Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-115-380/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-19
Bylos Nr.
1S-115-380/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12117-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Raimondas Mažulis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-115-380/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12117-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Raimondo Mažulio skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmę subendrinus su 2018 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, nustatyta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartimi perkvalifikavus veikas R. B. nustatyta galutinė subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2016 m. birželio 7 d. (dvi paros), nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m birželio 12 d. (dvi paros), nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. birželio 16 d. (dvi paros), nuo 2016 m. birželio 16 iki 2016 m. liepos 16 d., bei pagal pirmiau pradėtą vykdyti 2018 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį, pakeistą 2019 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, atlikta bausmės dalis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. paleistas lygtinai pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 3 dalį. Numatyta probacijos termino pradžia – 2023 m. spalio 27 d., pabaiga – 2025 m. rugsėjo 14 d.

4. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimas dėl įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų skyrimo nuteistajam R. B.. 2024 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas Probacijos tarnybos pateiktas patikslintas teikimas, kuriuo prašoma R. B. panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos ir pasiųsti jį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Teikime nurodoma, kad R. B. piktybiškai nevykdo lygtinio paleidimo ir probacijos sąlygų, daro administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas, todėl, atsižvelgus į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos didėjimą, manoma, kad probacijos tikslas bus pasiektas tik panaikinus lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos.

5. Skundžiama 2024 m. spalio 17 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą tenkino, panaikino R. B. Kauno kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą lygtinį paleidimą ir jį pasiuntė atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas nurodė nutartį vykdyti jai įsiteisėjus, bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo R. B. faktinio sulaikymo dienos. Teismas savo sprendimą motyvavo tokiais toliau nurodomais argumentais. Iki Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo dienos R. B. padarė 19 administracinių nusižengimų, dėl 10 iš jų jau yra priimti galutiniai sprendimai, daugelis pažeidimų susiję su viešąja tvarka. Nutraukus intensyvią priežiūrą, pasitaisymo ženklus rodęs R. B. ėmė nesakingai vartoti alkoholį, išgėręs nesilaiko įstatymų, daro pažeidimus, pats nuteistasis to kritiškai nevertina. Net neskyrus įpareigojimo nevartoti alkoholio, R. B. turėjo susilaikyti nuo piktybiško girtavimo. R. B. yra pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai, viename iš jų nustatytas pakankamas pagrindas taikyti suėmimą 3 mėnesiams ir, nors nėra galutinių procesinių sprendimų šiuose tyrimuose, R. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra padidėjusi ir dėl to kenčia aplinkiniai. Apylinkės teismo vertinimu šioje byloje nustatyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog R. B. nėra pasiruošęs savo elgesį keisti neizoliuotas nuo visuomenės ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

6. Skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas R. Mažulis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti Probacijos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 26 d. teikimo. Skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

6.1. Su skundžiama nutartimi nesutinkama. Cituojamos BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatos.

6.2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės koncentruojasi į R. B. izoliavimą, tačiau visiškai užmiršta kitus bausmės tikslus, taip pat ir tai, kad visos priemonės padėti R. B. pasikeisti nėra išnaudotos. Šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje galioja ultima ratio principas, visų pirma reiškiantis, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė teisinės atsakomybės priemonė, tačiau taip pat ir keliantis klausimus, ar iš tiesų būtina bausti asmenį už tam tikro nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu, ar būtinas ilgas įkalinimo terminas, ar būtina kalinį laikyti iki bausmės termino pabaigos ir pan. Taigi, ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo (ar jo panaikinimo), siekiant ilgalaikio efekto (t. y. nuteistojo realaus pokyčio), tikslinga neapsiriboti vien laisvės atėmimo taikymu ar grąžinimu atlikti bausmės, tačiau ieškoti ir kitų (švelnesnių) priemonių nuteistojo elgesiui paveikti.

6.3. Duomenys iš asmens bylos rodo, kad R. B. taisėsi, tačiau situacija 2024 m. liepos pabaigoje staiga pasikeitė. 2023 m. spalio 27 d. R. B. atvyko į Probacijos tarnybą, jam įdiegta elektroninio stebėjimo įranga, tačiau 2024 m. sausio 26 d. įranga pašalinta, nenustačius pažeidimų ir OASys balų padidėjimo; 2024 m. sausio 19 d. R. B. baigė pataisos programos kursą; 2024 m. vasario 19 d. priklausomybių konsultanto sprendimu nebeliko poreikio tolimesnėms konsultacijoms, tačiau jos atnaujintos 2024 m. liepos 31 d. ir numatyta konsultacija 2024 m. rugsėjo 3 d.; 2024 m. balandžio 19 d. Probacijos tarnybos psichologės sprendimu po 2 konsultacijų, tolimesnių konsultacijų poreikio nebebuvo.

6.4. Iš esamų duomenų galima spręsti, kad pažeidimų darymą ir R. B. pasikeitusį elgesį didele dalimi nulėmė alkoholio vartojimas. Probacijos metu 2024 m. vasario 19 d. priklausomybių konsultanto sprendimu konsultacijos buvo nutrauktos, nes joms nebeliko poreikio. Tikėtina, kad šis sprendimas buvo skubotas, dėl to pradinis Probacijos tarnybos kreipimasis į teismą buvo dėl papildomų priemonių, susijusių su alkoholio vartojimu, nustatymo. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad nemaža dalis pažeidimų padaryta nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, taigi, visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą spėjimą, kad pritaikius R. B. papildomas priemones ribojančias alkoholio vartojimą, gali būti ir išvengta ir pakartotinių pažeidimų ir iš esmės pasiektas R. B. ilgalaikis grįžimas į visuomenę.

6.5. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad panaikinus R. B. intensyvią priežiūrą, jo elgesys pasikeitė, tačiau lygtinio paleidimo panaikinimas net nepamėginus taikyti į pagrindinę problemą (alkoholio vartojimą) nukreiptų kitų priemonių tikrai neužtikrins tvaraus bausmės tikslų užtikrinimo. Klausimais, susijusiais su ikiteisminiuose tyrimuose nagrinėjamomis aplinkybėmis, pasisakyti nėra prasmės, kadangi tyrimuose nepriimti jokie galutiniai sprendimai. Nors R. B. taikomas suėmimas, tačiau nutartis dėl suėmimo yra apskųsta ir bus nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.

6.6. Pateikti argumentai, susiję konkrečiai su probacijos ir lygtinio paleidimo panaikinimo pagrindais, yra pakankami, kad Probacijos tarnybos teikimas būtų netenkintas ir ji būtų įpareigota taikyti kitas probacijos priemones.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į nuteistojo R. B. gynėjo advokato R. Mažulio skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Mamertas Paulikas prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Skundas atmestinas.

9. Išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo advokato skundą, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino patikslintą Probacijos tarnybos teikimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo nuteistajam R. B. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo R. B. asmens byloje bei teikimo medžiagoje esančius duomenis ir nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

10. BVK 82 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Probacijos įstatyme.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

12. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, cituodamas šiuo metu nebegaliojančios redakcijos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad 2024 m. gegužės 7 d. įstatymu Nr. XIV-2592 (TAR, 2024, Nr. 2024-08764) nustatyta, kad sprendimai dėl iki įsigaliojant įstatymui Nr. XIV-2592 (2024 m. gegužės 14 d.) teisme gautų probacijos teikimų pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnį priimami vadovaujantis įstatymo Nr. XIV-2592 6 straipsniu pakeistomis Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, tuo tarpu šioje byloje Probacijos tarnybos pirminis ir patikslintas teikimai Klaipėdos apylinkės teisme buvo gauti po 2024 m. gegužės 14 d., jau įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai – atitinkamai 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d., todėl aptariamu atveju reikia vadovautis būtent aktualios redakcijos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios buvo aptartos šio procesinio sprendimo 11 punkte. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė nesutrukdė apylinkės teismui priimti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo, kuriuo R. B. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Bylos medžiaga patvirtina, kad probacijos vykdymo laikotarpiu, po intensyvios priežiūros ir priklausomybės konsultanto konsultacijų nutraukimo, nuteistasis itin dažnai be pateisinamų priežasčių tinkamai nevykdė probacijos sąlygų, ėmė nuolat vartoti alkoholį, darė naujus administracinius nusižengimus, jam buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, jis nutraukė bet kokį bendradarbiavimą ir bendravimą su Probacijos tarnybos pareigūnais, dėl šių priežasčių Probacijos tarnyba pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą, todėl neabejotinai egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. probacijos pradžia buvo 2023 m. spalio 27 d., o pabaiga numatyta 2025 m. rugsėjo 14 d. Probuojamasis buvo supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už Probacijos sąlygų nevykdymą, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas, buvo įdiegta elektroninio stebėjimo įranga, kuri 2024 m. sausio 26 d. buvo nuimta. Pagal probuojamojo priežiūros planą buvo numatytos tokios resocializacijos priemonės: iki bausmės pabaigos kreiptis dėl priklausomybės konsultanto paslaugų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologo konsultacijose arba kito specialisto motyvuojančiuose pokalbiuose, dalyvauti elgesį keičiančiose programose. 2024 m. balandžio 19 d. Probacijos tarnybos psichologės sprendimu po dviejų nuteistojo konsultacijų tolesnio poreikio konsultacijoms nebebuvo. Nuo 2024 m. vasario 19 d. priklausomybių konsultanto sprendimu konsultacijos nebebuvo tęsiamos, nenustačius poreikio. Nuo 2024 m. liepos 31 d. priklausomybių konsultanto konsultacijos atnaujintos, numatyta konsultacija 2024 m. rugsėjo 3 d. R. B. baigė elgesio pataisos programos kursą 2024 m. sausio 19 d., o nuo 2024 m. kovo 15 d. pradėjo dalyvauti programoje OTO, dalyvavo 2-juose iš 5-ių užsiėmimų, 2 iš 3 savo nedalyvavimų juose pateisino nedarbingumu. R. B. dalyvavo Užimtumo tarnybos organizuotoje programoje įgyti teisę vairuoti sunkųjį autotransportą. Į Probacijos tarnybą individualiam darbui atvykdavo blaivus (pasibaigus intensyviai priežiūrai, probuojamojo būsena buvo vertinama vizualiai, t. y. jis nebuvo tikrinamas specialiosiomis priemonėmis, kadangi jam inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti nenustačius apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų). Nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. R. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. liepos 18 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą.

14. Tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog R. B. iki Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos padarė net 19 administracinių nusižengimų, dėl 10 iš jų skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo priimti procesiniai sprendimai (nutarimai), paskirtos baudos nesumokėtos. Daugelis nuteistajam inkriminuotų administracinių nusižengimų yra susiję su viešąja tvarka: nuteistasis, būdamas neblaivus, pasirodė viešoje vietoje, vartojo alkoholį, elgėsi neadekvačiai, konfliktavo su aplinkiniais žmonėmis, taip pat yra nubaustas už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, už automobilio ir dviračio vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, už svetimo turto sugadinimą ir pan. (b. l. 78–90). Taip pat iš Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenų matyti, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu R. B. buvo pradėti net 7 nauji ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (b. l. 92–95).

15. Nors skunde teigiama, kad galutiniai sprendimai anksčiau minėtose R. B. bylose dar nėra priimti, o pagrindinė nuteistojo problema yra alkoholio vartojimas, todėl dar reikėtų išbandyti švelnesnes probacijos priemones, ribojančias jo piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, jog nors ikiteisminiai tyrimai nuteistajam tebevyksta, galutiniai sprendimai juose dar nėra priimti, tačiau vien iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis, probacijos taikymo pradžioje rodęs pasitaisymo ženklus, nutraukus jam taikytą intensyvią priežiūrą, pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, o išgėręs nesilaiko įstatymų, padarė labai daug administracinių nusižengimų, iki teikimo nagrinėjimo jam buvo priimti ir įsiteisėjo net 10 nutarimų administracinių nusižengimų bylose, kuriais jam buvo skirtos administracinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pats R. B. savo daromų pažeidimų kritiškai nevertina, visiškai nenurodė, jog ketina (siektų) pasikeisti, pradėti gydytis nuo alkoholizmo, norėtų pakeisti gyvenimo būdą. Sutiktina su apylinkės teismo nuomone, jog pats R. B. turi ir turėjo būti suinteresuotas nepažeidinėti probacijos sąlygų, piktybiškai nevartoti alkoholio net ir neskyrus jam tokio įpareigojimo, siekiant pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, leidžiant atlikti dalį laisvės atėmimo bausmės laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad per du mėnesius iki skundžiamos nutarties priėmimo nuteistajam buvo pradėti net 7 ikiteisminiai tyrimai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, o viename iš jų jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, nes šios aplinkybės rodo, kad šiuo metu yra įvykęs akivaizdus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas.

16. Teisiškai reikšmingą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą patvirtina ir bylos medžiaga. Laisvės atėmimo vietoje ir 2023 m. gruodžio 1 d. Probacijos tarnyboje atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką buvo nustatyta, kad R. B. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei – 74 balai. Nustatytos probleminės sritys: gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos. 2024 m. rugpjūčio 8 d. vėl atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą R. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupė nepasikeitė (išliko vidutinė), tačiau buvo nustatytas 5 svertinių taškų padidėjimas gyvenimo stiliaus srityje (79 balai). Dėl nustatytų pažeidimų 2024 m. rugpjūčio 23 d. vėl buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuriuo nustatyta, kad rizikos grupė dar labiau padidėjo – iki 90 balų (b. l. 10). Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad R. B. iki skundžiamos nutarties priėmimo nebendravo su Probacijos tarnybos pareigūnais, jo mobilusis telefonas visą laiką buvo išjungtas, Probacijos tarnybos pareigūnams nuvykus į jo nurodytą gyvenamąją vietą, buvo nustatyta, kad jis nurodytu adresu nebegyvena, nuteistojo kaimynai pareigūnams paaiškino, kad R. B. buvo iškeldintas dėl triukšmo ir netinkamo elgesio. Probacijos tarnybos pareigūnai akcentavo, kad R. B. į Probacijos tarnybą neatvykdavo, neskambindavo, jo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, todėl nebebuvo jokios galimybės vykdyti jo priežiūros. Skundžiamos nutarties priėmimo metu R. B. dėl pareikšto įtarimo padarius naują nusikalstamą veiką buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Tai, kad nuteistojo gynėjo teigimu, nutartis, kuria nuteistajam buvo skirtas suėmimas, buvo apskųsta aukštesniajam teismui, savaime nereiškia, kad į šią aplinkybę (griežčiausios kardomosios priemonės taikymą) negalima atsižvelgti vertinant, ar pagrįstai nuteistajam buvo panaikintas lygtinio paleidimo taikymas ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.

17. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, kurios patikimai patvirtina akivaizdų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju probacijos tikslas nebus pasiektas. Nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą, jo elgesys ir požiūris į Probacijos sąlygų nevykdymą bei itin dažnai daromus (taip pat ir galbūt daromus) naujus įvairaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus rodo jo atsainumą ir visišką neatsakingumą, susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės aktų nustatytos tvarkos laikymąsi. Toks nuteistojo elgesys vertintinas kaip sąmoningas, piktybiškas probacijos sąlygų nevykdymas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir R. B. resocializacija galima be realaus paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu R. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik pasiuntus nuteistąjį atlikti paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, nes R. B. ir toliau taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtų pažeistas teisingumo principas, be to, nebūtų užtikrinta ir bausmės paskirtis.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Raimondo Mažulio skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė