- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- A2.2.-827-737/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00746-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Pažeidėjas
- P. Ž.
- Kategorijos
- 2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Ž., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Jonavos skyriaus atstovei Rasai Bužavienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini)., bedarbės, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. Ž. pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, savavališkai užėmė apie 3 m² valstybinės žemės, perkeldama matininko nustatyto standarto įtvirtintą riboženklį į kitą vietą, taip padidindama 5-6 linijos ilgį nuo 8,07 m iki 9,20 m ir neteisėtai įrengė tvoros mūrinį pamatą, t.y. įvykdė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu P. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, kad tvorą darė pagal matininko įkaltą kuoliuką. Matininkas man atmatavo ir ji juo pasitikėjau. Kaip tas kuoliukas atsidūrė toliau, nežino. Jo pati nenukėlė. Kadangi buvo aiškios ribos, pradėjo statyti tvorą. Tada kaimynas pradėjo kabinėtis dėl statomos tvoros. Paaiškėjo, kad buvo patraukta 1,17 m į gatvę. Buvo atvažiavusios kelios komisijos, bet bendravo su kaimynu, su kuriuo jie konfliktuoja. Ji pradėjo tvorai lieti pamatus. Vėliau gavo laišką, kad jie įlindo į valstybinę žemę ir paskirta 150 eurų bauda. Tuomet viską ką buvo pastatę – pamatus ir tvorą išardė. Atvažiavę iš statybos inspekcijos patikrino. Su paskirta bauda nesutinka, nes ir taip patyrė nuostolių, pirko medžiagas.
Teismo posėdžio protokolą surašiusios institucijos atstovė Rasa Bužavienė paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vyriausiasis specialistas S. V. atlikdamas žemės patikrinimą, kaip P. Ž. laikosi LR Žemės įstatymo nustatytų reikalavimų, pagal Žemės kontrolės nuostatose nustatytus reikalavimus, nustatė, kad P. Ž. užima apie 3 kvadratinius metrus valstybinės žemės. Taip pat nustatė, kad jos žemės sklypo, nors jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kadastriniai matavimai yra atlikti, P. Ž. žemės sklypo ribos yra žinomos, nes ji pasirašė ant plano, kuris pateiktas į bylą. Vyr. specialistas S. V. nustatė, kad 5-ame posūkio taške savavališkai perkeltas riboženklis ir taip padidindamas 5-6 ribinės linijos ilgį nuo 8,07 m iki 9,0 m. Nustatė, kad perkeldama riboženklį į kitą vietą neteisėtai įrengė tvoros mūrinį pamatą. Už tai P. Ž. buvo surašytas administracinis nurodymas, su kuriuo ji nesutiko ir tada buvo nustatyta, kad ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., t. y. savavališkas žemės užėmimas.
Teismo posėdžio metu S. V. paaiškino, kad surašė P. Ž. protokolą, pagal V. P. – gretimos namų valdos savininko skundą. Kadangi žemėtvarkos projekte yra suformuotas P. Ž. sklypas, jis šiai dienai dar nėra privatizuotas ir įteisintas, tik tai suformuotas, tai palygino pagal planelį ir pamatė, kad 20 metrų sklypo riba tiesi, o po to ryškus posūkis į kairę. Kilus įtarimui, kad riboženklis perkeltas, pamatavus nustatė, kad riboženklis buvo paslinktas virš metro į kitą pusę. Moteriškė sake nežinanti, kaip riboženklis persislinko. Jie surašė patikrinimo aktą, protokolą ir administracinį nurodymą per 10 dienų sumokėti valstybei pusę minimalios baudos.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. D. paaiškino, kad atliko kadastrinius matavimus 2014 m. rudenį, Ž. rengė kadastrinių matavimų bylą, sustatė savininko duotus medinius riboženklius. Pavasarį kreipėsi ir prašė atstatyti vieną, būtent ginčytiną, riboženklį, nes jo neliko. Gegužės mėnesį dar kartą pastatė riboženklį jau pagal nustatytus standartus – su raudona kepurėle ir pagal P. Ž. duotą planą, kitoje pusėje yra duotos taško koordinatės. Gali suklysti tik 30 cm paklaidoje. P. Ž. sakė, kur darys tvorą ir klausė, ar tiksliai pamatuota. Tada jis dar kartą patikrino ar į tą vietą įstatė riboženklį. Riboženklis buvo įkaltas kaip priklauso pagal standartus, išlindusi kepurėlė buvo keli centimetrai. Paprastai iš praktikos žino, kad po dviejų savaičių riboženklių nebelieka. Laukuose juos ištraukia arba išaria, nes trukdo. Gavus skundą, važiavo kartu su Nacionalinės žemės tarnybos specialistu į vietą ir rado P. Ž. įrengtą tvorą, kuri buvo ne tiesi, bet patraukta į savo pusę ir pačioje pabaigoje užsukta link to riboženklio. Riboženklis buvo, bet ne toje vietoje ir mano, jog ne jo statytas.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Ž. patvirtino sutuoktinės P. Ž. parodymus ir papildė, kad pirmam riboženklio kuoliukui dingus, jokio ženklo toje vietoje neliko. Kai buvo įkaltas pirmas kuoliukas, sklypo ribos ėjo šonu. Tvorą statė pagal matininko atžymėtą ribą. Plano nežiūrėjo, nes namas žmonos vardu ir į dokumentus jis nelenda. Kai matininkas matavo jie su žmona buvo šalia. Metalinis kuoliukas buvo įkaltas giliai į žemę, kodėl atvažiavę patikrinti riboženklį rado įkaltą negiliai, negali paaiškinti.
Bylos dokumentais nustatyta, kad pažeidimas nustatytas 2015-07-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui atlikus matavimus ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.5ŽN-63-(14.5.73), dalyvaujant D. G. ir matininkui R. D. (b.l.2-5).
Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Jonavos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo 2015-07-21 aktu Nr.5ŽN-63-(14.5.73) nustatyta, kad patikrinimas atliktas pagal gautą skundą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, namų valdos žemės sklypo naudotoja (žemė valstybinė) P. Ž. savavališkai užėmė dalį valstybinės žemės (apie 3 m²), nes jos naudojamo žemės sklypo ribos pagal faktinį naudojimą neatitinka sklypo riboms suformuotos rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo naudotoja P. Ž., kadastrinių matavimų metu sutiko su jai vietovėje pažymėtomis sklypo ribomis ir 2014-10-10 pasirašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, tačiau vėliau 5 posūkio taške savavališkai perkėlė riboženklį (padidindama 5-6 ribinės linijos ilgį nuo 8,07 m ilgio iki 9,20 m) į kitą vietą ir neteisėtai įrengė tvoros mūrinį pamatą (b.l.6-9).
Žemės sklypo planu nustatyta, kad planas sudarytas 2014-10-10 R. D. ir P. Ž. yra pasirašiusi, kad su planu sutinka. Plane pažymėta neteisėtai užtverta teritorija (b.l.9).
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodytu, kad P. Ž., būdama sklypo savininke, savavališkai užėmė apie 3 m² valstybinės žemės ir neteisėtai įrengė tvoros mūrinį pamatą. Nors P. Ž. kaltės nepripažįsta ir nurodo, kad tvorą statė pagal matininko riboženklius, tačiau teismas atsižvelgia į teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, kad sklypo ribos buvo nustatinėjamos ne vieną kartą ir riboženkliai buvo statomi dalyvaujant P. Ž.. R. D. patvirtino, kad pats du kartus P. Ž. yra statęs riboženklius, kad matavęs viską tiksliai kokybišku prietaisu, kurio galima maksimali paklaida 30 cm. P. Ž. savo namų valdoje gyvena apie 40 metų, todėl teismas netiki pažeidėjos paaiškinimais, apie tai, kad ji, nors ir dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, tačiau neprisimenanti, kurioje vietoje buvo atžymėtos jos sklypo ribos. Duomenų, kad kas kitas galėjo perkelti riboženklį nėra, o prieš pradedant lieti tvoros pamatus P. Ž. turėjo elgtis atsakingai ir pasitikslinti nustatytą ribą.
Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad P. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
P. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK ATPK 286-288 str., 45 str. 1 d., 30-32 str., teismas
nutaria:
P. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. , ir ją nubausti 300 (trijų šimtų) eurų bauda.
Išaiškinti, kad vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Jonavos skyriui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.