Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjui J. J., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centras ir Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. J. prašė jo skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Skundžiamo Vilniaus filialo sprendimo priėmimo metu (2014-02-27) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (2012-09-15 redakcija) 36 punktas nustatė, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (modernizuoti) reikia leidimo statyti naują statinį, leidimo rekonstruoti statinį ar leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą, išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo (nugriovimo, sugriovimo, sunykimo, sudegimo ir panašiai) faktą. Kitais atvejais nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas.

Kadangi pareiškėjas įstatymo nustatytų dokumentų nepateikė, jo prašymą panaikinti namo priestatų teisinę registraciją skundžiamu Vilniaus filialo 2014-02-27 sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-5797 buvo atsisakyta nesant tam teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties Vilniaus filialas teisėtai ir pagrįstai neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-03-15 įsakymu Nr. IR-74 patvirtintuose valstybės įmonės Registrų centro įstatuose (9.1.7 ir 9.2.5 punktai). Teritorinio registratoriaus teisė atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įtvirtinta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje bei 14 straipsnyje, todėl laikytina, kad Vilniaus filialas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neviršijo savo kompetencijos bei skundžiamas sprendimas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjas prašė tik išregistruoti namo priestatus (duomenys neskelbtini), o ne įregistruoti juos atskirais nekilnojamojo turto objektais, šio ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, nes abiem atvejais (tiek duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą, tiek juos pakeičiant) turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (2012-09-15 redakcija) 36 punkte nustatyti ir aukščiau paminėti dokumentai.

Be to, atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad pareiškėjo prašomi išregistruoti namo priestatai (duomenys neskelbtini) buvo priimti naudoti Rasų seniūnijos 1993-02-10 potvarkiu Nr. 6, kurio pagrindu 1993-06-09 įregistruoti tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, o nuosavybės teisės dalys į visą namą ir konkrečias patalpas, taip pat ir esančias ginčo priestatuose, buvo nustatytos tuometinių namo bendraturčių V. J. ir M. J. notariškai patvirtina 1994-12-16 sutartimi, reg. Nr. ML-15-4960, dėl statinio dalių perskaičiavimo. Šie dokumentai yra galiojantys, o jų pagrindu įrašyti ginčo statinių duomenys Nekilnojamojo turto registro registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka šiuos dokumentus, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai negali būti patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas, tačiau pareiškėjas nėra prašomų išregistruoti priestatų, pažymėtų (duomenys neskelbtini), savininkas, nes šie priestatai ir juose esančios patalpos 1994-12-16 sutarties, reg. Nr. ML15-4960, dėl namo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindu nuosavybės teise priklauso V. J.. Akivaizdu, kad ši aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte, yra savarankiškas teisinis pagrindas pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų netenkinti.

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas namo bendratučiu tapo 1999-10-20 dovanojimo sutarties, reg. Nr. ML15-5781, ir 2004-07-01 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4878, pagrindu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.48 straipsniu įgijo į perduotą namo dalį tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas - pareiškėjo tėvas M. J., todėl laikytina, kad pareiškėjas iš viso neturi reikalavimo teisės ginčyti buvusio savininko pasirašytą 1994-12-16 sutartį, reg. Nr. ML-15-4960, dėl namo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ar Rasų seniūnijos 1993-02-10 potvarkį Nr. 6. Teismo posėdyje šio atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 43) paaiškina, kad centrinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o visi jo priėmimo teisiniai argumentai, kurie yra pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, yra išdėstyti skundžiamame sprendime. Mano, jog naikinti sprendimą nėra pagrindo. Teismo posėdyje šio atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 151-155) paaiškina, kad V. J. nuosavybės teise priklauso 73/100 dalis pastato (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50/100 kitų (inžinerinių) statinių (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto Lenino rajono vyriausiasis architektas 1989-03-24 išdavė V. J. ir M. J. leidimą Nr. 77/89 vykdyti individualią statybą: pastatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priestatus pagal patvirtintą techninę dokumentaciją. Užbaigus statybos darbus 1992-10-27 gyvenamasis namas ir naudojamas žemės sklypas buvo inventorizuoti, o 1994-12-16 tuometiniai gyvenamojo namo bendraturčiai M. J. ir V. J. sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, notarinio registro Nr. ML15-4960, kurios pagrindu buvo įregistruotos bendraturčių daiktinės teisės į tenkančias 507, 97 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo dalis.

Šalims priklausančios gyvenamojo namo dalys sutartimi yra aiškiai apibrėžtos. Sutarties 1 p. nustatyta, kad M. J. (tuometiniam gyvenamojo namo bendraturčiui, dabar jo dalį valdo pareiškėjas) nuosavybės teise tenka 27/100 gyvenamojo namo dalis, o V. J. – 73/100 gyvenamojo namo dalis.

Sutarties 2 p. nustatyta, jog M. J. nuolatiniam naudojimuisi paklauso gyvenamojo namo dalies patalpos: 1-1 (4,18 kv.m); 1-2 (7,99 kv.m); 1-3 (1,24 kv.m); 1-4 (0,83 kv.m); 1-5 (16,98 kv.m); 1-6 (15,99 kv.m); 1-7 (3,93 kv.m); 1-8 (7,55 kv.m); 1-9 (3,14 kv,m); 1-10 (17,72 kv.m); 1-11 (15,45 kv.m), viso - 94,92 kv.m naudingo ploto.

Tuo pačiu sutarties punktu nustatyta, jog V. J. nuolatiniam naudojimuisi priklauso gyvenamojo namo dalies patalpos: 2-1 (10,80 kv.m); 2-2 (4,98 kv.m); 2-3 (16,47 kv.m); 2-4 (24,48 kv.m); 2-5 (11,59 kv.m); 2-6 (3,57 kv.m); 2-7 (13,59 kv.m); 2-8 (48,56 kv.m); 2-9 (10,50 kv.m); 2-10 (2,46 kv.m); 2-11 (2,23 kv.m); 2-12 (16,59 kv.m); 2-13 (17,73 kv.m); 2-14 (24,32 kv.m); 2-15 (0,88 kv.m); 2-16 (1,23 kv.m); 2-17 (4,17 kv.m); 2-18 (25,07 kv.m); 2-19 (3,70 kv.m); 2-20 (18,51 kv.m), viso - 261,43 kv.m naudingo ploto.

Ginčo priestatai, kurių teisinę registraciją prašo panaikinti pareiškėjas, nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., o V. J. įgaliojimo tvarkyti jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto duomenų pareiškėjui nedavė. Todėl konstatuotina, kad jis nėra tinkamas ir reikalavimo teisę turintis asmuo.

Civilinėje byloje jau pasisakyta dėl reikalavimo ginčo priestatus nugriauti, taip pat panaikinti statybą leidžiančius bei pripažįstančius dokumentus, J. J. šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiojo asmens teisėmis. Šioje administracinėje byloje nėra ginčijami dokumentai, sudarantys pagrindą ginčo priestatams įregistruoti, dar ir todėl skundas negali būti tenkinamas. Reikalavimas dėl sutarties nuginčijimo reiškiamas nebuvo, nėra reiškiamas ir dabar, o būtent sutarties pagrindu buvo įregistruotos ir V. J., ir pareiškėjo tėvo M. J. daiktinės teisės į pastato dalis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis yra prašomų išregistruoti pastato dalių savininkas arba teisėtas valdytojas (priešingai, pagal į bylą pateiktus dokumentus šių statinio dalių savininkė yra V. J.), pastato dalių savininkė arba kitas teisėtas valdytojas pareiškėjui nėra išdavęs nustatytos formos įgaliojimo tvarkyti savo nekilnojamojo turto duomenis, gauti griovimo leidimą ir atlikti griovimo darbus, taip pat nėra duomenų, kad tokie darbai yra atlikti kitų asmenų. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo priestatai nugriauti ir/arba žuvo, priešingai, prijungtoje civilinėje byloje yra duomenų, kad ginčo priestatai nėra nugriauti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, neturėdamas teisių ginčyti buvusio nekilnojamojo daikto dalies savininko valią, įgijęs daiktines teises į minėtą nekilnojamąjį turtą jau suėjus skundo (ieškinio) senaties terminui, visiškai nepagrįstai reiškia šį skundą. Nors ir pats pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, trečiasis suinteresuotas asmuo prašo taikyti senaties terminą.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokatė T. K. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatų (duomenys neskelbtini) registracijos panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre į 73/100 dalis 507,97 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nuo 1994-12-16 įregistruota V. J. nuosavybės teisė 1994-12-16 statinio dalių perskaičiavimo 1994-12-16 sutarties, reg. Nr. ML-15-4960, pagrindu; į 27/100 dalis namo nuo 2004-07-21 įregistruota pareiškėjo J. J. nuosavybės teisė 1999-10-20 dovanojimo sutarties, reg. Nr. ML-15-5781, ir 2004-07-01 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4878, pagrindu (I t., b. l. 28-29).

J. J. 2014-02-11 su prašymu kreipėsi į Vilniaus filialą imtis priemonių panaikinti namo priestatų (duomenys neskelbtini) registraciją, motyvuojant tuo, kad šie statiniai nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatai, o šią aplinkybę patvirtina Teismo ekspertizės 2013-03-05 aktas Nr. 13-11 ( I t., b. l. 45).

Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, atsisakė jį tenkinti, priimdamas 2014-02-27 skundžiamą sprendimą (duomenys neskelbtini)5.13)-5797, motyvuodamas tuo, kad dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas namas su priestatais (duomenys neskelbtini) nėra panaikinti ar pripažinti neteisėtais (negaliojančiais), todėl keisti prašomus duomenis nėra juridinio pagrindo (I t., b. l. 8). Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, su skundu kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinį registratorių (I t., b. l. 44). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu 2014-03-26 Nr. cspr1-72 patvirtino Vilniaus filialo išvadą ir pareiškėjo skundą atmetė (I t., b. l. 4-5). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pagal šio straipsnio 2 dalį kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Aplinkybė, kad pareiškėjas prašė tik išregistruoti gyvenamojo namo priestatus (duomenys neskelbtini), o ne įregistruoti juos atskirais nekilnojamojo turto objektais, šio ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, nes abiem atvejais (tiek duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą, tiek juos pakeičiant) turi būti pateikiami Įstatymo 12 straipsnyje numatyti dokumentai. Vertintina, kad Vilniaus filialas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neviršijo savo kompetencijos, skundžiamas aktas teisėtas ir pagrįstas.

Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas.

Pareiškėjas šio gyvenamojo namo bendraturčiu tapo 1999-10-20 dovanojimo sutarties, reg. Nr. ML15-5781, ir 2004-07-01 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4878, pagrindu ir įgijo į perduotą namo dalį tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas - pareiškėjo tėvas M. J..

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 2014-01-08 sprendimu atmetė A. M. ir V. J. J. ieškinius dėl įpareigojimo atsakovų V. J. ir B. J. nugriauti savavališkai pastatytus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatus (duomenys neskelbtini) ir dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo panaikinti šių priestatų teisinę registraciją, taip pat atmetė jų ieškinį dėl panaikinimo Vilniaus miesto Rasų seniūnijos valdybos 1993-02-10 potvarkio Nr. 6, kuriuo šie statiniai priimti eksploatuoti.

Vilniaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3406-910/2014 pagal ieškovių A. M. ir V. J. J. ieškinius atsakovams B. J., V. J., VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. J. ieškinį atsakovams B. J., V. J. dėl neteisėtomis statybomis pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pagal šiuos ieškinius – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, taip pat ieškovų V. J. ir B. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl teisės į statybą gynimo, trečiasis asmuo pagal šį ieškinį – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pagal šį ieškinį, ieškovo pusėje – J. J., atsakovės pusėje – B. J..

Šioje civilinėje byloje pasisakyta dėl reikalavimo ginčo priestatus nugriauti, taip pat panaikinti statybą leidžiančius bei pripažįstančius dokumentus, J. J. šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiojo asmens teisėmis.

Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčijami dokumentai, sudarantys pagrindą ginčo priestatams įregistruoti. Skundas negali būti tenkinamas.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Vilniaus filialo 2014-02-27 sprendimas „Dėl pateikto prašymo“ Nr. VILIN (12.5.13.)-5797 ir VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. cspr1-72 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatų (duomenys neskelbtini) įrašymą į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo kadastro ir registro duomenis (įregistravimą) pripažinti neteisėtu, naikintinu, ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šių statinių (duomenys neskelbtini) įrašymą į kadastro ir registro duomenis (įregistravimą).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.