Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinės bylos pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Corectus group“ dėl skolos priteisimo perdavimo kitam teismui pagal rūšinį teismingumą klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Corectus group“ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai 199 420,76 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1. papunkčiu, nuo 2016 m. gruodžio 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Civilinė byla perduotina kitam teismui pagal rūšinį teismingumą.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi turi perduoti bylą pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (ES) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones. Aptariamuosiuose nuostatuose numatyta, jog vykdydama jai pavestus uždavinius, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos administruoja SAPARD ir valstybės paramos programoms vykdyti skirtas lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą; registruoja, nagrinėja pateiktus mokėjimo prašymus, priima sprendimą dėl paramos išmokėjimo ir vykdo mokėjimus paramos gavėjams, rengia periodines išlaidų suvestines; pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti.

Minėtos nuostatos patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis). Nacionalinė mokėjimo agentūra, vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas ir naudodamasi šioms funkcijoms įgyvendinti priskirtomis teisėmis, veikia viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis), tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir pretenduojančiojo gauti paramą, susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet nelygiateisiai santykiai. Kaip matyti iš byloje esančios tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Corectus group“ 2012-08-08 sudarytos Paramos sutarties, šios sutarties dalykas yra šalių santykių, susijusių su paramos iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį suteikimu paramos gavėjui, reguliavimas. Tai, jog dėl minėtos paramos skyrimo Nacionalinė mokėjimo agentūra su paramos gavėju yra sudariusi sutartį, nereiškia, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, t. y. viešasis administravimas pasibaigė. Sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę kontroliuoti sutarties vykdymą, o nustačius lėšų panaudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą. Šios nuostatos atitinkamai yra numatytos ir tarp šalių sudarytoje sutartyje. Ieškinio reikalavimas – priteisti iš atsakovės UAB „Corectus group“ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai 199 420,76 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1. papunkčiu, nuo 2016 m. gruodžio 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir pagal įstatymuose įtvirtintas ginčų rūšinio teismingumo taisykles nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio administracinio teisinio ginčo išsprendimas pagal pareikšto reikalavimo pobūdį nėra siejamas su kokio nors tolesnio civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Tai, jog ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, yra nagrinėtini administraciniame teisme, patvirtina ir aktuali teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. Z.S., bylos Nr. A(858)-824/2010). Dėl ginčų, kylančių tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir paramos gavėjų rūšinio teismingumo, yra pasisakiusi ir Specialioji teisėjų kolegija (2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta byloje J. K. v. Nacionalinė mokėjimo agentūra ir kt.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 35 straipsnio nuostatas skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Nors atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas, pagal bendrą ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintą principą, skundas (prašymas) paduodamas pagal atsakovo buveinės vietą. Kadangi atsakovo buveinės adresas yra Buknaičių k., Mažeikių r. sav., tai tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuriam pagal teismingumą ir perduodama byla (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Corectus group“ dėl skolos priteisimo (bylos Nr. e2-973-210/2016) Šiaulių apygardos administraciniam teismui, nagrinėti ginčą įstatymų nustatyta tvarka.