Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-09-21 · Civilinė byla Nr. eB2-495-210/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
eB2-495-210/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Kreditorius
RUAB „Vėtrūna“
Kategorijos
Civilinės bylos numeris eB2-495-210/2015
Teisminio proceso numeris 2-58-3-00266-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.8. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gedonas“ kreditoriaus RUAB „Vėtrūna“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Gedonas“ kreditorius RUAB „Vėtrūna“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Kreditoriaus teigimu, egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p. numatyti bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai. Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

Bendrovės direktorius S. G. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, kas turėjo įtakos bendrovės bankrotui:jis savavališkai, nesilaikydamas teisės aktuose ir įstatuose bei Nuostatuose nustatytos tvarkos, neturėdamas valdybos pritarimo, nuo 2011-01-01 nustatė sau darbo užmokesčio dydį – 4000 Lt per mėnesį, dėl neteisėtai ir savavališkai padidinto atlyginimo bendrovė nuo 2011-01-01 patyrė 64.526,80 Lt dydžio žalą;Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 4 d. 4-6 p. numatyta, kad sprendimus dėl disponavimo ilgalaikiu turtu, kurio vertė viršija 1/20 įstatinio kapitalo, priima bendrovės valdyba. BUAB "Gedonas" direktoriaus kompetencijos ribos buvo šiek tiek praplėstos Nuostatuose numatant teisę direktoriui priimti sprendimus dėl sandorių, kurių vertė neviršija 100.000 Lt, sudarymo. Tačiau, Nuostatų II skyriaus 5 p. buvo aiškiai įtvirtintas ribojimas vadovui savarankiškai sudarinėti ilgalaikio turto įsigijimo ir perleidimo sandorius. Nurodytomis lokalinių teisės aktų nuostatomis S. G. taip pat nesivadovavo, per laikotarpį nuo 2011-01-01 S. G. savavališkai, nesant bendrovės valdybos sprendimų, sudarė eilę ekonomiškai nepagrįstų ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo sandorių: 2011-03-08 jis bendrovės vardu už 20.413,22 Lt įsigijo automobilį Mercedes-Benz 413cdi; 2011-2012 m. S. G., taip pat nesant valdybos sprendimo, pardavė įvairų ilgalaikį turtą dvigubai mažesne nei balansinė verte (Automobilis FORD Transit, kurio likutinė vertė pardavimo metu sudarė 6616,87 Lt, buvo perleistas už 3719,01 Lt, t. y. už 57 % jo likutinės vertė; Automobilis Mercedes- Benz 208, kurio likutinė vertė pardavimo metu siekė 11914,80 Lt, buvo perleistas už 5371,90 Lt, t. y. 45 % jo likutinės vertės; Automobilis VW Transporter buvo parduotas už liktinę vertę-1938 Lt; kilnojamasis namelis, kurio likutinė vertė buvo 3921,25 Lt, parduotas už 2231,41 Lt, t. y. 57 % jo likutinės vertės.S. G. nevykdė 2012-02-27 akcininkų sprendimo, t. y. nesikreipė į banką dėl kreditų grąžinimo termino pratęsimo, tą padaryti buvo įpareigotas pakartotinai, be to buvo įpareigotas pateikti valdybai visus kreipimąsi j banką įrodančius dokumentus, tačiau net ir esant pakartotiniam įpareigojimui, buvęs BUAB "Gedonas" vadovas S. G. kredito sutarčių su AB DNB banku pratęsimo neinicijavo. To jis nedarė tikslingai, siekdamas, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla, t. y. siekdamas, kad bendrovės finansinė padėtis atitiktų ĮBĮ 2 str. 8 p. numatytą nemokumo požymį.Vadovaudamas bendrovei S. G. sudarė eilę nuostolingų ir bendrovei ekonomiškai nenaudingų sandorių:2011 m. pirko įvairias su bendrovės veikla nesusijusias, o būtent namo statyboms ir įrengimui reikalingas prekes: pagal 2011-09-15 PVM s. f. Nr. ERT0353660 iš UAB "Ermitažas" už 627,04 Lt įsigijo 4 vnt. Sieninių šviestuvų "Laura"; pagal 2011-04-29 PVM s. f. Nr. VJT0002948 iš UAB "Vyjotas" už 405,11 Lt įsigijo 30 pakuočių po 40 kg cemento; 2011-10-28 5 pakuotes po 40 kg cemento S. G. įsigijo ir pagal avansinių apyskaitų dokumentus; pagal 2011-03-02 PVM s. f. Nr. EKO00542 iš IĮ "Ekovandenys" už 3990 Lt bendrovė įsigijo vandens filtrą ESR REFINER ir kt. Šias ir kitas įsigytas statybines prekes netrukus už 50 % vertės S. G. pardavė R. M., tokiu būdu R. M. buvo parduota statybinių medžiagų ir namų interjero detalių už 14.131,25 Lt, nors jų įsigijimo kaina ir vertė buvo 50 % didesnė- 28.262,50 Lt;2011-03-31 S. G. iš UAB "Grand partners" už 18.000 Lt įsigijo konsultacines paslaugas (mokymo paslaugas), nors jokių duomenų, kad šios paslaugos bendrovei būtų realiai suteiktos, nėra. Tačiau net ir nevertinant to, bendrovei turint finansinių sunkumų ir trūkstant apyvartinių lėšų įsigyti net už 18.000 Lt mokymo paslaugas yra neracionalu ir neekonomiška.S. G. švaistė, savinosi ir savo reikmėms naudojo BUAB "Gedonas" turtą, tokiu būdu blogino jos finansinę padėtį: Eilė buvusių UAB "Gedonas" darbuotojų ne kartą yra nurodę, jog bendrovės turtas ir resursai buvo naudojami statant S. G. namą. Bendrovės darbuotojai darbo metu dirbdavo S. G. namo statybose, nors darbo užmokestį jiems mokėjo būtent bendrovė, namo statybai buvo perkamos medžiagos, už kurias mokėdavo būtent UAB "Gedonas". Nors tokių epizodų buvo daug, pareiškėjui žinomi keli konkretūs tai patvirtinantys faktai: už bendrovės lėšas S. G. įsigijo apie 1,5 km. tinklo savo namo tvoros statybai;per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo nurašyti net 27 vnt. Ilgalaikio turto objektų, tarp jų jau minėtas plovimo įrenginys "Kercher", krūmapjovė, vejapjovė, NPS (namų priežiūros sistema) Kirby ir kt. Per laikotarpi nuo 2011-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo S. G. nurašė ilgalaikio turto už 33.192,60 Lt, sunaikinti iš jų buvo tik trys objektai, tuo tarpu visų likusių objektų likimas taip ir liko neaiškus;S. G. 2011-04-18 iš bendrovės kasos kaip tariamai atskaitingas asmuo išsimokėjo sau 81.000 Lt.S. G. pažeidė CK 6.930¹ str. numatytą lėšų paskirstymo eiliškumą, suteikdamas pirmenybę vienam kreditoriui pažeidė likusių kreditorių teises ir CK 6.66 str. nuostatas.Iš prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėto priedo "Kreditorių sąrašas" matyti, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovė turėjo kreditorių, kuriems reikalavimai buvo pradelsti jau nuo 2008 m., nepaisydamas to, 2011-04-18 S. G. iš bendrovės kasos pasiėmė 81.000 Lt, tokiu būdu tariamai susigrąžindamas bendrovės naudai patirtų išlaidų sumą;Be to, 2012-05-30, t. y. bankroto bylos iškėlimo dieną, S. G. UAB "Sanistal" pateikė UAB "Gedonas" prekių už 99491,24 Lt, kadangi pastarajai bendrovė buvo skolinga apie 99.500 Lt. Tokiais savo veiksmais S. G. padarė 99491,24 Lt žalą BUAB "Gedonas" ir jos kreditoriams, sąmoningai grąžino skolą vienam kreditoriui, nors tos pačios eilės ir pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai tuo metu buvo (dalis ir iki šiol liko) nepatenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo įsitikinimu visi aukščiau nurodyti S. G. veiksmai – bendrovės turto ir piniginių lėšų švaistymas, savinimasis, bendrovės resursų naudojimas savo asmeninėms reikmėms, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarinėjimas, nuostolingas turto perleidimas, nurašyto turto iššvaistymas, savavališkas atlyginimo padidinimas 4 kartus bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų, bendrovės akcininkų ir valdybos sprendimų nevykdymas ir kt.- akivaizdžiai liudija tyčini blogą įmonės valdymą, kas neabejotinai ir privedė bendrovę prie bankroto. Be to, ieškovo tvirtinimu, teismų praktikoje tyčinio bankroto požymiais pripažįstamas ir atsiskaitinėjimas tik su tam tikrais kreditoriais.

Atsiliepimas

Bankroto administratorius V. D., veikiantis bendrovės vardu, 2014 m. lapkričio 13 d. atsiliepimu pareiškė, jog nesutinka su kreditoriaus prašymu. Administratorius nurodė, kad neįžvelgia tyčinio bankroto požymių, jo nuomone, būtų nelogiška manyti, kad S. G. tyčia siekė privesti įmonę prie bankroto, nes jam priklausė 50 procentų akcijų, už įkeistą turtą jis laidavo savo turtu. Iškėlus bankroto bylą direktorius perdavė visus dokumentus, bankroto procedūros metu aktyviai padėjo ieškoti potencialių pirkėjų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Bankroto procedūros metu buvo patenkinti 80,6 procentai kreditorių reikalavimų, be to nėra nustatyta, kad sutarčių pagrindu prisiimti įsipareigojimai ar kiti S. G. veiksmai būtų galėję ženkliai pabloginti įmonės finansinę būklę, t. y. tirk, kad ji dėl to taptų nemoki. Priešingai, mano ir jam perduotų dokumentų pagrindu teigia, jog S. G. veiksmai inicijuojant bankroto procedūrą „Gedonui“ buvo savalaikiai, ką akivaizdžiai patvirtina visa bankroto procedūra ir patenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis.

Atsiliepimu į ieškinį S. G. atstovas nurodo su pareikštu pareiškimu nesutinkantis, nes pareiškėjas sąmoningai klaidindamas teismą pareiškime minimas faktines aplinkybes išskiria iš visumos ir tokiu būtu visiškai nepagrįstai (išgalvotai) siekia aiškinti šias aplinkybes kaip nulėmusias UAB „Gedonas" bankroto bylos iškėlimą. S. G. įsitikinęs, kad visu vadovavimo bendrovei laikotarpiu (ir tuo pačiu buvimo akcininku laikotarpiu) dirbo iškirtinai UAB „Gedonas" interesais ir kiek išgalėdamas siekė išvengti bankroto bylos iškėlimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4000 Lt atlyginimas S. G. buvo mokamas su bendrovės valdybos žinia ir pritarimu. Nei vienas iš valdybos narių, nei pats valdybos pirmininkas V. B. niekuomet iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo neprieštaravo dėl tokio vadovo atlyginimo dydžio. Laikotarpiu iki atlyginimo susimažinimo, t. y. iki 2009 m. gegužės 1 d., S. G. buvo mokamas 4510 Lt atlyginimas. Toks atlyginimo dydis buvo numatytas 2005 m. gruodžio 20 d. akcininko sprendimu. Atlyginimą, prasidėjus ūkinio (ekonominio) sunkmečio laikotarpiui, S. G. savo iniciatyva susimažino iki 990 Lt. Tokiam atlyginimo sumažinimui nebuvo priimta jokio valdybos sprendimo. Praėjus sunkmečio laikotarpiui, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d., vadovo atlyginimas buvo gražintas iki ankstesnio dydžio, t.y. iki 4000 Lt. Atsiliepime akcentuojama tai, kad atlyginimo padidinimas S. G. neturėjo jokio lemiamos įtakos nei bendrovės nemokumui, nei juo labiau bankrotui;

Atsiliepimas

Nuo 2006 m. (kuomet buvo suformuota valdyba) ilgalaikio turto pirkimo ar pardavimo klausimai niekuomet nebuvo sprendžiami valdybos narių susirinkime. Dėl automobilių pardavimo mažesne nei balansinė vertė atsiliepime pasisakoma, kad transporto priemonės buvo atitarnavusios ir nereikalingos bendrovės veiklai. Automobiliai buvo nebevažiuojantys. Pareiškėjas teigdamas, kad bendrovės vadovas pardavė ilgalaikį turtą itin nuostolingai, turėtų pateikti įrodymus pagrindžiančius šį faktą. Vien tai, kad automobiliai buvo parduoti už kainą, mažesnę nei balansinė vertė, kuri neatskleidžia rinkos vertės, niekaip neįrodo fakto, jog automobiliai parduoti nuostolingai. Pareiškėjo minimi plovimo įrenginiai „Kercher", vejapjovės, krūmapjovės buvo naudojami bendrovės veikloje.

Pareiškime pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad suinteresuotas asmuo, būdamas bendrovės vadovu, neatliko savo pareigų ir neatliko jam akcininkų pavestų veiksmų, t. y. nesikreipė į AB DnB banką dėl kreditų gražinimo termino pratęsimo. S. G. bendravo ir bendradarbiavo su AB DnB banku dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo. Aplinkybė, kad nebuvo pratęstas kredito grąžinimo terminas priklausė ne nuo bendrovės vadovo veiksmų, sprendimą neatidėti termino grąžinimo priėmė bankas. Bendrovės vadovas siekdamas tęsti UAB „Gedonas" veiklą ne kartą raštu kreipėsi į kitą akcininką V. B. su prašymais patvirtini 2011 m. finansines ataskaitas. Šių ataskaitų reikėjo bankui siekiant pratęsti kredito grąžinimo terminus. Delsimas iš V. B. pusės pasirašyti UAB „Gedonas" 2011 m. finansines ataskaitas, galėjo būti vienas iš veiksnių lėmusių AB DnB banko sprendimą nepratęsti kredito grąžinimo termino. Todėl atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes negalima teigti, jog bendrovės vadovas pažeidė bendrovės įstatus ar akcininkų nurodymus bei tyčia siekė sukelti bendrovės bankrotą.

S. G. patvirtino, kad jo namas buvo statomas iš asmeninių lėšų, buvo paimta paskola iš banko AB „SEB", kurios dalis buvo investuota į BUAB „Gedonas", panaudotos gautos lėšos už parduotą miško žemės sklypą, dalis lėšų buvo pasiskolinta iš A. G., t. y. 120 000 Lt;

Atsiliepimas

Dėl pareiškėjo teiginių kad S. G. 2011 m. balandžio 18 d. sau išsimokėjo 81000 Lt bei 2011 m. gruodžio 29 d. išsimokėjo 14131,25 Lt ir taip pažeidė LR CK 6.930¹ straipsnį, atsiliepime pasisakoma, kad šios lėšos buvo išmokėtos pagrįstai, susigrąžinta dalis skolos. LR CK 6.930¹ straipsnio norma taikoma tada, jeigu skolininkas susiduria su nemokumu ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šios normos paskirtis apginti kreditoriaus teises, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę vienam iš kreditorių. Tuo laikotarpiu, kai bendrovė atsiskaitė su S. G., UAB „Gedonas" vykdė veiklą (nebuvo nemoki) ir atsiskaitinėjo su kreditoriais. Šio atveju negalima taikyti LR CK 6.930¹ straipsnio, nes nėra jokių įrodymų, kad BUAB „Gedonas" išmokėdamas S. G. pinigus tapo nemokus ar negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Dėl skolų sudengimo tarp UAB „Sanistal" ir BUAB „Gedonas" atsiliepime nurodoma, kad UAB „Sanistal" ir BUAB „Gedonas" iki bankroto iškėlimo sėkmingai bendradarbiavo: UAB Sanistal" tiekdavo BUAB „Gedonas" metalo ir skardos gaminius. BUAB „Gedonas" buvo skolingas UAB „Sanistal" 99500 Lt ir dėl šios priežasties buvo pasirašytas skolų sudengimo aktas.

Atsiliepimu atkreipiamas dėmesys, kad S. G. dėjo maksimalias pastangas siekdamas išlaikyti įmonės veiklą, S. G. buvo asmeniškai laidavęs už UAB „Gedonas" paimtus iš bankų kreditus (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla 2-1069-71/2012). Todėl niekas kitas, kaip S. G., buvo suinteresuotas bendrovės veiklos tęstinumu ir nesiekė UAB „Gedonas" bankroto.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra numatytos penkios požymių, kurie gali būti pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu, grupės: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Be to, įstatyme išskirti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalis).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Gedonas“ įsteigta 2005 m. liepos 11 d., bendrovės faktiškai vykdyta veikla – gaminių iš skardos formavimas, lankstymas, gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba skardos gaminiais. Bendrovės įstatinis kapitalas sudarytas iš akcininkų įnašų ir yra 126000 Lt, jis padalintas į 1260 paprastųjų vardinių akcijų, kurios lygiomis dalimis priklauso 2 fiziniams asmenims – S. G. ir V. B.. Nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Gedonas“ direktoriumi dirbo S. G..

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi buvęs UAB „Gedonas“ direktorius S. G.. Iškeldamas bankroto bylą, teismas išanalizavo bendrovės direktoriaus pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad pagal 2012 m. gegužės 15 d. balansą bendrovė turėjo trumpalaikio turto už 327 896 Lt, ilgalaikio už 1 347 708 Lt, visi įsipareigojimai siekė 1 552 101 Lt, pradelsti įsipareigojimai – 954 178,65 Lt. Teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių reikalavimus, tarp jų – ir UAB „Vėtrūna“ 10155,46 Lt reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile.

Kiekviena bankroto proceso figūra – teismas, kreditorių susirinkimas ir administratorius – turi aiškiai apibrėžtą kompetenciją. Teismas, be kitų klausimų, pagal pareigas sprendžia klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Šis klausimas gali būti iškeltas tiek paties teismo, tiek kreditorių ir / ar administratoriaus iniciatyva. Teismas, spręsdamas šį klausimą, nėra saistomas bankroto administratoriaus pozicija, kuri susiformuoja, jam pagal pareigas atlikus įmonės patikrinimą.

Šiame kontekste teismas primena, jog pripažinti bankrotą tyčiniu nepakanka nustatyti vien tik neteisėtų veiksmų faktą ar faktus. Įstatyme expressis verbis numatyta, jog neteisėtas veiksmas (veikimas ar neveikimas) turi būti sąmoningas (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Vadinasi, turi būti nustatyta, jog įmonės valdymo organas suvokė ir suprato ar turėjo suvokti ir suprasti, kad, atlikdamas konkretų veiksmą ar jų kompleksą / susilaikydamas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, pažeis kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus. Negana to, turi būti nustatytas priežastinis neteisėtų (sąmoningai atliktų) veiksmų ir įmonės nemokumo ryšys. Kitaip tariant, turi būti nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų rezultatas.

Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl tyčinio bankroto sąvokos sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

UAB „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo eigoje 2015 m. sausio 22 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00301-12, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 209 str., 208 str. 1 d., bus atlikta finansų-buhalterinė ekspertizė. Minėta ekspertizė buvo paskirta Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Teismo prašymu Šiaulių apygardos prokuratūra 2015 m. balandžio 30 d. pateikė teismui 2015 m. kovo 30 d. buhalterinės ekspertizės akto Nr. 11-2578(14) kopiją.

Įvertinus UAB „Gedonas“ 2011 metų finansinius duomenis bei ekspertizės akte atliktą įmonės finansinių rodiklių analizę, akivaizdu, kad įmonės finansinė padėtis buvo tolygi, t. y. įmonė didino savo turtą įsipareigojimų sąskaita, bendrovės įsikūrimo laikotarpiu jos turtą sudarė įstatinis kapitalas. 2006, 2007, 2008 metais susitarus dėl kreditavimo ir sudarius kreditavimo sutartis su AB DnB banku, AB Swedbank, paimtos paskolos investiciniams tikslams – daugiafunkcinių apvaliųjų ortakių ir jų jungių staklynui įsigyti bei stačiakampių ortakių gamybos linijai įsigyti, palaipsniui buvo didinama turto vertė, UAB „Gedonas“ bendras kreditinis įsipareigojimas 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-05-31 mažėjo, lyginant su kreditoriniu įsiskolinimu 2010-01-01 datai, o 2012-06-30 datai padidėjo, tačiau didėjo įsiskolinimas darbuotojams dėl darbo užmokesčio, soc. draudimo įmokų (ekspertizės akto 23 puslapis) ir t. t. Visiems žinoma aplinkybė, kad 2008 metais prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, kuri tęsėsi eilę metų, todėl natūralu, kad pirkimas buvo ženkliai sumažėjęs, todėl strigus pirkimams bendrovei ėmė stigti apyvartinių lėšų, sustojo atsiskaitymas su kreditoriais. Teismui pateikto ekspertizės akto išvados patvirtina, jog bendrovė 2010-01-01 – 2012-05-30 laikotarpiu buvo nemoki, ekspertizės akto išvadose pažymėta, jog nemokumas galėjo atsirasti dėl šių priežasčių: nuostolingos veiklos, apyvartinių lėšų trūkumo, pastovaus pirkėjų įsiskolinimo, įsiskolinimo bankams (ekspertizės akto 41 lapas). Ieškovas, vertindamas ekspertizės aktą, teismo posėdyje pasisakė, kad ekspertai įmonės nemokumą vertino pagal ekonominius kriterijus, vertindamas visų įsipareigojimų ir turto santykį, o ne pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pagal kurias vertinant įmonės nemokumą, svarbus pradelstų įsipareigojimų dydis. Ekspertizės akto 12 priede ekspertas pateikė UAB „Gedonas“ mokumo paskaičiavimą 2010-01-01 – 2012-06-30 laikotarpiui (ekspertizės akto 12 priedas), iš jo matyti toks įmonės turto ir įsipareigojimų santykis:

2010-01-01 turto už 2 444 039 Lt, įsipareigojimų už 2 059 451 Lt;

2010-12-31 turto už 2 205 689 Lt, įsipareigojimų už 1 786 048 Lt;

2011-12-31 turto už 2 030 021 Lt, įsipareigojimų už 1 706 371 Lt;

2012-05-31 turto už 1 615 118 Lt, įsipareigojimų už 1 476 992 Lt.

Įvertinus šiuos duomenis, matyti, kad UAB „Gedonas“ įsipareigojimų dydis 2010 – 2012 metais buvo pakankamai artimas įmonės turimo turto vertei. Ekspertai nenustatė įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio aptariamu laikotarpiu, nes įmonė nevedė pradelstų įsipareigojimų apskaitos, todėl nėra įmanoma nustatyti, ar UAB „Gedonas“ 2010 ir 2011 metais buvo moki, vertinant pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Iš eksperto surinktų duomenų matyti, kad UAB „Gedonas“ ilgalaikių įsipareigojimų masėje 2010-01-01 – 2012-06-30 laikotarpiu Nord/LB Lietuva banko paskola sudarė didžiausią dalį (nuo 1 096 055 Lt 2010-01-01 iki 896 114 Lt 2012-06-30). AB DNB bankas 2012-04-18 raštu Nr. 30.58.37-643 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ ir 2012-05-25 raštu Nr. 30.58.37-795 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ informavo UAB „Gedonas“, kad jeigu bendrovė iki 2012-06-29 neįvykdys finansinių įsipareigojimų, t. y. negrąžins pradelsto kredito sumos, bankas vienašališkai nutrauks sutartis (2008-04-07 Nr. K-2800-2008-22, 2007-04-06 Nr. K-2800-2007-27, 2006-05-17 Nr. 204) (ekspertizės akto 23, 24 puslapiai). Darytina išvada, kad iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo kredito sutartys dar nebuvo nutrauktos, pradelsta kredito dalis pagal visas sutartis 2012-05-24 sudarė 656 338,27 Lt. Šiaulių apygardos teismas, 2012 m. gegužės 30 d. spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gedonas“ civilinėje byloje Nr. B2-863-210/2012, nustatė, kad įmonės ilgalaikis turtas 2012-05-31 sudarė 1 347 708 Lt, trumpalaikis – 327 896 Lt, pradelsti įsipareigojimai – 954 178,65 Lt, t. y. bankroto bylos iškėlimo momentu įmonės pradelstos skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto išvadas apie UAB „Gedonas“ nemokumą, įmonės finansinės veiklos rodiklius minėtu laikotarpiu, ieškovo argumentus dėl netinkamos UAB „Gedonas“ nemokumo nustatymo metodikos Įmonių bankroto įstatymo prasme, daro išvadą, kad UAB „Gedonas“ 2010-01-01 – 2012-05-30 laikotarpiu buvo nemoki. Ši išvada nėra tiek reikšminga, nes bet kuriuo atveju, ar įmonė buvo moki, ar ne, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla sąmoningai buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Teismo posėdyje apklaustas buvęs UAB „Gedonas“ vadovas S. G. paaiškino, kad 2005 metais, jis būdamas vieninteliu įmonės akcininku, priėmė sprendimą nustatyti direktoriaus atlyginimo dydį 4500 Lt, toks atlyginimas buvo mokamas iki sunkmečio 2009 m. gegužės. Praėjus sunkmečio laikotarpiui, nuo 2011 metų vadovui buvo grąžintas ankstesnis atlyginimas 4000 Lt. Buvusio vadovo teigimu, bendrovės valdyba žinojo apie direktoriaus atlyginimo dydį, nes jai kasmet buvo teikiamos veiklos ataskaitos, tačiau prieštaravimų nereiškė. Buvusio vadovo nuomone, nelogiška tikėtis, kad pakankamai didelės bendrovės vadovas dirbtų už minimalų atlyginimą, toks atlyginimas neatitiktų vadovo atsakomybės apimties. Lietuvos teismo ekspertizės 2015-03-30 akto ketvirtuoju klausimu konstatuota, kad UAB „Gedonas" direktoriui S. G. nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. vasario mėn. buvo apskaičiuojamas 4.100,00 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Pagrindas tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti, tikėtina, galėjo būti UAB „Gedonas" Akcininko 2005-12-20 sprendimas, kuriuo bendrovės vadovui buvo nustatytas 4.500,00 Lt darbo užmokestis. UAB „Gedonas" Akcininko 2005-12-20 sprendimas, kuriuo bendrovės vadovui buvo nustatytas 4.500,00 Lt darbo užmokestis, priimtas laikantis UAB „Gedonas" įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2005-07-18, kodas 180244430, 7.10.2 punktu. Eksperto nuomone, UAB „Gedonas" 2010-12-28 įsakymas Nr.P-10/17, kuriuo bendrovės direktoriui S. G. nuo 2011-01-01 didinamas darbo užmokestis iki 4.000,00 Lt, priimtas nesilaikant UAB „Gedonas" įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2007-08-03, kodas 180244430, 7.2 punkto, t. y. nesant bendrovės valdybos sprendimo. UAB „Gedonas" direktoriui S. G. darbo užmokestis iki 4.000,00 Lt buvo padidintas tuomet, kai bendrovė jau buvo nemoki. Teismo vertinimu, šis formalus S. G. padarytas pažeidimas, atlyginimo pasididinimas nuo minimalaus iki 4000 Lt per mėnesį, nesilaikant nustatyto teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į įmonės dydį bei veiklos apimtis, apyvartos dydį, nebuvo direktoriaus sąmoningas veiksmas, siekiant privesti įmonę prie tyčinio bankroto, šį veiksmą teismas vertina kaip direktoriaus siekį mokėti atlyginimą, atitinkantį atsakomybės dydį bei rinkos sąlygas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013. Be to pažymėtina, jog toks atlyginimas vadovui buvo mokamas ankstesniuoju įmonės sprendimu iki ekonominės krizės, kai jai prasidėjus vadovas pats vienašališkai priėmė sprendimą susimažinti atlyginimą.

Dėl ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo sandorių buvęs bendrovės vadovas S. G. atsiliepime ir paaiškinimuose teigė, kad pareiškėjo nurodomos transporto priemonės, kilnojamas namelis buvo atitarnavę ir parduoti kaip nereikalingi bendrovės veiklai, bendrovė pardavimo procese analizavo analogiškų transporto priemonių rinkos vertę, dėl savo nusidėvėjimo jos buvo parduotos už tiek, kiek pasiūlė pirkėjai, tai buvo reali kaina. Reali kaina skyrėsi nuo likutinės balansinės vertės. Bankrutuojančios UAB „Gedonas“ 2012 metų bankroto administratoriaus ataskaitoje 6 skyriuje Ilgalaikio turto pirkimas, pardavimas, nurašymas per 36 mėn. laikotarpį išvardintas bendrovės per 36 mėnesius įsigytas ilgalaikis turtas, tame tarpe automobilis Mersedes Benz 413cdi, įgytas 2011-03-08 už 20413,22, kilnojamasis namelis, įgytas 2010-01-04 už 6919,05, taip pat bendrovės per 36 mėnesius parduotas ilgalaikis turtas, dalis ilgalaikio turto parduota už mažesnę, nei likutinę vertę: Ford Transit parduotas už 3719,01 Lt, likutinė vertė 6616,87 Lt, kilnojamasis namelis parduotas už 2231,41 Lt. Likutinė vertė 3921,25 Lt, Mersedes Benz 208 parduotas už 5371,90, likutinė vertė 11914,80 Lt. Kita dalis turto parduota už didesnę, negu jo likutinė vertė, viso per 36 mėnesius parduoto turto likutinė vertė 29324,32 Lt, jis visas parduotas už 26830,56 Lt. Bankroto administratorius ataskaitoje nurodo patikrinęs automobilių Ford Transit ir Mersedes Benz 208 pardavimo sandorius, prie pirkimo-pardavimo sutarčių rastos interneto svetainėse pasiūloje buvusių analogiškų automobilių kainų kopijos, administratoriaus nuomone, automobiliai parduoti tuometine rinkos kaina. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius pateikė automobilių Mersedes Benz 208 ir Ford Transit pardavimo dokumentus kartu su pridėtais tokios pat markės automobilių, viešoje erdvėje pasiūlytų pardavimui, pasiūlymais, pateikti duomenys patvirtina, kad automobiliai buvo parduoti artimomis kainomis rinkos kainai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-03-30 ekspertizės akto išvadoje septintuoju klausimu (18 ekspertizės akto puslapis) konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 – 2012-07-02 UAB „Gedonas“ pardavė ilgalaikio turto už 26494,22 Lt (be PVM), parduoto turto likutinė vertė sudarė 26567,40 Lt, tad vieną turtą UAB „Gedonas“ pardavė pigiau, kitą brangiau, negu likutinė vertė, iš viso turtas buvo parduotas 73,18 Lt pigiau. Buvusio bendrovės vadovo S. G. paaiškinimu, pardavus netinkamą naudoti ir nusidėvėjusį įmonės turtą, buvo nupirktas krovininis automobilis Mersedes Benz, kuris buvo būtinas įmonės veiklai vykdyti, vežioti įmonės produkciją, todėl, šis sandoris, nors įvykdytas pažeidžiant formalią bendrovės įstatuose nustatytą tvarką, negali būti vertinamas, kaip sąmoningas buvusio vadovo veiksmas, siekiant privesti įmonę prie bankroto. Teismo vertinimu, net ir pripažinus, jog bendrovės vadovas suvokė, kad, parduodamas bendrovės turtą mažesne negu likutinė vertė kaina, pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, nebūtų pagrindo konstatuoti, jog aptariamas veiksmas privedė bendrovę prie bankroto. Kitaip tariant, nebūtų pagrindo pripažinti, kad egzistuoja priežastinis vadovo neteisėto veikimo ir bendrovės nemokumo ryšys. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, kurie pinigine išraiška sudaro 1 631 404,69 Lt. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste yra akivaizdus faktas, kad bendrovės nemokumas nėra jos vadovo veiksmų, susijusių su turto pardavimu, rezultatas. Turto pardavimas mažesne negu likutinė vertė kaina nėra svari nemokumo būsenos susiformavimo priežastis. Žvelgiant retrospektyviai, jeigu turtas būtų parduotas net ir keliais kartais didesne negu likvidacinė vertė kaina, bendrovė vis vien neturėtų mokios įmonės statuso. Todėl, jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, jog egzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja teisinis priežastinis ryšys.

Dėl ieškovo tvirtinimo, kad bendrovės direktorius S. G. 2011 m. pirko įvairias su bendrovės veikla nesusijusias, o būtent namo statyboms ir įrengimui reikalingas prekes (sieninius šviestuvus, cementą; vandens filtrą), šias ir kitas įsigytas statybines prekes netrukus už 50 % vertės S. G. pardavė R. M., tokiu būdu R. M. buvo parduota statybinių medžiagų ir namų interjero detalių už 14.131,25 Lt, nors jų įsigijimo kaina ir vertė buvo 28.262,50 Lt, buvęs UAB „Gedonas“ vadovas paaiškino, kad sunkmečiu bendrovei teko sudarinėti eilę barterinių sandorių, už savo patiektą produkciją įsigyti kitų įmonių prekių ir patiems šias prekes pardavinėti. Teismo vertinimu, nors šie sandoriai nebuvo ekonomiškai naudingi bendrovei, dėl jų metu patirto nuostolio dydžio bei svarbių, sunkmečio sąlygotų, tokių sandorių priežasčių šių bendrovės vadovo veiksmų negalima vertinti kaip kryptingo įmonės bankroto siekio. Teismas atmeta ir ieškovo argumentus dėl mokymo paslaugų įsigijimo iš UAB "Grand partners", teismo vertinimu 18000 Lt vertės už metų laiko trukmės bendrovės direktoriaus mokymus sandoris nėra sąmoningas bendrovės vadovo bankroto siekimo veiksmas, priešingai, bandymas kelti savo kvalifikaciją ir tobulintis vertintinas kaip siekis tęsti sėkmingą bendrovės veiklą.

Dėl įmonės turto nurašymo buvęs įmonės vadovas S. G. tvirtina, kad plovimo įrenginiai „Kercher", vejapjovės, krūmapjovės buvo naudojami bendrovės veikloje, nusidėvėję jie buvo nurašyti. Lietuvos teismo ekspertizės 2015-03-30 akto septintuoju klausimu pasisakyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-07-02 UAB „Gedonas“ nurašė ilgalaikio turto už 33192,60 Lt, Viso turto likutinė vertė buvo lygi 0, išskyrus automobilį VW Transporter, kurio likutinė vertė 1000 Lt ir kurį bendrovė nemokamai perdavė R. L. įmonei, kuri surenka eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ekspertizės akto 39, 40 puslapiai). Eksperto nuomone, turto nurašymas negalėjo sumažinti įmonės mokumo, nes įmonė laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-05-30 buvo nemoki. Teismo posėdyje buvęs įmonės direktorius S. G. paaiškino, kad taip susiklostė aplinkybės, kad būtent nurodomu laikotarpiu buvo nurašytas turtas už tokią sumą, iki tol įmonės turtas nebuvo nurašinėjamas, nes jo buvimas bendrovės turto balanse darė įmonę patrauklesne kreditorių atžvilgiu. Visi nurašyti daiktai buvo sudėvėti, netinkami naudoti, todėl jų nurašymas buvo pagrįstas ir logiškas žingsnis bendrovės veikloje. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad UAB „Gedonas“ administracinės bei gamybinės patalpos turėjo 1 ha teritoriją su užsodinta žole ir krūmynais, kuriuos būtina prižiūrėti, atmeta ieškovo argumentus dėl kai kurių nurašytų įrenginių naudojimo direktoriaus asmeninėms reikmėms, pvz. tvoros ir kt.

Iš bylos medžiagoje esančio Visuotinio akcininkų susirinkimo 2012 m. vasario 27 d. protokolo Nr. 25 matyti, kad jo metu buvo priimtas sprendimas prašyti AB DNB banko atidėti investicinio kredito pagal 2006-05-17 Kredito sutartį Nr. 204, kredito pagal 2007-04-06 Kredito sutartį Nr. K-2800-2007-27 mokėjimus ketveriems metams bei perkelti galutinio mokėjimo terminą iki 2015-12-31, kredito linijos pagal 2008-04-07 Kredito linijos sutartį Nr. K-5800-2008-22 grąžinimo terminą 2 metams, minėtu sprendimu nutarta leisti bendrovei įkeisti AB DnB banko naudai bendrovei priklausančias administracines patalpas, gamybos atsargas, apvaliųjų ortakių liniją. Atsiliepime bei duodamas paaiškinimus teismo posėdyje buvęs įmonės vadovas S. G. tvirtino, kad bendravo ir bendradarbiavo su AB DnB banku dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo. Aplinkybė, kad nebuvo pratęstas kredito grąžinimo terminas priklausė ne nuo bendrovės vadovo veiksmų, sprendimą neatidėti termino grąžinimo priėmė bankas. Bendrovės vadovas siekdamas tęsti UAB „Gedonas" veiklą ne kartą raštu kreipėsi į kitą akcininką V. B. su prašymais patvirtini 2011 m. finansines ataskaitas, prašymai pridėti prie S. G. atsiliepimo, priedas Nr.6. Šių ataskaitų reikėjo bankui siekiant pratęsti kredito grąžinimo terminus. Delsimas iš V. B. pusės pasirašyti UAB „Gedonas" 2011 m. finansines ataskaitas, galėjo būti vienas iš veiksnių lėmusių AB DnB banką sprendimą nepratęsti kredito grąžinimo termino. Buvusio įmonės vadovo teigimu, kredito pratęsimui bankas reikalavo papildomų įsipareigojimų, įkeitimo ar laidavimo, tačiau akcininkas V. B. laiduoti atsisakė. Pats S. G. jau buvo laidavęs bankui kredituojant įmonę, todėl tikėjosi iš akcininko tokio pat geranoriškumo. Minėtame ekspertizės akte dvidešimtuoju klausimu (ekspertizės akto 47 puslapis) ekspertė išsakė poziciją, kad jeigu 2012-04-17 AB DnB bankas būtų pratęsęs kreditų pagal sutartis Nr. K-2800-2008-22, Nr. K-2800-2007-27 ir Nr. 204 grąžinimo terminą, tai UAB „Gedonas“ mokumui įtakos neturėtų, kadangi bendrovė šiuo laikotarpiu buvo nemoki. Teismo nuomone, AB DNB banko sprendimas neatidėti kredito mokėjimų buvo nulemtas ne per mažų bendrovės direktoriaus pastangų, o dėl sunkmečio susiklosčiusių banko vykdomų atsargesnių kreditavimo teisinių santykių, didesnių kredito užtikrinimo reikalavimų, kurių įvykdyti nesutiko nė vienas iš dviejų bendrovės akcininkų.

Dėl tarpusavio skolos užskaitos, 2012-05-30 atliktos tarp UAB „Gedonas“ ir UAB „Sanistal“ buvęs įmonės vadovas S. G. paaiškino, kad įmonė UAB „Sanistal“ pristatinėjo specifinę produkciją pagal tarpusavio susitarimą ir konkrečius užsakymus, produkcija UAB „Sanistal“ buvo perduota stengiantis gauti UAB „Gedonas“ kuo didesnės naudos, kuo mažiau pažeisti įmonės kreditorių interesus, nes tokia produkcija, kaip įvairūs ortakiai, ventiliavimo įrenginiai, jų jungiamosios dalys bankroto procedūros metu tikėtina būtų buvusios parduotos kaip metalo laužas. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad formaliai šių dviejų įmonių skolos užskaita buvo atlikta jau iškėlus įmonei bankroto bylą, tačiau tarpusavio skolos užskaita buvo įformintas prekių perdavimas, įvykęs bankroto bylos iškėlimo dieną, įmonės direktoriui nežinant apie bankroto bylos iškėlimo faktą. Įvertinus įmonės gamintos produkcijos specifiką, siauras pritaikymo galimybes, susiklosčiusius UAB „Gedonas“ ir UAB „Sanistal“ tarpusavio prekybinius santykius, teismas nepritaria ieškovo buvusio vadovo šių veiksmų vertinimui, kad tokiais savo veiksmais S. G. sąmoningai tyčia privedė įmonę prie bankroto. Teismas vertindamas šiuos veiksmus protingumo kriterijais sprendžia, jog toks sprendimas buvo logiškas ir pagrįstas, siekiant naudos įmonei ir jos kreditoriams.

Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ieškovas teigia, kad UAB „Gedonas“ turtas ir resursai buvo naudojami statant S. G. namą, bendrovės darbuotojai darbo metu dirbdavo S. G. namo statybose, nors darbo užmokestį jiems mokėjo būtent bendrovė, namo statybai buvo perkamos medžiagos, už kurias mokėdavo būtent UAB "Gedonas". Šioms aplinkybėms patvirtinti teismo posėdyje ieškovo iniciatyva buvo apklaustas liudytojas V. Š., buvęs UAB „Gedonas“ ortakių gamybos vadovas, nurodė žinantis, kad 2010-2011 metais 2-3 UAB „Gedonas“ darbuotojai dirbo buvusio direktoriaus S. G. namo statybose. Liudytojo teigimu, jie specialiai į darbą buvo priimami tam, kad galėtų atlikti statybos darbui, įmonei tokie darbuotojai nebuvo reikalingi. Liudytojas patvirtino galėjęs žinoti šias aplinkybes, nes įmonė buvo pakankamai maža, galima buvo matyti, kur koks darbuotojas dirba. Teismas šiuos liudytojo parodymus vertina kaip jo nuomonę ir pripažįsta nepakankamus ieškovo tvirtinamoms aplinkybėms įrodyti. Darydamas tokią išvadą, teismas įvertina S. G. nurodytas, byloje nepaneigtas aplinkybes, kad minėtu laikotarpiu įmonėje dirbo apie 70 žmonių, darbai buvo atliekami įvairiuose objektuose, skardinimo darbams atlikti buvo reikalingi darbuotojai statybininkai. Be to, liudytojas pripažino pasibaigus darbo santykiams UAB „Gedonas“ dirbęs ieškovės UAB „Vėtrūna“ įmonėje. Šiuo aspektu teismas taip pat įvertina ir buvusio įmonės vadovo kartu su atsiliepimu pateiktus duomenis apie S. G. jo sutuoktinės L. G. 2009 ir 2010 metų pajamas, bei 2009-09-22 paskolos sutartį iš A. G., iš kurių matyti, kad S. G. šeima turėjo pakankamai lėšų įsigytam namui įsirengti.

Buvęs įmonės vadovas atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu nurodė 2011 m. balandžio 18 d. sau išsimokėjęs 81000 Lt, šios lėšos atskaitingam asmeniui buvo išmokėtos pagrįstai, susigrąžinta dalis skolos. Šis lėšų išmokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais, išmokėjimo metu negaliojo CK 6.930¹ str., numatantis lėšų paskirstymo grynaisiais pinigais eiliškumą. Teismas, įvertinęs išsimokėtos sumos dydį, aplinkybes, kad buvęs įmonės direktorius S. G. asmeniškai buvo laidavęs pagal kreditavimo sutartis su DnB Nord bankas (prievolių pagal Kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimui tarp banko ir laiduotojo S. G. buvo sudaryta 2006-05-17 Laidavimo sutartis Nr. 1, 2008-04-07 laidavimo sutartis Nr. L-2800-2008-22, ir 2010-04-1- laidavimo sutartis Nr. L-2800-2010-27/2, kuriomis laiduotojas S. G. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Gedonas“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles banku (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys iš Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos bylos Nr. 2-442-71-2013)), sprendžia, kad šis lėšų išmokėjimas atskaitingam asmeniui, įvykęs daugiau negu vieneri metai iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti vertinamas kaip sąmoningas buvusio bendrovės vadovo veiksmas, siekiant UAB „Gedonas“ privesti prie bankroto.

Teismo atlikta sandorių analizė ir aplinkybių, kuriomis veikė įmonė, visuma neleidžia nustatyti, kad UAB „Gedonas“ vadovas tyčia siekė bankroto. Tą paneigia ir tas faktas, kad S. G., būdamas pusės bendrovės akcijų savininkas, 2012 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gedonas“ iškėlimo vien dėl tos priežasties, kad bendrovėje pradėjo trūkti apyvartinių lėšų ir nebegalėdamas atsiskaityti su kreditoriais jis nematė kitų būdų išspręsti susidariusią problemą.

Kaip matyti iš finansinių dokumentų, UAB „Gedonas“ balansinė turto vertė 2010 ir 2011 metais skyrėsi nežymiai (nuo 2206833 Lt 2010-12-31 sumažėjo iki 2030021 Lt 2011-12-31), taip pat sumažėjo ir mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (nuo 1787151 Lt 2010-12-31 iki 1706371 Lt 2011-12-31). Todėl teismo nuomone, nesant žymaus nuostolio didėjimo ir turto mažėjimo požymių, nėra pagrindo teigti, kad minėtais metais atliktos finansinės operacijos bei sudaryti sandoriai turėjo įtakos įmonės nemokumui susidaryti, kad, akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims. Akivaizdu, kad visi sandoriai buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, dėl ekonominio sunkmečio kartais labiau nuostolinga, nei pelninga, dėl to nei vieno iš šių sandorių negalima laikyti kenkiančiu įmonės mokumui. Tai konstatuoti leidžia ir duomenys, buvę bankroto byloje pačiam vadovui pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: tuo metu kreditoriniai reikalavimai sudarė 1552100,60 Lt, o turtas – 1675604,01 Lt, taigi padengiančios visus įsiskolinimus, ir tai vertintina kaip savalaikis kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo, nemažinant kreditorių galimybių išsiieškoti skolas iš įmonės turto. Pažymėtina, kad įmonės bankroto procedūros metu buvo patenkinti 80 procentų kreditorių reikalavimų. Todėl negalima teigti, jog įmonės vadovas akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, sudarė įmonei nuostolingus sandorius žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, kitaip labiau pablogino įmonės finansinę padėtį, ar kad tai buvo atlikta dėl įmonės vadovo tikslingų tyčinių veiksmų. Taip pat svarbu paminėti, kad BUAB „Gedonas“ administratorius patikrino visus šios įmonės sandorius ir nenustatė, kad įmonės valdymo organai būtų akivaizdžiai blogai organizavę jos valdymą, sudarę įmonei nenaudingus sandorius ar perleidę arba paslėpę įmonės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms grąžinti.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog nepasitvirtino bendrovės kreditoriaus teiginiai, kad vadovas savo veiksmais privedė bendrovę prie bankroto. Teismo vertinimu, pagrįstu nustatytų faktinių aplinkybių analize, nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės bankrotas yra tyčinis. Todėl teismas atmeta kreditoriaus RUAB „Vėtrūna“ prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti RUAB „Vėtrūna“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius