- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-3559-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02904-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- F. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Italijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 18 d. 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), F. S. vairuodamas automobilį Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. F. S., nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie įvykį nepranešęs policijai, su automobiliu Peugeot 206 iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. S. kaltę pripažino iš dalies, teismui parodė, kad pažeidimo dieną buvo įvykio vietoje, savo mašiną Peugeot apžiūrėjo, kai jam paskambino policija, tuomet pastebėjo įbrėžimus ir tik tada suprato, kad yra kaltas, ir kad jis įvažiavo į kitą automobilį, tačiau nieko nejautė, todėl kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažįsta (29 b.l.).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. J. parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega, gavo pranešimą iš VPK budėtojo, jog praeivis matė, kaip kitas automobilis atsitrenkė į stovintį BMW ir nuvažiavo. Liudytojas su kolega nuvyko į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, nubraižė schemą ir nufotografavo. Liudytojas taip pat parodė, kad BMW automobilio apgadinimai ženklūs (38-39 b.l.).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad įvykio dieną jo automobilis BMW buvo pastatytas (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie mašinos, ją atsirakino, tačiau pastebėjo, jog kitaip sucypė signalizacija, apėjęs aplink mašiną pamatė, kad nubrauktas priekinis buferis, apgadinimai buvo pakankamai ženklūs (39 b.l.).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad įvykio dieną, būdamas gretimame kieme, išeidinėjo į gatvę, išgirdo kaukiančią mašinos signalizaciją ir pamatė sparčiai nuvažiuojančią šviesios spalvos mašiną. E. J. įsidėmėjo šio automobilio numerius, pamatė ant BMW automobilio įbrėžimą ir nesulaukęs apgadintos transporto priemonės BMW savininko, jis iškvietė policiją (50-51 b.l.).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. G. parodė, kad jis surašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimą, kurį F. S. pasirašė, jame F. S. kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad apgadinimų nepajautė, pažeidimo padarymo dieną F. S. pats vairavo automobilį. Taip pat nurodė, jog jis atliko transporto priemonių sugadinimų aukščių matavimus ir nustatė pakankamai nemažus apgadinimus (51 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. S. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė, jog įvažiavo į kitą automobilį, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. F. S. kaltę, visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklūs liudytojo E. J. parodymai, kad įvykio dieną būnant gretimame kieme, jis išgirdo signalizaciją ir pamatė greitai nuvažiuojančią mašiną, priėjęs prie BMW automobilio su veikiančia signalizacija pamatė, kad transporto priemonė apgadinta. Būtent jis iškvietė policiją (50-51 b.l.).
Liudytojo E. J. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų – G. J. ir D. G., teisme duoti paaiškinimai. Liudytojas G. J. parodė, kad įvykio dieną su kolega nuvyko į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, nubraižė schemą ir nufotografavo, BMW apgadinimai ženklūs (38-39 b.l.), o liudytoju D. G. parodė, kad jis atliko transporto priemonių sugadinimų aukščių matavimus ir nustatė pakankamai nemažus apgadinimus (51 b.l.). Aplinkybę, kad BMW automobilio apgadinimai ženklūs, patvirtina ir apgadintos transporto priemonės vairuotojo R. P. parodymai, jog nubrauktas priekinis buferis, apgadinimai buvo pakankamai ženklūs (39 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, atitinkantys loginę įvykių seką, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (15 b.l.), kuriame nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai, kurie atitinka automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus, sutampa pobūdis, plotis ir aukščiai nuo žemių, tai yra – Peugeot automobiliui nubrauktas užpakalinio bamperio kairės pusės kampas, nubraukti dažai nuo užpakalinio kairės pusės sparno (nuo arkos virš bamperio). Minėtu transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatytus apgadinimus patvirtina ir fotonuotraukos (8-11, 16-18 b.l.). Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų mastas atitinka nustatytą transporto priemonės techninės apžiūros aktu, o ant BMW automobilio likę baltos spalvos dažų žymės atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės Peugeot spalvą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniai pranešimai (4,5 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (6 b.l.), R. P. paaiškinimas (7 b.l.), informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, kad automobilio Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas yra O. Č. (12 b.l.), S. K. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad ji automobilį Peugeot 206 pirko iš O. Č., o vėliau pardavė F. S. (13 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (23 b.l.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad F. S. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad F. S. 2015 m. kovo 18 d. 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. F. S., nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie įvykį nepranešęs policijai, su automobiliu Peugeot 206 iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. F. S. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. F. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p), be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo yra keturis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, bei rodo jo didelę nepagarbą socialinėms normoms ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių paisymą.
Vertinant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu (48 b.l.) netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes teisė vairuoti yra būtina darbinėms funkcijoms atlikti, teismas pažymi, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, pakenkti jo artimųjų gerovei, F. S. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, už ką turi patirti ir kilusius jam neigiamus padarinius, todėl nėra teisinio pagrindo F. S. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tai yra skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, F. S. skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijų ribose, bei papildoma nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
F. S. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą paskirti 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.