- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- I-4282-142/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 1.6.6.2Pašalpos ir kitos išmokos
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovui Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. U. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. spalio 16 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. pateikė teismui patikslintus skundus, pirminis skundas paduotas 2015 m. liepos 21 d., kuriuose prašo: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT, Tarnyba) 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. SS-1417 „Dėl V. U. specialiųjų poreikių“; 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. S-187 „Dėl V. U. specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių (toliau – Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti NDNT iš naujo atlikti specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų poreikių vertinimą.
Skunduose paaiškina, kad jo socialinė ir materialinė padėtis skundžiamais sprendimais buvo bloginama neaišku kaip nustačius, kad jo sveikata pagerėjo, nors jam invalidumas buvo nustatytas neterminuotai. Pareiškėjas prašo atstatyti transporto išlaidų kompensavimą bei šalpos išmoką, kas buvo mokama iki 2015 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėjui neterminuotai buvo nustatyta II invalidumo grupė, įstatyme buvo įtvirtinta, kad tokiu atveju tai prilyginama vidutinių specialiųjų poreikių lygiui. Pareiškėjas nebuvo informuotas kodėl jam buvo nutrauktas išmokų mokėjimas, nors jo sveikatos būklė pablogėjo, atsirado naujų ligų. Pareiškėjas nesupranta, kodėl jis buvo siunčiamas pakartotiniam įvertinimui. Šalpos išmoka pareiškėjui buvo mokama nuo 2008 m. ir pareiškėjo manymu ji turėjo būti mokama neterminuotai. Pareiškėjas skundo motyvuose prašo teismo priteisti jam neišmokėtas išmokas nuo 2008 m.
Prie pirminio skundo buvo pridėtas tik Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. S-187 (b.l. 2-5) ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 6), tikslinant skundą pagal teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo dar pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. SS-1417 (b.l. 43-46), todėl teismas įvertina, kad ginčas yra dėl specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo, o ne dėl kitų pašalpų, kurios pareiškėjui anksčiau (iki skundžiamų sprendimų priėmimo) galimai buvo mokamos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 118). Šiuo prašymu pareiškėjas palaikė skunde ir patikslintuose skunduose išsakytus argumentus, nurodė, kad jo poreikiai turėjo būti tenkinami kaip vidutiniški pratęsiant anksčiau mokėtas išmokas. Pagal dabartinę savo būklę jis jokio darbo gauti negali, o gydymui reikalingi medikamentai ir kitos priemonės.
Atsiliepimas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba, atsakovas) pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (b.l. 76-77).
Atsiliepime paaiškino, kad specialieji poreikiai vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu (Kriterijų sąrašas), tuo pačiu įsakymu patvirtintu Tvarkos aprašu. Remiasi Tvarkos aprašo 6 p. ir paaiškina, kad visais atvejais nustatant asmeniui specialųjį poreikį ar kelis specialiuosius poreikius sprendimas turi būti pagrįstas nurodant kriterijų ar kriterijus iš Kriterijų sąrašo, kuriuos pritaikius ir nustatomas specialusis poreikis. Pareiškėjo sveikatos sutrikimui esminę įtaką daro diagnozės, kurios yra susijusios su judėjimo funkcijos sutrikimu. Specialieji poreikiai galėtų pareiškėjui būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu būtų diagnozuoti ryškūs įvairios kilmės judėjimo funkcijos sutrikimai ir asmens savarankiškumas tam tikrais tavejais Bartelio indeksu būtų įvertintas ne didesne nei 40 balų suma. V. U. savarankiškumas Bartelio indeksu vertinamas 80 balų suma, todėl nėra galimybės nustatyti specialųjį poreikį.
Paaiškina, kad NDNT specialiuosius poreikius sentavės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-220/V-505, nustato tik nuo 2010 m. liepos 1 d. Iki to laiko specialiuosius poreikius nustatydavo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisiregistravęs, gydytojų konsultacinė komisija. Dėl to atsakovas negalėjo pasisakyti dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimo aplinkybių iki 2010 m. liepos 1 d., nes tokiais duomenimis nedisponavo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad atlikdami vertinimą pirmiausiai vadovavosi siuntimo duomenimis, taip pat ir visa gauta medicinine dokumentacija. Prašė skundo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamas ginčas dėl specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo pareiškėjui V. U.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Viešosios įstaigos „Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2015 m. balandžio 14 d. Siuntimu į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 18 (b.l. 109-111), (toliau – Siuntimas) V. U., gimęs 1939 m. kovo 28 d., siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmeniui reikalaujant (Siuntimo 9 p.). Siuntime aprašyta išsami ligos diagnozė, taikytas gydymas, bendra būklė, sveikatos būklės aprašymas (4 p.), Barthel indeksas (Bartel indeksas), pagrindinė diagnozė, kitos diagnozės.
Pareiškėjas 2015 m. balandžio 15 d. padavė prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyti specialiuosius poreikius atgaline data nuo 2014 m. gruodžio 18 d., nurodė, kad iki šios datos specialieji poreikiai buvo tenkinami.
NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-1190 (2015 m. balandžio 16 d. aktas) nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis pagal specialiųjų poreikio nustatymo kriterijų sąrašo 4.2. punktą nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Nenustatyti kiti specialieji poreikiai. Nurodyta, kad Barthel indeksas 80 balų.
Pareiškėjas 2015 m. balandžio 20 d. padavė skundą dėl sprendimo peržiūrėjimo NDNT dėl pirmiau minėto NDNT Kauno III teritorinio skyriaus sprendimo (b.l. 98). Skunde nurodo, kad turi daug išlaidų vaistams ir sprendimas labai apsunkintų jo gyvenimą.
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius surašė 2015 m. gegužės 14 d. Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-1154 (SKS aktas), kuriame nenustatyti jokie specialieji poreikiai, ir toks sprendimas neterminuotas. Akte detaliai aprašytos pagrindinės ir gretutinės diagnozės, duomenys apie sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimus specialiesiems poreikiams nustatyti, specialistų, konsultantų išvados, specialiųjų poreikių vertinimas ir sprendimas.
Pagal šio akto duomenis surašytas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. SS-1417 (b.l. 90-93) Dėl V. U. specialiųjų poreikių (toliau – NDNT SKS sprendimas), kuris ginčijamas teisme. NDNT SKS sprendimu keičiamas NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-1190 priimtas sprendimas ir nustatytas specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio panaikinamas nuo 2015 m. balandžio 15 d. Sprendimas yra motyvuotas, jame nurodyta, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 16 p. (kai specialieji poreikiai vertinami pakartotinai ir priimamas naujas sprendimas, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių nustatymo netenka galios) nustatytas specialusis poreikis pagal Kriterijų aprašo 4.2 punktą nuo 2015 m. balandžio 15 d. negalioja. Nurodyta, kad specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis pagal Kriterijų aprašo 4.2 punkto dispoziciją gali būti taikomas tik kai asmeniui diagnozuojama ryški ataksija. Nurodo, kad pagal medicininius duomenis asmens funkciniai sutrikimai neatitinka nurodyto punkto reikalavimų, nes diagnozuota lėtinė galvos smegenų išėmija, lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas, tačiau nenustatyta ryški ataksija. Sprendime nurodyta, kad specialusis poreikis negali būti nustatytas ir dėl to, kad sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 4.8 punkto dispozicijos, remiasi traumatologo konsultacijos duomenimis, asmens funkciniai sutrikimai neatitinka nurodyto punkto reikalavimų, nes abiejų klubų sąnarių judesių amplitudės: dešinio T/O/L-0/0/60o, atitraukimas 3o, kairio T/O/L – 1o/O/50o, atitraukimas 5o, nenustatyta labai ryškių kontraktūrų. Taip pat specialusis transporto išlaidų kompensavimo poreikis negalėjo būti nustatytas, nes tai prieštaravo Kriterijų sąrašo 4.9 p. dispozicijai. Šie klausimai aprašyti išanalizuojant juos detaliai, išvardinant reikalaujamas ir nustatytas diagnozes ir funkcinius sutrikimus.
Sprendimas grindžiamas ir tuo, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis negalėjo būti nustatytas, nes sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 2.14 p. dispozicijos, kuri reikalauja, kad Bartelio indeksas būtų nuo 25 iki 40 balų, o pareiškėjui nustatytas 80 balų indeksas. Sprendime pateikiami motyvai, kodėl pareiškėjui nenustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ši sprendimo dalis grindžiama Kriterijų sąrašo 1.9.2 punktu, nurodoma, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nenustatytas nes pareiškėjo sveikatos būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 2.13.1 punkto, 2.14 punkto reikalavimų.
T.y. sprendime aptariami visi teisės aktuose nustatyti specialieji poreikiai ir motyvuojama, kodėl nėra pagrindo juos nustatyti ar netgi vertinti (lengvojo automobilio įsigijimo), todėl sprendimas laikomas motyvuotu. Teismas tik vertins, ar pagrįstai priimtas sprendimas, pakeičiantis Kauno III teritorinio skyriaus sprendimą.
Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NDNT SKS 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo (b.l. 80), 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. S-187 pareiškėjo skundą atmetė.
Vertinant neįgaliųjų asmenų specialiųjų poreikių tenkinimą atsakovas pagrįstai vadovavosi Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintais Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu (Kriterijų sąrašas) ir Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (Tvarkos aprašas), redakcija galiojusia pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu.
Nustatant specialiuosius poreikius didelę reikšmę turi Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos gydantis gydytojas su siuntimu į NDNT pateikia NDNT. Gydantis gydytojas užpildo siuntimo formą, kuri turi atitikti medicininiuose dokumentuose esančią informaciją apie diagnozes, funkcinius sutrikimus ir kt. Jeigu gauti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka NDNT teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su medicininiais dokumentais (Tvarkos aprašo 13 punktas). Nagrinėjamu atveju NDNT nesikreipė į siuntimą išdavusią įstaigą, reiškia gauti dokumentai buvo išsamūs ir jų pakako. Tvarkos aprašo 13.3 punkte nustatyta, kad esant pagrįstų abejonių dėl Bartelio indekso nustatymo, NDNT specialistai, turintys teisę vertinti Bartelio indeksą, įvertina asmens savarankiškumą ir tai pažymi Specialiųjų poreikių vertinimo akte. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad tokių abejonių buvo, NDNT nagrinėdama pareiškėjo skundą, patvirtino Bartelio indeksą tą patį, kuri nustatė šeimos gydytojas – 80 balų ir kuris buvo nustatytas Kauno III teritoriniame skyriuje (b.l. 102-103). Pareiškėjas pasinaudojo Tvarkos aprašo 20 punkte numatyta galimybe ir skundė teritorinio skyriaus sprendimą NDNT direktoriui.
Pareiškėjas skunduose teismui aprašo sunkią savo sveikatos būklę, tačiau neginčija nei savarankiškumo balo nustatymo teisingumo (Bartel indeksas 80 balų), nei jokių kitų diagnozių ar funkcinių sutrikimų, kurie konstatuoti siutime ir prie jo pridedamuose medicininių dokumentų išrašuose. Įvertinus NDNT sprendimų kontrolės skyriaus aktą ir sprendimą, Ginčų komisijos prie SADM sprendimą, teismas daro išvadą, kad jie grindžiami tomis diagnozėmis ir funkciniais sutrikimais, kurie buvo nustatyti medicininiuose dokumentuose ir siuntime bei Kriterijų sąrašo reikalavimais, todėl šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Visų pirma, pareiškėjas skundėsi dėl to, kad jam nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Kriterijų sąrašo 1 punkte nustatyta, kad šis poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Taigi, jau šiame punkte pasakyta, kad fizinė negali turi visiškai apriboti asmens galimybę orientuotis, judėti, dirbti, savarankiškai tvarkyti gyvenimą, o ne iš dalies apsunkinti galimybę veikti. Toliau šiame punkte varijami pagrindiniai kriterijai: pirmi keturi papunkčiai reikalauja tam tikros diagnozės ir būtinai, kad Bartelio indeksas būtų iki 30 balų, taigi šių reikalavimų pareiškėjo sveikatos būklė neatitiko jau vien todėl, kad jam nustatytas 80 balų Bartel indeksas. Todėl diagnozės netgi nevertintinos. Taip pat pareiškėjas neatitiko 1.5 punkto reikalavimų (nenustatyta jame nurodyta diagnozė), 1.7 punkto reikalavimų, 1.8 punkto reikalavimų. 1.9 punkte nustatyti kriterijai, susiję su tetraplegija ir kitais ryškiais įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimais. Pirmi du papunkčiai pareiškėjui netaikytini, nes jie taikomi tik vaikams iki 18 metų. Nuo 1.10 iki 1.11 punkto aprašyti kriterijai pareiškėjui taip pat negalėjo būti taikomi, nes be diagnozių, šie punktai reikalauja, kad Bartelio indeksas būtų iki 30 balų.
Todėl pareiškėjas visiškai neatitiko Kriterijų sąrašo 1 punkte nustatytų kriterijų specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymui.
Kriterijų sąrašo 2 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šiame punkte išvardinamus kriterijus. Kriterijų sąrašo 2.1., 2.2., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7.4., 2.13.1., 2.14., 2.21. punktai pareiškėjui negalėjo būti taikomi nes jie bet kuriuo atveju reikalauja, kad Bartelio indeksas būtų nuo 40 iki 50 balų. Kadangi pareiškėjo Bartel indeksas 80 balų, nepaisant jam nustatytų diagnozių, nurodyti punktai negalėjo būti taikomi. Likę 2 punkto papunkčiai pareiškėjui negalėjo būti taikomi, nes neatitiko jo sveikatos būklės, aprašytos siuntime ir vėliau aprašytos NDNT 2015 m. gegužės 14 d. akte Nr. SP-1154 7-me ir 8-me jo punktuose. 2.14 punkte minimi labai ryškūs koordinacijos sutrikimai, nurodoma ataksija, hiperkinezija ir kt., tačiau šios diagnozės būtų reikšmingos tik tuo atveju, jeigu Bartel indeksas būtų nuo 25 iki 40 balų. Taigi, nors siuntime ir minimas galvos svaigimas, sumėtimas į šonus (koordinacijos sutrikimai), tačiau jau pagal tame pačiame siuntime nurodytą Bartel indeksą – 80 balų, Kriterijų sąrašo 2 punkto reikalavimų pareiškėjo būklė neatitiko, todėl pagal šį punktą jam negalėjo būti nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Kitos 2-me punkte nurodytos diagnozės, kurios teisės akte nesiejamos su Bartel indeksu, pareiškėjui nebuvo nustatytos.
Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nebuvo nustatinėjamas pagrįstai, nes pareiškėjas tokio poreikio nustatymo neprašė.
Pareiškėjas prašė nustatyti jam specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį, kuriam nustatyti būtina, kad pareiškėjo būklė atitiktų Kriterijų sąrašo 4 punkto reikalavimus. Šis poreikis buvo nustatytas Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. akte taikant tik Kriterijų sąrašo 4.2 punktą, tačiau skundžiamu NDNT sprendimu šis poreikis panaikintas.
NDNT Kauno III teritorinis skyrius nustatė šį specialųjį poreikį pritaikius pareiškėjui Kriterijų sąrašo 4.2 punktą, kuriame nustatyta, kad specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal nurodytą papunktį – esant ryškiai ataksijai.
Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 visoms sveikatos priežiūros įstaigoms nuo 2011 m. balandžio 1 d. nurodyta naudotis Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).
Nors pagal žodynuose (tame tarpe ir internetiniuose) esančius paaiškinimus (Vikipedija, tavosveikatainfo, coymedcom, Tarptautinių žodžių žodynas 2009-2016 Zodziai.lt ir kt.), apibendrinus juose pateiktą sąvokos aiškinimą, darytina išvada, kad ataksija nėra ligos diagnozė, o yra klinikinis neurologinis požymis (simptomas) pasireiškiantis valingos raumenų koordincijos nebuvimu ar stoka, koordincijos sutrikimu, ataksija pagal daugelį internetiniuose šaltiniuose esančių paaiškinimų gali atsirasti dėl daugelio sveikatos sutrikimų, tame tarpe ir dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo, o tokia diagnozė (pagal TLK-10-AM kodus T90.5, G44.3) pareiškėjui buvo įrašyta siuntimo 7 punkte, NDNT sprendimų kontrolės skyriaus akte (punktas 7). Pagal anksčiau galiojusį TLK-10 ataksija buvo koduojama (G11, G11.0, G11.1 ir t.t. tame tarpe R27.0 - ataksija, nepatikslinta), tačiau toks kodavimas nei siuntime, nei sprendime nenurodytas. Pagal šiuo metu galiojančio TLK-10-AM nuostatas paprastai simptomai nekoduojami, jei yra tikslesnė diagnozė, nors būna atvejų, kai simptomus reikia koduoti, ataksija gali būti koduojama koduose nuo G00 iki G99 ir R10 iki R99.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui yra nustatytos atitinkamos diagnozės (T90.5, G44.3), tačiau nei siuntime, nei NDNT sprendimų kontrolės skyriaus akte ataksijos terminas ar kodas nėra paminėtas. Šis terminas nurodytas tik NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. akte Nr. SP-1190 (9 punkte) kaip: „kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos (ataksija)“. Niekur nenurodyta ryški ar ne ataksija nustatyta pareiškėjui, o Kriterijų sąrašas reikalauja, kad būtų ryški ataksija. Tai reiškia, kad šis klinikinis požymis yra vertinamasis ir sprendimuose turi būti tokio vertinimo motyvavimas. NDNT SKS sprendime pažymėta, kad specialiajam transporto išlaidų kompensacijos poreikiui būtina diagnozuoti ryškią ataksiją. Nurodoma, kad remiantis 2015 m. kovo 19 d. neurologo konsultacijos ir objektyviais NDNT teritorinio skyriaus posėdžio metu užfiksuotais duomenimis, asmens funkciniai sutrikimai neatitinka punkto reikalavimų, nes diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas, tačiau nenustatyta ryški ataksija. Dėl šių motyvų NDNT sprendimų kontrolės skyrius konstatuoja, kad Kauno III teritorinis skyrius nepagrįstai nustatė specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį pagal Kriterijų sąrašo 4.2 punktą. Iš tiesų nei siuntime (tame tarpe, kas svarbu, neurologo konsultacijoje - 4 punkto lentelėje), nei Kauno III teritorinio skyriaus akte, nėra nustatyta ryški ar neryški, vidutinė, nežymi ataksija. Tai, kad NDNT padarė pagrįstą išvadą, galima spręsti iš Kauno III teritorinio skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. akto 10 punkto, kuriame pateikiami duomenys apie sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimų aprašymas specialiesiems poreikiams nustatyti, ir kur aprašyta, kad rankų ir kojų refleksai simetriški, piršto-nosies mėginį atlieka kiek netiksliai, Rombergo pozoje nestabilus (tai neurologinis ištyrimas, įvertinant tam tikrą stovėseną užsimerkus). Galima daryti išvadą, kad NDNT pagrįstai įvertino, kad esant tokiam sveikatos būklės ir funkcijų aprašymui, susijusiam su judesių koordinacija, nėra pagrindo išvadai, kad tokį nežymų raumenų koordinacijos sutrikimą galima įvertinti kaip ryškų.
Atsakovas vertino ir tai, ar pagal kitus Kriterijų sąrašo 4 punkto kriterijus buvo pagrindo nustatyti specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį. Pareiškėjui nenustatytos diagnozės, nurodytos 4.1, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 4.7 punktuose (siuntime ir vertinimo aktuose), todėl nebuvo pagrindo vertinti ar pagal nurodytus punktus galima nustatyti specialųjį poreikį. NDNT sprendė, ar nėra 4.8 punkte numatytų sąlygų nustatyti specialųjį poreikį. Šiame punkte nurodoma klubo sąnario ankilozė arba labai ryški (sulenkimas nuo 10 iki 30 laipsnių, vidinė rotacija mažiau kaip 10 laipsnių, išorinė rotacija mažiau kaip 5 lapisniai, atitraukimas mažiau kaip 5 laipsniai, pritraukimas mažiau kaip 0 laipsnių) kontraktūra. NDNT SKS įvertino, kad remiantis 2015 m. balandžio 9 d. traumatologo konsulatcijos duomenimis, asmens funkciniai sutrikimai neatitinka šio punkto reikalavimų, nes jo abiejų klubų sąnarių judesių amplitudės yra: dešinio T/0/L-0/0/60 lapisnių, atitraukimas 3 laipsniai , kairio T/0/L-1 laipsnsnis/0/50 laipsnių, atitraukimas 5 laipsniai, nenustatyta labai ryškių kontraktūrų.
Siuntimo 4 p. esantis sveikatos būklės aprašymas (lentelėje), tame tarpe ortopedo-traumatologo 2015 m. balandžio 9 d. išvada, kuri įvetinama Ginčų komisijos 2015 m. birželio 23 d. sprendime Nr. S-187, kaip neatitinkanti 4.8 punkto reikalavimų. Pagal 4.8 punktą reikalaujamas sulenkimas nuo 10 iki 30 laipsnių, o pareiškėjui nustatytas kairio klubo sąnario sulenkimas (fleksija (Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.)) daugiau kaip 50 laipsnių, o dešiniojo klubo sąnario sulenkimas (fleksija) daugiau kaip 60 laipsnių, kas reiškia, kad vienas iš nurodytų 4.8 punkte požymių jau neatitinka. Nenustatyti ir kiti išvardinti požymiai, kita vertus, jie skiriami ne žodžiu „ar“, „arba“, o išvardinami kaip klubo sąnario sulenkimo požymių visuma.
Dėl Kriterijų sąrašo 4.9 punkto taikymo, NDNT SKS sprendime pasisakoma, kad pareiškėjo sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 4.9 punkto dispozicijos. 4.9 punkte nurodyta kelio sąnario ankilozė arba labai ryški (sulenkimas mažiau kaip 100 laipsnių, ištiesimas ne mažiau kaip 15 laipsnių) kontrakūra. Ankilozė yra sulenkimas, sąnario nejudrumas (Tarptautinių žodžių žodynas), o kontraktūra yra ilgalaikis minkštųjų audinių susitraukimas, sąnario judesių amplitudės sumažėjimas dėl minkštųjų audinių arba nervų (ten pat). NDNT teigia, kad remiantis 2015 m. balandžio 9 d. traumatologo konsultacijos duomenimis, abiejų kelių sąnarių judesiai nežymiai riboti, nenustatyta ryškių kontraktūrų (siuntimo 4 punktas). Tą patį patvirtina ir Ginčų komisija, nurodydama, kad 2015 m. balandžio 9 d. traumatologo konsultacija, rentgenogramos duomenys, patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuoti abiejų kelių sąnarių judėjimo funkcijos sutrikimai, nežymiai riboti, priklausantys nuo fizinio krūvio, nustatyti kelių sąnarių I-II stadijos artroziniai pakitimai negali būti vertinami kaip kelio sąnario ankilozė arba ryški kontraktūra. Šios išvados yra pagrįstos, nes pagal 4.9 punkto reikalavimus, jis taikomas kai kelio sąnario judesių amplitudė yra itin nedidelė, o nagrinėjamu atveju ortopedas-tarumatologas netgi nenurodė judesių amplitudės laipnsniais, o nurodė kad sąnarių judesiai nežymiai riboti.
Pareiškėjui negalėjo būti taikomi ir 4.10-4.12 punktai, nes tokie sveikatos sutrikimai pareiškėjui nebuvo diagnozuoti.
Pareiškėjas nurodo, kad anksčiau jam buvo nustatyti du specialieji poreikiai dėl ko jis ir padavė skundą NDNT, jie buvo nustatyti neterminuotai, tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo nutrauktas nurodytų specialiųjų poreikių apmokėjimo kompensavimas. Dėl to jis ir kreipėsi į šeimos gydytoją dėl siuntimo į NDNT.
Teisės aktai tik nuo 2010 m. liepos 1 d. nustatė pareigą NDNT nustatinėti specialiuosius poreikius senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, o iki tos datos specialiuosius poreikius nustatinėjo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose asmuo prisiregistravęs, gydytojų konsultacinės komisijos (SADM ir SAM 2010 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. A1-220/V-505). Pareiškėjas šioje byloje neskundžia sprendimų dėl išmokų mokėjimo jam nutraukimo, todėl teismas neanalizuoja, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo nustatyti specialieji poreikiai ir jis gaudavo atitinkamas išmokas, kokiu pagrindu tų išmokų mokėjimas buvo nutrauktas. Pareiškėjas nusprendė kreiptis dėl siuntimo į NDNT gavimo, siuntimą gavo, buvo priimti atitinkami sprendimai, kuriuos pareiškėjas ginčijo ikiteismine tvarka, po to teisme. Teisme nustatyta, kad pagal pareiškėjui išduoto siuntimo duomenis, nebuvo pagrindo jam nustatyti specialiuosius poreikius, dėl to skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir juos panaikinti pagrindo nėra.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo yra išvestinis reikalavimas, kuris galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas būtų nustatęs pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus, tačiau nenustačius tokio pagrindo, šis reikalavimas taip pat netenkintinas. NDNT SKS sprendime pareiškėjui yra išaiškinta, kad už visų NDNT pateikiamų medicininių dokumentų duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, taip pat paaiškinta, kad specialieji poreikiai yra nustatomi atsižvelgiant į visus medicininius kriterijus kompleksiškai, bet ne į asmens amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį ar asmens subjektyvius pojūčius.
Teismas taip pat pažymi, kad pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei, funkcijų sutrikimams taip, kad tai atitiktų kriterijus, kuriais skundžiamame sprendime vadovavosi NDNT, pareiškėjas gali kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į NDNT gavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. U. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.