiai dokumentai ir ekspertinė analizė parodė, jog kenčia nuo (duomenys neskelbtini) formos (duomenys neskelbtini), o tai gali lemti progresuojantį regėjimo praradimą. Laiku nesuteiktas gydymas nuo Užsieniečio perdavimo iš Prancūzijos į Lietuvą padarė nepataisomą žalą sveikatai. Esant Pabradės Centre negaunamos tinkamos aukštos kvalifikacijos oftalmologinės pagalbos ir reikiamų vaistų dozių, kurias patvirtina 2026 m. sausio 28 d. receptai. Tolesnė izoliacija be galimybės gydytis stacionare gali lemti visišką regėjimo netekimą.
6.2. Teismas anksčiau pripažino Užsieniečio, kaip pažeidžiamo asmens statusą. Pagal Europos Sąjungos direktyvą 2013/33/ES ir Lietuvos nacionalinę teisę, sunkiomis ligomis sergančių pažeidžiamų asmenų sulaikymas ar griežtas laisvės apribojimas turi būti kraštutinė priemonė. Užsieniečio atveju šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencija 3 straipsnį.
6.3. 2026 m. sausio 13 d. Migracijos departamentas atnaujino Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, tai rodo Užsieniečio suinteresuotumą bylos sprendimu ir nesant jokių ketinimų slėptis. VSAT nurodoma pasitraukimo rizika yra nepagrįsta, nes ankstesnis Užsieniečio išvykimas buvo susijęs tik su skubios medicininės pagalbos paieška, kurios negalėjo gauti Lietuvoje.
6.4. Pateiktoje ekspertinėje medžiagoje nurodoma, kad Užsieniečio ligos būklė, (duomenys neskelbtini), yra ilgalaikio sisteminio specialiųjų struktūrų (duomenys neskelbtini) poveikio pasekmė, buvimas Centre, streso sąlygomis, veikia kaip ligos paūmėjimo dirgiklis.
6.5. Pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė užkerta kelią Užsieniečiui pasinaudoti teisę dirbti, nes asmuo negali laikytis nustatyto grafiko ir sutarties vykdymo, kadangi išėjimo iš Centro teise galima pasinaudoti tik tris kartus per savaitę. Užsienietis pats rūpinasi lėšomis pragyvenimui ir reabilitacijai, o judėjimo apribojimas Užsienietį daro priklausomą nuo valstybės paramos ir didina pažeidžiamumą.
6.6. 2024 m. gegužės 3 d. Užsienietis buvo skubiai paguldytas į ligoninę Vilniuje dėl ūmaus apsinuodijimo nežinoma medžiaga, o tai rodo, jog pašaliniai asmenys gali turėti prieigą prie Centro aprūpinimo sistemos.
6.7. Prisidengdamas pagalba Užsienietis buvo pakviestas į Prahą, o vėliau buvo bandoma asmenį priverstinai neteisėtai kirsti Lenkijos ir Ukrainos sieną, Užsieniečio vertinimu tai bandymas jį paveikti karo veiksmų zonoje pasinaudojant „incidento pasienyje“ legenda, kuri veikia kaip trečiųjų šalių siekiančių pašalinti Užsienietį, kaip nepageidaujamą liudininką, interesais.
6.8. Užsieniečio būklė pasižymi sistemine organizmo destrukcija. Nuo 2002 m. serga (duomenys neskelbtini), kuri yra ilgalaikio pamatinių branduolių pažeidimo pasekmė, dėl šiuo metu patiriamo streso ir (duomenys neskelbtini) sąlygomis liga perėjo į dekompensacijos fazę.
6.9. Prancūzijos specialistų protokoluose buvo numatyta (duomenys neskelbtini) dozė per parą. Lietuvoje Užsieniečiui yra gerokai mažesnė dozė, o tai kartu su (duomenys neskelbtini) ir aukštu kraujospūdžiu, kelia tiesioginę išeiminio insulto ir visiško apakimo riziką, todėl izoliacija Centre užkerta kelią gauti neurochirurginę ir oftalmologinę pagalbą.
Atsiliepimas
7. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimą.
8. Centras atsiliepimą į Užsieniečio apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi faktinių aplinkybių visuma (Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką neturint jokių tapatybę ar teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, nuoseklus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, kuris buvo švelninamas, suteikiant judėjimo laisvę, Užsieniečio veiksmai, rodantys siekį judėti tarp Europos Sąjungos valstybių, dėl ko jis buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą, paties asmens individualus prašymas nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje), aplinkybės objektyviai patvirtina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas yra būtinas siekiant užtikrinti proceso eigą ir užkirsti kelią bandymui pakartotinai judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
8.2. Užsienietis, kuris yra pateikęs prieglobsčio prašymą, sudaromos apgyvendinimo sąlygos, jis gauna būtinąją pagalbą, naudojasi socialinėmis bei medicinos paslaugomis. Užsieniečio atžvilgiu yra taikoma ne baudžiamojo pobūdžio, bet administracinės kontrolės priemonė, kuri yra būtina migracijos procesui administruoti. Be to, Užsieniečiui yra suteikiamos procesinės garantijos ir teisė ginčyti sprendimus teisme, kuria jis aktyviai naudojasi ir teikia motyvus pats. Tačiau kartu, turėdamas prieglobsčio prašytojo teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, Užsienietis privalo bendradarbiauti su institucijomis, laikytis tiek apgyvendinimo, tiek judėjimo sąlygų, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, siekdamas išvengti procedūrų ar savavališkai pasirinkti kitą valstybę. Lietuvos Respublika, kaip teisinė valstybė negali funkcionuoti vien kaip teisių suteikimo mechanizmas – ji grindžiama pusiausvyra tarp asmenų teisių ir atsakomybės laikytis teisės normų.
8.3. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo atnaujinimas yra kompetentingos institucijos procesinis sprendimas, priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, siekiant tinkamai įvertinti užsieniečio teisinę situaciją. Šis sprendimas nėra siejamas su paties Užsieniečio elgesio vertinimu ar jo bendradarbiavimo laipsniu ir savaime nepaneigia anksčiau nustatytų rizikos veiksnių. Taigi, tai kad Migracijos departamentas atnaujino nagrinėjimą, negali būti laikoma įrodymu, jog Užsienietis nuosekliai laikėsi jam nustatytų pareigų ar kad neegzistuoja jo pasitraukimo rizika. Vertinant pasislėpimo riziką, pagal Įstatymo nuostatas atsižvelgiama į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, Užsieniečio elgesį procedūros metu, jo ankstesnius veiksmus, laikymąsi nustatytų pareigų, ryšius su kitomis valstybėmis bei bandymus savavališkai keisti buvimo valstybę. Užsienietis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir vėliau grąžintas pagal Dublino III reglamento nuostatas, bei pats buvo pateikęs prašymą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje, šios aplinkybės objektyviai patvirtina judėjimo faktą ir yra reikšmingos vertinant pasislėpimo/pasitraukimo riziką, nepriklausomai nuo vėlesnių procesinių sprendimų.
8.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Lietuvos Respublikos institucijos būtų atsisakiusios suteikti Užsieniečiui būtinąją medicinos pagalbą ar kad tokia pagalba objektyviai nebūtų prieinama. Priešingai, Užsieniečio pažeidžiamumas buvo vertintas 2024 m., taip pat pakartotinai atliekamas pažeidžiamumo vertinimas ir šiuo laikotarpiu, sudarytos sąlygos gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei kitą reikalingą pagalbą, tačiau Užsienietis nebuvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą bei pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Bylos duomenimis, tiek psichologė, atlikdama psichologinės būklės vertinimą, pateikė išvadą, kad psichologinės būklės vertinimo metu pažeidžiamumo faktorių, specialiųjų poreikių dėl asmens psichinės sveikatos – neišryškėjo, tiek socialinė darbuotoja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, susipažinusi su PIIA gydytojo ir psichologo išvadomis, vykdydama su Užsieniečiu pokalbį, suformavusi specialių poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo ataskaitą, nenustatė, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo.
8.5. Pagal Įstatymo nuostatas užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis jiems nustatytų buvimo sąlygų ir teisėtų institucijų reikalavimų, o savavališkas išvykimas iš prieglobsčio procedūrą vykdančios valstybės negali būti laikomas teisėtu pareigų vykdymu ar bendradarbiavimo forma. Tokie veiksmai, nepriklausomai nuo subjektyvaus aiškinimo, vertintini kaip neatitinkantys nustatytos teisinės tvarkos ir pagrįstai leidžia konstatuoti pasislėpimo rizikos buvimą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio argumentai nepaneigia nei jo ankstesnio elgesio reikšmės, nei pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta, būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti tinkamą prieglobsčio procedūros eigą.
8.6. Teisė dirbti, kuri prieglobsčio prašytojui suteikiama pagal Įstatymo nuostatas, nėra absoliuti ir savaime nepanaikina pareigos laikytis jam taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių. Ši teisė įgyvendinama tiek, kiek tai suderinama su taikomomis kontrolės priemonėmis, kurių paskirtis – užtikrinti užsieniečio dalyvavimą procedūroje ir išvengti pasitraukimo rizikos. Bylos duomenys patvirtina, kad Užsieniečiui ir anksčiau buvo sudarytos sąlygos dirbti Lietuvos Respublikoje – jis buvo pateikęs darbo sutartį bei darbdavio įsipareigojimus, t. y. valstybės institucijos jau buvo sudariusios realias individualias galimybes integruotis į darbo rinką. Tačiau, nepaisant suteiktų galimybių ir taikytų švelniausių kontrolės priemonių, Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą. Ankstesnė praktika rodo, jog suteiktos galimybės dirbti ir gyventi laisvesnėmis sąlygomis neužtikrino Užsieniečio pareigos laikytis nustatytos teisinės tvarkos, dėl šios priežasties alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas išlieka būtinas ir proporcingas, sudarant galimybes judėti tik tiek, kiek tai neprieštarauja prieglobsčio procedūros tikslams ir jos veiksmingumui.
8.7. Pagal Įstatymą prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, jo atnaujinimas ar kiti procesiniai
veiksmai yra kompetentingos institucijos atliekamos procedūros, skirtos užtikrinti tinkamą prašymo išnagrinėjimą, tačiau jos savaime nepatvirtina Užsieniečio bendradarbiavimo ar pareigų vykdymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymas numato galimybę taikyti alternatyvias sulaikymui priemones tais atvejais, kai siekiama užtikrinti užsieniečio dalyvavimą prieglobsčio ar grąžinimo procedūrose, tačiau kartu išvengti griežčiausios priemonės - sulaikymo. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra įstatymo leidėjo nustatyta proporcinga kontrolės forma, skirta suderinti esminius tikslus: užtikrinti migracijos procedūrų veiksmingumą ir kiek įmanoma mažiau riboti asmens laisves. Užsieniečiui yra taikomas judėjimo laisvės ribojimas ir jis nėra absoliutus.
8.8. Užsienietis gali teikti prašymą apgyvendinimo vietos vadovui, pateikdamas konkrečias priežastis dėl jo išvykimo už apgyvendinimo vietos ribų ir šis prašymas bus išsamiai įvertintas, tuo pačiu pats sprendimas dėl išleidimo trukmės nebūtų nustatytas automatiškai jis priimamas individualiai, įvertinus rizikos veiksnius, jo teisinę padėtį, elgesį bei kontrolės poreikį, proporcingumo bei būtinybės kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
8.9. Apeliaciniame skunde Užsienietis iš esmės dėsto subjektyvaus pobūdžio teiginius, kurie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad paskirtos alternatyvios sulaikymo priemonės pagrindai nėra išnykę, Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, judėjimo laisvės apribojimas neturi neigiamos įtakos Užsieniečio sveikatai, be to, laikino apgyvendinimo įstaigoje yra užtikrinamos visos būtinosios, medicininės, socialinės ir psichologinės paslaugos, todėl Užsieniečio atžvilgiu turi būti toliau taikoma jam pagrįstai skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri neapriboja Užsieniečio laisvės ir teisių labiau, nei būtina šiuo metu.
11. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė tokią griežtą ir sulaikymui prilygstančią laisvę ribojančią priemonę, kuri turi neigiamos įtakos Užsieniečio sveikatai ir dėl kurios jis negali vykdyti sudarytos darbo sutarties.
12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas.
13. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-14 punkte nurodytos aplinkybės.
15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).
17. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pratęstos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kuris neteisėtu būdu kirto valstybės sieną, Užsienietis neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, konstatavęs, kad tai yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdamas Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas kompetentingoms institucijoms išnagrinėti Užsieniečio prašymą ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, kad dėl pareiškėjui paskirtosios alternatyvios sulaikymui priemonės su judėjimo laisvės ribojimu taikymo daromas neigiamas poveikis jo sveikatai ir iš esmės apsunkinamas tinkamų medicininių paslaugų Užsieniečiui teikimas.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.