Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Veivirža“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pagal metodikos 4-10 punktus komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumą, derliaus netekimą, žalos piniginę išraišką, apsaugos priemonių – elektrinio piemens arba tvoros nebuvimą, esant atitinkamomis sąlygomis. Teigia, kad pagal metodikos 4.1 punktą, plotas, kuriame pasėliui yra pakenkta, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, o pagal 4.2 punktą, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu pakenktame plote lauktinas derlius sumažęs, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Teigia, kad sprendimas yra paremtas vieninteliu dokumentu – aktu.

Nurodo, kad žalos akte nepateikta koordinatės, nėra aišku kokiu būdu buvo nustatyta žala. Nėra jokių duomenų apie atliktus pažeistųjų plotų matavimus, naudotas matavimo priemones, mano, kad teisinė metrologinė patikra yra imperatyvaus pobūdžio. Nėra įvertinta pasėlių būklė. Teigia, kad juos galėjo apnikti ligos ir parazitai.

Tretysis suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Iš teismui pateiktų duomenų ir aplinkybių nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas 2022 m. rugsėjo 14 d. prašymas, kuriuo pranešta, jog tretysis suinteresuotas asmuo rado išgulėtus – išknistus pasėlius laukuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2022 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą įvertino ir užfiksavo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 10 buvo nustatyta, kad grikių pasėliams buvo padaryta medžiojamųjų gyvūnų - šernų žala žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala 0,35 ha plote ir žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimas buvo nustatytas 0,1 ha.

2023 m. balandžio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą Nr. A32-1191 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos R. A. žemės ūkio pasėliams“, kuriuo nustatė, kad šernai padarė žalą grikių pasėliui sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 4,5314 ha, pažeidimas nustatytas 0,35 ha plote, šiame plote buvo sunaikinta 100 procentų grikių pasėlių, Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,9 ha, pažeidimas nustatytas 0,1 ha plote, šiame plote sunaikinta 100 proc. grikių ir įvertinus grikių derlingumą žalos padarymo metais ir medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinta 343,42 Eur.

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją Klaipėdos apygardos skyrių ir 2023 m. gegužės 24 d. komisija priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundą Nr. 21R2-(AG2-65/15-2023) kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Iš bylos duomenų matyti, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-2483 buvo sudaryta komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti, susidedanti iš R. B. – Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyresnioji patarėja, komisijos pirmininkė; A. B. – Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė, L. K. – Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistas, K. S. – Žemės ūkio ir aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė, A. V. – Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. AV-329 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų (išskyrus vilkų) padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo buvo vėl sudaryta komisija susidedanti iš A. L. – žemės ūkio skyriaus vedėja, komisijos pirmininkė, A. B. – Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos sekretorė bei kitų narių: R. N. – Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, L. K. – Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, A. V. – Viešosios tvarkos skyriaus specialistas.

Nustatyta, jog padarytos žalos apžiūroje dalyvavo ir Komisijos surašytą padarytos žalos apžiūros aktą pasirašė daugiau kaip ½ dalis Komisijos narių.

Pareiškėjas paduodamas skundą pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Pareiškėjo šis prašymas tenkintas, teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi atnaujintas terminas skundui paduoti.

Medžiotojų ir žvejų klubas „Veivirža“ prašo panaikinti sprendimą, kuriuo buvo nustatyta ir įvertinta medžiojamųjų gyvūnų žala. Pareiškėjo skundo esmė grindžiama šiomis aplinkybėmis, teigiant, kad dėl žalos atlyginimo kreipėsi netinkamas subjektas, neaišku ar žemės sklypo savininkai ėmėsi atitinkamų priemonių, kad jame augantys žemės ūkio pasėliai būtu apsaugoti nuo žvėrių, parazitų, kenkėjų bei kad sprendimas neatitinka viešojo administravimo 10 straipsnio reikalavimų, kadangi jis nėra tinkamai motyvuotas bei pagrįstas.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis teigia, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galbūt teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A525-2041/2012). Teisėjų kolegija pažymi, pareiškėjas pagrįstai skunde nurodė, jog 2022-09-19 medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktas Nr. 10 negali būti laikomas dokumentu, pagrindžiančiu trečiojo asmens pasėlių pakenkimą, t. y. nepateikta ir nesurinkta pakankamai duomenų - ištirti situacija visapusiškai, Komisija nesilaikė Medžioklės įstatyme, Metodikoje bei Reglamente nustatytų esminių procedūrų, kurios yra privalomos, siekiant tinkamai nustatyti (individualizuoti) pasėliams padarytą žalą: pasėlių apžiūros metu pakenkti plotai buvo įvertinti tik vizualiai, nepridėti duomenys apie matavimo prietaisus ar naudojamas programas; prie apžiūros akto pridėtos tik dvi fotonuotraukos, iš kurios nėra galimybės įvertinti bendro trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų pasėlių pakenkimo laipsnio; neaiški žemės sklypų gretimybė, todėl negalima pagrįsti ar Komisija vadovavosi Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtinta formule. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Sprendime Komisija į paminėtas aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino, dėl jų nepasisakė, taip pat nenurodė šio sprendimo priėmimo teisinio pagrindo, o tik apsiribojo žalos apskaičiavimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika, pabrėžia, kad Komisijos sprendime turėjo būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.

Analizuojant ginčijamo sprendimo ir byloje esančių dokumentų turinį bei atsižvelgiant į pareiškėjo pastabas dėl netinkamo subjekto nustatyta, kad ši situacija komisijos sprendime nebuvo nagrinėta. Iš VĮ Registru centras pateiktų pažymų kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas E. R. J. nuosavybės teise, o kitas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise lygiomis dalimis S. B. ir B. B.. Atsakovė teigia, kad 2020-11-15 ir 2018-015-14 tretysis asmuo faktiškai žemės sklypus valdė ir naudojo pagal panaudos sutartis. Tačiau į bylą nėra pateiktos minėtos panaudos sutartys, todėl teismas negali nustatyti, ar iš tiesų grikių pasėlių laukai, kuriuose buvo padaryta medžiojamųjų gyvūnų žala, buvo valdomi trečiojo suinteresuoto asmens. Neatskleidus panaudos sutarčių turinio ir esmės teismas negali nagrinėti pareiškėjo argumento dėl tinkamo subjekto nustatymo ir pagrindimo šioje byloje.

Remiantis bylos duomenimis pareiškėjas teigia, kad nėra aišku, ar atsakovė naudojo tinkamą priemonę žemės sklypui matuoti, t.y. teisinio metrologinio reglamentavimo skirtims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų, išskyrus matavimo priemones, naudojančias globalinės padėties nustatymo sistemos GPS imtuvus. Atsakovės teigimu pažeistas plotas buvo matuotas naudojant NMA agro mobiliają programėlę ir padarytos fotonuotraukos, įrodančios pažeidimo plotus ir pakenktų pasėlių intensyvumą, tačiau dokumentų apie pridėtus naudotus prietaisus byloje nėra. Vertinant visumoje surinktus įrodymus, nustatyta, kad žala fiksuota žemės sklypuose kurie yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, toje pačioje Veiviržėnų seniūnijoje, tačiau iš atliktų matavimų ir pridėtų nuotraukų bei kitų įrodymų nėra įmanoma nustatyti kaip yra nutolę ir išsidėstę vienas nuo kito žemės sklypai, ar yra žemės sklypų gretimybė šioje ginčo situacijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad antrasis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) užima 2,9 ha, jam yra taikoma 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo Nr. 486/359 ginčo laikotarpiui aktuali redakcija, jos 12 ir 13 punktą, kuris reglamentuoja, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius. Esant tokiomis aplinkybėmis tretysis suinteresuotas asmuo turėjo pateikti įrodymus ir argumentus, ar žemės sklypas buvo atitinkamai ir deramai apsaugotas pagal numatytas metodikos normas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Komisija konstatavo, jog šernai sunaikino dalį žemės sklypuose augusių grikių pasėlių. Apskaičiuojant trečiojo suinteresuoto asmens patirtos žalos dydį buvo atsižvelgta į Sąraše nurodytą grikių normatyvinę kainą. Nesant galimybei nustatyti žemės sklypų padėties vienas nuo kito atžvilgiu, nėra aiškus ir žalos pagrindo apskaičiavimo pagrįstumas. Pagal Sprendimo turinį sektų, kad Komisija vadovaudamasi NTR išrašu nustatė pagal esantį žemės sklypo plotą ir jį padauginusi iš grikių atsėjimo kainos 2022 m. pasėlio derlingumo, nustatė žalos dydį.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų yra pagrįsti. Sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone šis pažeidimas negali būti pripažįstamas mažareikšmiu, todėl yra pagrindas panaikinti atsakovės priimtą individualų administracinį aktą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu darytina išvada, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 20 d. „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalios R. A. žemės ūkio pasėliams“ sprendimas Nr. A32-1191 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl pareiškėjo Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Veivirža“ skundas tenkintinas ir ginčijamas sprendimas yra naikintinas.

Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, sprendimo panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti R. A. 2022 m. rugsėjo 14 d. prašymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Byloje nustatyta, kad prašymų ar pareiškimų dėl bylinėjimosi išlaidų negauta, išskyrus pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjo skundas yra tenkinamas, žyminis mokestis šiuo atveju priteistinas iš atsakovės (ABTĮ 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Veivirža“ skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. A32-1191 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos R. A. žemės ūkio pasėliams“.

Pareiškėjui Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubui „Veivirža“ iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priteisti 30,00 (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.