Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajme sektoriuje (toliau - ir Komisija) 2022 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. J., gim. 1992 m., nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 18 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. vasario 14 d.) – 1 metai 10 mėnesių 8 dienos.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. J. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis O. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus O. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, pataisos įstaigoje dirba, ieškinį dengia, turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – tėvu, mama, močiutėmis, broliu. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, O. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistajam O. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, ką pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – mąstymas ir elgesys, informacija apie teisės pažeidimus. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik O. J. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Pagrindžiant šią išvadą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors praeityje O. J. yra neteistas, tačiau bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo (kelių bejėgiškos būklės asmenų nužudymas bendrininkų grupėje), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, veikų kiekis, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino O. J. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, įvertintino ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, buvusias iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (kas įvertinama bausmės skyrimo atveju priimant nuosprendį), bet ir aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Vertinti tai, kaip dvigubo baudžiamumo principo pažeidimą, pagrindo nėra. Juolab, kad netenkinus nuteistojo skundo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuosprendžiu jam paskirta bausmė nekeičiama, jo padėtis nėra sunkinama.

13. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis apie nužudymą vengia kalbėti, kaltę pripažįsta dalinai, teigia, kad asmenų nežudė, bet juos gynė, tikslo nužudyti neturėjo. Nuteistasis nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis stokoja savikontrolės, jam būdingas impulsyvus elgesys, netinkami streso įveikimo būdai, neatsakingas gyvenimo būdas. Nuteistasis nesugeba tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir to kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog O. J. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis, kai O. J. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. penkis kartus padarė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, už kuriuos du kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Paskutinė nuobauda buvo paskirta 2018 m. rugsėjo 18 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nors ne už visus pažeidimus nuteistajam buvo paskirtos nuobaudos, o ir skirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, nuteistasis ne kartą buvo skatintas, tačiau minėtos aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Priešingai, jos patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo jį kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, nuteistasis negeba laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Tuo tarpu teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir daroma pažanga pataisos įstaigos administracijos buvo įvertinta ir nuo 2019 m. gegužės 3 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

14. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo požiūris į turimą piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, menka darbinė patirtis, išsilavinimas bei turimi finansiniai įsipareigojimai. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, labai sunkus smurtinis nusikaltimas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, O. J. pataisos įstaigoje taip pat buvo baustas už alkoholio ar jo surogatų vartojimą. Nors nuteistasis pripažįsta ir supranta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą, nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. vasario 6 d. lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų mažinimui, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados 7.7 punkto, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje O. J. sugebės ir toliau nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes toks elgesys turi būti koreguojamas ilgą laiką, aktyviai dalyvaujant įvairiose programose ir grupių užsiėmimuose. Socialinio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad O. J. tėra įgijęs 11 klasių išsilavinimą, iki įkalinimo dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ medkirčiu, pataisos įstaigoje dirba, tačiau gaunamų lėšų pragyvenimui nepakanka, jam finansiškai padeda tėvai bei močiutės. Pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai net 56 783,64 eurų sumai, o išmokėta – 2012,09 eurų. Tad išėjęs į laisvę, nuteistasis neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais ir priverstiniu išieškojimu. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, išsilavinimas bei finansinis nestabilumas, vertinant visa tai nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų finansinės naudos siekimo motyvo kontekste, leidžia daryti išvadą, kad tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juolab, kad išėjęs į laisvę nuteistasis ketina kreiptis į Užimtumo tarnybą.

15. Nesutinkant su nuteistojo skundu, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog teismas, įvertinęs ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo O. J. skunde, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, o teismo priimta nutartis atitinka Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec(2003) 22, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertina nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybes ir sprendimus priima vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji O. J. neatlikta bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių ir 8 dienos, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. vasario 10 d., iš paskirtos galutinės 9 metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, tai yra dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymo veikiant bendrininkų grupėje, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį O. J. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Nuteistojo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje O. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teismų praktiką ar Konstitucijos nuostatas, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią O. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.