- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2-873-868/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04630-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- R. M., B. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S.,
institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei T. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovei S. K., tretieji asmenys R. M., B. M., institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. V. miesto apylinkės prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau patikslintu ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaikų B. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą B. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt., kol vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą V. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt., kol vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą K. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt., kol vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovės S. K., žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetą.
Papildomai ieškovas nurodė, kad buvo pateikti duomenys apie S. K. (iki santuokos nutraukimo buvusi Macko), gim. 1971-02-27, ir R. M., gim. 1972-10-13, gyvenančių Kelmijos sodų 41-oji g. 13, Vilniuje, šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai - B. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Tyrimo metu buvo gauta informacija ir medžiaga iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus priklausomybės ligų centro, VSĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2011-08-13 raštu Nr. A133-7188 (3.3.5.4-TD1) pateikė B. M., V. M. ir K. M. gimimo įrašų nuorašus. B. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. 3274, V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. 1001 ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. 3346 nurodyti - motina S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir tėvas R. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-07-14 raštu Nr. A732-3793(2.13.2.45-SR6) pateikė informaciją apie šeimą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad S. M. ir R. M. šeima Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-04 įsakymu Nr. 40-367 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šia šeima dirba Vilniaus m. Socialinės paramos centro (toliau - Centras) socialiniai darbuotojai.
Centro 2011-02-11, 2011-07-11 pateiktais duomenimis, 2008-11-20 S. M. ir R. M. išsituokė. S. M. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos neteikiamos, kadangi šiuo metu moters gyvenamoji vieta nežinoma. S. M. savo vaikais nesirūpina, jais nesidomi, neteikia išlaikymo.
Centro bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis, R. M. gyvena trijų kambarių sodo namelyje, namuose švaru, tvarkinga. R. M. stengiasi rūpintis dukromis, vykdyti individualaus socialinio darbo uždavinius, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Apsilankymų šeimoje metu vaikų teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Individualaus darbo plane R. M. įsipareigojo domėtis dukrų ugdymu, poreikiais, susirasti darbą arba įsiregistruoti Vilniaus teritorinėje darbo biržoje (toliau - Darbo birža). R. M. stengiasi vykdyti individualaus darbo plano uždavinius, bendradarbiauja su socialine darbuotoja. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, R. M. šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje.
2008-11-20 R. M. ir S. M. nutraukė santuoką. R. M. su buvusia žmona ryšių nepalaiko, jos gyvenamosios vietos nežino. R. M. teigimu S. K. mergaičių nelanko, jų ugdymu nesidomi. Auginti ir prižiūrėti dukras jam padeda jo teta L. B.. Mergaitės šiuo metu gyvena pas L. B. adresu Kelmijos sodų 24-oji g. 21, Vilniuje. R. M. neprieštarauja, kad vaikai gyvena pas tetą, kadangi ten sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos. Pasak L. B., R. M. stengiasi rūpintis mergaitėmis, dukras lanko, su jomis bendrauja, tačiau vyrui reikia priminti kokias pareigas turi atlikti tėvas. Anot moters, vyrui labai trūksta socialinių įgūdžių. Apsilankymų pas L. B. metu pastebėta, kad gyvenamajame būste palaikoma švara ir tvarka, mergaitės patenkintos, kad jos gyvena pas tetą. Pasak L. B., vasaros metu mergaitės dažnai pačios aplanko tėvą, tačiau jos ten nenakvoja. Moteris teigia, kad Rimas alkoholio nevartoja, nes jis užsikodavęs. Apsilankymų namuose metu, nebuvo pastebėta vaiko teisių pažeidimų atvejų.
R. M. paskirta išmoka vaikams (156,00 Lt/mėn.), šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų (720,00 Lt/mėn.), priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (306,00 Lt/mėn.). Šeima gauna paramą maisto produktais iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims.
Vyriausiajai dukrai B. M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ji lanko Vilniaus specialiojo ugdymo centrą „Aidas" (toliau - centras). Mergaitė šioje įstaigoje gyvena visą savaitę, savaitgaliais ir atostogų metu grįžta į namus. Vilniaus specialiojo ugdymo centro '"Aidas" 2011-09-12 rašte Nr. S-63 nurodyta, kad B. M., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko UC „Aidas" IX -ą lavinamąją klasę. Ugdoma pagal individualią specialiąją adaptuotą ugdymo programą skirtą specialiųjų poreikių vaikams. Mergaitė grupėje jaučiasi gerai. Noriai bendrauja su bendraamžiais ir pedagogais, mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus. Božena mielai globoja vaikus, noriai dalyvauja bendrose ir individualiose veiklose. Veiklų metu atlieka jai patinkančias užduotis, mėgsta būti giriama, jai t.y. tarsi paskatinimas ką nors daryti. Mergaitę į ugdymo centrą pirmadienį atveža ir penktadienį išveža VŠĮ „Vilties akimirkos" autobusas. Boženą globoja teta. Mama ugdymo centre jau keleri metai nesilanko. Paklausus Boženos, ką veikė namuose, ne visada gali atsakyti, ne viską suvokia ją supančioje aplinkoje, todėl negali adekvačiai įvertinti situacijos namuose. Į ugdymo centrą mergaitė atvyksta gerai nusiteikusi, švari, tvarkingais drabužiais. Kartais nenoriai važiuoja namo.
V. S. vidurinė mokykla 2011-09-08 rašte Nr. SD-19 nurodė, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenančios Kelmijos sodų g. 24 Nr. 21, mokosi Salininkų vidurinės mokyklos 6c ir 3b klasėje. Mergaitės gyvena pas tėvo R. M. tetą L. B., nes mergaičių motina S. K. nuo 2008 m. negyvena šeimoje ir nesirūpina vaikais. 6c klasės auklėtojos D. A. teigimu, V. M. mokymusi rūpinasi tėvas R. M. ir tėvo sesuo L. B.. Mergaitė mokosi pagal modifikuotą programą, per pamokas dažnai nesukaupia dėmesio, tačiau stengiasi mokytis ir būti atidi. Noriai dalyvauja popamokinėje veikloje, pati siūlo savo pagalbą, dalyvauja klasės vaidinimuose, turi organizacinių gebėjimų. 3b klasės auklėtoja R. D. K. M. apibūdina kaip ramią, santūrią ir tylią mergaitę. Karina visada turi reikalingas mokymosi priemones, į mokyklą ateina švari, tvarkingais rūbeliais. Per pamokas dažnai būna išsiblaškiusi, todėl mokosi gana silpnai. Mokytoja nurodo, kad nuo pirmųjų dienų mergaite rūpinasi tėvas R. M. ir teta L. B.. Į klasės susirinkimus ateina tėvas, o iškilus mokymosi sunkumams ar problemoms mokykloje - lankosi teta. Karina labai rūpinasi vyresnė sesuo - Viktorija.
VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras nurodė, kad nei S. M. stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė.
VŠĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2011-08-08 pažymoje Nr. K6-2-12254 nurodyta, kad S. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta.
Vilniaus priklausomybės ligų centras 2011-08-04 rašte Nr. 5525 pranešė, kad S. M. į narkologinę įskaitą neįrašyti.
Informatikos ir ryšių departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos 2011-08-08 raštu Nr. (6-4) 9R-9844-4 pateikė duomenis, kad S. M. (Kuznecova) ir R. M. teisti po vieną kartą. R. M. buvo taikytas bausmės atidėjimas ir vėliau priimta nutartis atleisti nuo bausmės.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdyba 2011-08-09 raštu Nr. 5-13-S-1242 nurodė, kad S. K. (ankstesnė pavardė Macko) tris kartus bausta administracine nuobauda, paskutinius kartus šiais metais. R. M. du kartus baustas administracine nuobauda, paskutinį kartą 2004-04-13.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2011-08-06 raštu Nr. (8.31)3-49413 pateikė pažymas Nr. 4-8-8925 ir Nr. 4-8-8927 apie S. K. ir R. M. valstybinį socialinį draudimą nuo 2011-01-01 iki 2011-08-09. Iš pažymų matyti, kad per nurodytą laikotarpį nei S. K., nei R. M. niekur nedirbo.
Kaip matyti iš aukščiau pateiktos medžiagos, S. K. 2008 metais, išsiskyrusi su vyru R. M., išėjo iš šeimos gyvenamosios vietos ir visiškai nebesirūpina savo dukterimis. Savo dukroms ji neteikia jokio materialinio aprūpinimo, nesidomi mergaičių gyvenimu, neauklėja jų. Visa tai stengiasi daryti tėvas R. M., padedamas L. B. bei socialinių darbuotojų.
Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaiko interesams (LR CK 3.159 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR CK 3.180 straipsnį neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai tėvai (tėvas ar molina) vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Pabrėžtina, kad 2009 m. kovo 3d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009 Lietuvos A. T. pažymėjo, kad pagal LR CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, nustatęs bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Ieškovas nurodė, kad iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad atsakovė, S. K. (buvusi Macko), nevykdo prigimtinės pareigos rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, t.y. ji visiškai nusišalinusi nuo jų auginimo, auklėjimo, tinkamai jų neprižiūri, nesirūpina jų ugdymu, sveikata. Ji dukromis nesirūpina nuo 2008 metų, kai išėjo iš namų. Paliko savo nepilnametes dukras vyro priežiūrai, niekada jų nelankė. Lietuvos A. T. civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002 pažymėjo, kad "Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio". Vyresnioji dukra Božena turi sunkią negalią, jai ypač svarbus abiejų tėvų rūpestis ir globa, tačiau motina jos niekada neaplankė ugdymo centre „Aidas", kur mergaitė praleidžia daugiausia laiko. Atsakovė nesidomi ir jaunesniųjų savo dukrų gyvenimu - nelanko jų nei namuose, nei mokykloje, nesidomi dukrų pasiekimais ar problemomis. Nėra duomenų, kad ji teiktų kokią materialinę pagalbą savo vaikams. Toks motinos elgesys skaudina vaikus, sukuria jiems nesaugumo pojūtį, neužtikrina tinkamo auklėjimo. Tokio pobūdžio tėvų valdžios neįgyvendinimas (vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus, jais rūpintis, prižiūrėti) laikytini kaltais veiksmais ir tokiu būdu S. K. motinos valdžia nepilnamečių Boženos, Viktorijos ir Karinos atžvilgiu turėtų būti apribota neterminuotai, kadangi nėra duomenų, kad S. K. elgesys ateityje galėtų pasikeisti.
Nepilnametės Božena, Viktorija ir K. M. gyvena su savo tėvu R. M. gyv. Kelmijos sodų 41-oji g. 13, Vilnius, todėl skirti nuolatinę globą bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą nėra pagrindo.
2012-02-14 ieškovas pateikė prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5123-585/2008 buvo nutraukta R. M. ir S. M. (Kuznecovos) santuoka. Teismo sprendimu buvo išspręstas ir nepilnamečių vaikų išlaikymo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-15 nutartimi ieškovo prašymą patenkino, priėmė ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir civilinę bylą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo nutraukė.
Institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą bei aktą byloje, kuriuose nurodė, kad S. K. ir R. M. šeima skyriui yra žinoma. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė S. K. ir toliau nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, nedalyvauja jų auklėjime, išlaikyme.
Institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą bei moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir nurodė, kad skyriaus atstovai lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad S. K. su sugyventiniu V. Š. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bendrabučio tipo vieno kambario bute. Buto plotas apie 12 kv.m. Patogumai numatyti dviems butams. Buities gyvenimo sąlygos kuklios, bet bute buvo švaru. Atsakovė niekur nedirba, gauna socialinę pašalpą. Anot atsakovės, santuokos nutraukimo metu, jinai, kaip išlaikymo formą, paliko visą jai nuosavybės teise priklausantį namą vaikams. Atsakovė neneigė fakto, kad nelanko savo vaikų, nurodė, kad per keturis metus savo vaikams davė du kartus po 100,00 Lt ir kelis kartus perdavė saldainių. Anot atsakovės, vaikai nenoriai bendrauja su ja, ryšys yra nutrūkęs.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko pilnai ir prašo tenkinti.
Atsakovės atstovas advokatas A. M. nurodė, kad S. K. motinos valdžia neturėtų būti ribojama, kadangi ji nori bendrauti su vaikais, tačiau jai trūksta socialinių įgūdžių, jai gėda, jog taip pasielgė ir paliko vaikus ir išėjo gyventi su kitu vyru.
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, registruota Teritorinėje darbo biržoje. Atsakovė nurodė, jog nori bendrauti su savo vaikais, nori juos lankyti, tačiau jai gėda, kad paliko vaikus, ji mano, kad pasielgė netinkamai. Nurodė, kad negalėjo kartu pasiimti vaikų, kadangi bute mažai vietos ir visi netilptų. Šeimos iširimo priežastimi nurodė alkoholį ir meilę kitam vyrui. Atsakovė nurodė, jei situacija pasikartotu ji vaikų nepaliktu.
Tretysis asmuo R. M. nurodė, kad ieškinį palaiko pilnai.
Teismo posėdžio metu apklaustas V. Š. (atsakovės S. K. sugyventinis) nurodė, kad atsakovė verkia dėl vaikų, ji stengiasi, nori bendrauti, tačiau bijo, bijo, jog prieš ją bus panaudotas fizinis smurtas. Liudytojas nurodė, jog su atsakove gyvena vieno kambario bute su bendra virtuve. Bute vietos mažoka, tačiau liudytojas neprieštarautų, jeigu vaikai lankytų motiną jų gyvenamojoje vietoje.
Liudytoja Vitalija M. Z. nurodė, kad vaikams geriau gyventi su tėvu bei teta, vaikams dabar socialinė padėtis yra geresnė. Vaikams gyvenant su motina situacija buvo labai bloga, vaikai jautė alkį, skurdą, kartais ir fizinį smurtą. Dabar situacija yra pasikeitusi į gerąją pusę.
Teismo posėdžio metu apklaustos nepilnametės mergaitės nurodė, kad mama jų nelanko, nesirūpina. Mergaičių prisiminimai apie mamą yra blogi, jos nurodė, kad ji net valgyt nemokėdavo daryti, nupirkdavo dešrelių, tačiau ne visada. V. M. nurodė, kad su mama susitikti nenori, jai to nereikia.
Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR Konstitucijos 38 str., LR CK 3.3 str. 1 d. 3.180 str.).
Ištyrus byloje esančią medžiagą, išklausius proceso šalis bei liudytojus nustatyta, kad 2008-11-20 R. M. ir S. M. nutraukė santuoką. R. M. su buvusia žmona ryšių nepalaiko, jos gyvenamosios vietos nežino. R. M. teigimu S. K. mergaičių nelanko, jų ugdymu nesidomi. Auginti ir prižiūrėti dukras jam padeda jo teta L. B.. Mergaitės šiuo metu gyvena pas L. B. adresu Kelmijos sodų 24-oji g. 21, Vilniuje. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad S. M. ir R. M. šeima Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-04 įsakymu Nr. 40-367 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. S. K. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikiamos nebuvo, kadangi tarnybos darbuotojams moters gyvenamoji vieta nežinoma, atsakovė gyvenamosios vietos nenurodė (b.l. 6). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnametėmis mergaitėmis rūpinasi tėvas R. M. ir L. B. (b.l. 6-11, 22-24). V. S. vidurinės mokyklos 6c ir 3b klasės auklėtojų tarnybiniai pranešimai, 2011-10-18 Gelbėkit vaikus Salininkų vaikų dienos centro „Šaltinis“ direktorės paaiškinimas patvirtina faktą, kad R. M. šeima yra žinoma. Paaiškinime nurodoma, kad centro darbuotojai su ta šeima dirba jau 6 metus. Žino kokia yra situacija šeimoje buvo anksčiau ir dabar. Anksčiau su šeima buvo labai sunku dirbti, vaikai buvo neprižiūrėti. S. K. (buvusi Macko) socialiniai įgūdžiai buvo labai silpni, po to ji pradėjo gerti, galiausiai paliko šeimą, išėjo gyventi pas sugyventinį. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė savo vaikais nesirūpina, neskiria dėmesio, meilės ir motiniškos šilumos. Atsakovė niekur nedirba, yra registruota Teritorinėje darbo biržoje, kaip pati teismo posėdžio metu pripažino, jog praeityje buvo problemų dėl alkoholio vartojimo, nurodė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, kartais per šventes išgeria šampano. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepilnamečių vaikų išlaikymui yra skyrusi 100,00 Lt, kuriuos perdavė L. B., mergaičių nelanko nes jaučia gėdą ir baimę.
Dėl motinos valdžios apribojimo būdo.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įpareigojantis atsižvelgti į vaiko interesus imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, yra įtvirtintas 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje vaiko tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams įtvirtinta prioritetinė pareiga užtikrinant vaiko teises (Lietuvos A. T. 2002 m. birželio mėn. 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35, kat. 69.4; Teismų praktika 17).
Pagal LR CK 3.180 str. 1 d. teismas gali laikinai arba neterminuotai apriboti tėvų valdžią, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, išeitų, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).
Pagal LR CK 3.181 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. E. Ž. Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaikų interesus.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir LR CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, taikant laikiną tėvų valdžios apribojimą – kokį terminą nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.
Atsakovė teismo posėdyje tvirtino, kad davė vaikams du kartus po 100,00 Lt, taip pat kelis kartus perdavė saldainių, tačiau teismas tokio atsakovės elgesio nelaiko nuolatiniu ir tinkamu rūpinimosi dukromis.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu bei nustačius atsakovės S. K. nuo 2008 m. nesirūpinimo savo vaikais, vengimu atlikti motinos pareigą auklėti savo vaikus faktą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovei S. K. laikinai apriboti motinos valdžią jos dukroms (LR CK 3.180 str. 1 d.). Laikinai apribodamas motinos valdžią jos dukroms, teismas įvertino, kad praeityje, t.y. iki 2008 m. (santuokos su R. M. nutraukimo) nebuvo užfiksuoti atsakovės nesirūpinimo dukromis faktai, jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą 2008-04-04, teismo posėdžio metu atsakovė teigė norinti bendrauti su dukromis, jas lankyti, esant galimybei prisidėti prie išlaikymo teikimo, todėl yra tikimybė, kad ji atkurs su dukromis nutrūkusius tarpusavio santykius, tačiau tam reikia laiko, noro ir kitų asmenų (socialinių pedagogų, psichologų) pagalbos.
Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad atsakovė praktiškai nuo pat santuokos nutraukimo su R. M. momento, t. y. nuo 2008-10-20 dukromis nesirūpina, nesidomi jo auklėjimu, sveikata, gyvenimo ir buities sąlygomis, vaikų nelanko. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ne kartą socialiniai darbuotojai yra teigę, kad ne tik tėvui, bet ir motinai S. K. trūksta socialinių įgūdžių, sugebėjimo integruotis ne tik į visuomenę, bet ir į savo šeimą. Įvertinus tokias nurodytas aplinkybes, teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovė S. K. dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti dukras, jomis visiškai nesirūpina, tačiau teismas, išklausęs atsakovę vis dėl to linkęs manyti, kad padėtis galėtų pasikeisti, todėl atsakovei S. K. motinos valdžia apribojama terminuotai, nustatant dviejų metų laikotarpį. Teismas daro išvadą, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, šioje situacijoje neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų per griežta sankcija ir prevencinio, auklėjamojo poveikio neatliktų. O tėvų valdžios apribojimo institutas turi atlikti ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Taip pat ir E. Ž. Teisių Teismas šią priemonę (neterminuotą tėvo/motinos valdžios apribojimą) taip pat laiko išimtine (pvz., Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).
Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai dvejiems metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apriboti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaikų B. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.