- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1101-773/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- G. D.
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- N. O.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos G. D. prašymai ištaisyti aritmetines klaidas ir trūkumus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje palikti nenagrinėtais, civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį ir patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovei N. O. dėl sandorių iš dalies panaikinimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal atsakovės priešieškinį dėl sandorių iš dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. D. kreipėsi į teismą prašydama ištaisyti aritmetines klaidas ir trūkumus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje pareiškėjos patikslintame prašyme nurodyta apimtimi ir patvirtinti, kad G. D. paveldėjusi negyvenamąsias patalpas, apjungia du turtinius vienetus į vieną daiktą, kuris yra „Negyvenamosios patalpos su kūrybinėmis dirbtuvėmis“ adresu (duomenys neskelbtini), nes patalpa 1-10/0,73 kv. m. (tualetas), patalpa pagal atidalijimo planą, pažymėta indeksu 1-13 (1/2 patalpos 1-8/0,73 kv. m. (koridorius)) ir patalpa II-1/4,20 kv. m. (holas) priklauso tik jai vienai ir servitutai išnyksta (3 t., b. l. 67-69).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymus paliko nenagrinėtus (3 t., b. l. 73-74).
3. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjai G. D. nustatytas terminas pašalinti trūkumus pareiškėjos prašyme ištaisyti aritmetines klaidas ir trūkumus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje. Šioje nutartyje teismas išaiškino pareiškėjai, kad pareiškėja pirmiausia turėtų kreiptis į teismą dėl ieškovės pakeitimo vykdymo procesui neprasidėjus ir nustatė terminą tikslinti prašymą dėl teisių perėmimo, kartu pateikiant įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja yra vienintelė teisių perėmėja. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja prašo teismo ištaisyti rašymo apsirikimus, padarytus teismo nutartyje, tačiau kartu formuluoja savarankišką reikalavimą dėl paveldėjimo teisių pagal testamentą ir nuosavybės teisių patvirtinimo, ir pažymėjo, kad šioje byloje negali būti keliami nauji materialinio pobūdžio reikalavimai, tuo labiau, kai viena iš bylos šalių yra mirusi. Todėl pareiškėjai buvo nustatytas terminas tiksliai suformuluoti prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, nekeliant naujų savarankiškų materialinio pobūdžio reikalavimų.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja, šalindama trūkumus, pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad ji pagal testamentą paveldėjo po motinos E. M. mirties likusį turtą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, pareiškėja nepateikė, o tiesiog nurodė, kad dėl paveldėjimo klausimų nekyla. Taip pat pareiškėja patikslintame pareiškime pateikė dar daugiau, pareiškėjos teigimu, padarytų rašymo apsirikimų, kurie turėtų būti ištaisyti.
5. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymų dalyką ir jį sugretinęs su teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, konstatuoja, jog pareiškėjos prašomi padaryti pakeitimai negali būti laikomi rašymo apsirikimais. Tokių pakeitimų patvirtinimas iš esmės keistų teismo priimtą sprendimą, t. y. teismas nuspręstų dėl tokių daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, kurios nebuvo aptartos šalių pateiktoje 2005 m. sausio 25 d. taikos sutartyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prašo teismo nutartimi patvirtinti ir dar viena daiktinę teisę – servitutą. Teismas pabrėžė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 1 dalimi, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį nei naikinti, nei pakeisti
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neištaisė nurodytų prašymo trūkumų, todėl tiek pradinį prašymą, tiek patikslintą prašymą paliko nenagrinėtus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėja G. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje padarytas apsirikimo klaidas, kurias detaliai įvardija savo patikslintame prašyme Reg. Nr. DOK- 34752, ir patvirtinti, jog patalpa II-1 yra priklausinys ir negali būti atskirtas nuo jos nuosavybės, todėl patalpų apjungimo planas name adresu (duomenys neskelbtini) yra teisingas (3 t., b. l. 76-78). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėja teismui pateikė visus dokumentus, kurie pagrindžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje padarytos rašymo, skaičiavimo klaidos ir apsirikimai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko prašymą nenagrinėtą, nes kilus neaiškumams, pareiškėja galėjo būti pakviesta išsiaiškinti reikalą iš esmės.
1.2. Teismas taip pat neįvertino, kad pareiškėja pateikė nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, kuriame nurodyti viso namo, adresu (duomenys neskelbtini), turtiniai vienetai ir jų savininkai. Išraše nurodyta, kad šį turtą pareiškėja paveldėjo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7KV-3423 pagrindu iš pareiškėjos tėvų V. M. ir E. M..
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis ir atidalintas sanitarinis mazgas, įrengiant antrą tualetą N. O. pusėje patalpoje 1-9/ 0,78 kv. m, o E. M. pusėje liko tualetas patalpoje 1-10. 0,78 kv. m. Koridorius 1-8/1,46 kv. m. padalytas pusiau ir atitvertas mūrines pertvara. N. O. tenka 0,73 kv. m ir E. M. tenka tiek pat 0,73 kv. m, bet kadangi E. M. nuosavybėje yra du turtiniai vienetai, tai šis plotas dalijamas pusiau, taigi priskiriama po 1/4 dalį koridoriaus. Patalpa II-1/4,20 kv. m jau lieka vien tik E. M. pusėje, tai yra neatsiejama funkciškai susijusi pagrindinio daikto dalis/ priklausinys. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje teisėja Rita Ulejevienė užmiršo įrašyti patalpą 11-1/4,20 kv. m ir nurodyti, kad visa patalpa lieka E. M. pusėje ir yra servitutas tik tarp E. M. kūrybinės dirbtuvės ir kitų negyvenamų patalpų, o tai yra apsirikimo klaida. Teismas neatsižvelgė, kad privatizuojant negyvenamas patalpas etapais, skirtingais laikotarpiais buvo neišvengta klaidų. Klaidos kartojasi visuose dokumentuose, todėl sprendžiant klausimus dėl servitutų reikėtų žiūrėti į rūsio planą ir sanitarinio mazgo atidalijimo schemą, nagrinėti patalpų funkcinį ryšį ir vadovautis loginiu mąstymu. N. O. atsisakė ploto, kuris atiteko E. M., atidalijus sanitarinį mazgą ir atitvėrus koridorių 1-8 mūrine pertvara. Savo dalį N. O. įregistravo, ten nėra jokių servitutų ir ji neturi jokių pretenzijų G. D.. Pareiškėja G. D. apjungia kūrybinę dirbtuvę su kitos paskirties negyvenamomis patalpomis ir formuoja naują turtinį vienetą, todėl servitutai faktiškai išnyko.
1.4. VĮ Registrų centro darbuotojai anksčiau nepastebėjo jokių rašymo, skaičiavimo ar apsirikimo klaidų, bet dabar atrado trūkumus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje ir pageidauja, kad Kauno apylinkės teismas ištaisytų klaidas, t. y. raštu patikslintų duomenis. Pareiškėjos nuomone nėra prasmės taisyti senas apsirikimo klaidas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje, nes toks darbas yra imlus, pareikalautų nemažų pastangų, bet iš esmės nieko nekeistų. Todėl galima būtų pripažinti, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje padarytos klaidos, bet jos nėra labai reikšmingos ir nekeičia esmės ir galima patvirtinti, jog G. D. nuosavybės teise priklausančių apjungiamų patalpų planas, kuris pateiktas kartu su prašymu, yra teisingas.
1.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjai yra gyvybiškai svarbu įregistruoti naujai suformuotą turtinį vienetą, apjungiant jai priklausančias negyvenamas patalpas adresu (duomenys neskelbtini), bet VĮ Registrų centro darbuotojai reikalauja ištaisyti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutarties klaidas ir apsirikimus. Todėl paliekant prašymus nenagrinėtus pareiškėjai būtų padaryta didelė žala, nes patalpų apjungimas nebūtų įteisintas ir toks teismo sprendimas yra neteisingas ir naikintinas.
1.6. Pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galima būtų praktiškai ir akivaizdžiai išnagrinėti visą medžiagą ir priimti teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pasirinkto būdo ginti savo pažeistas teises teisme, kurias jai sukelia Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis.
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama ištaisyti rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartyje, kuri riboja jos galimybes įgyvendinti nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), jos pageidaujama apimtimi.
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad prašymą ištaisyti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartį pateikė ne bylos šalis, bet pareiškėja, kuri nurodė, kad yra mirusios bylos šalies ieškovės E. M., įpėdinė. Todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja yra vienintelė ieškovės E. M. įpėdinė ir teisių perėmėja. Ta aplinkybė, jog pareiškėja yra nekilnojamo turto adresu (duomenys neskelbtini), paveldėtoja, nepatvirtina procesinių teisių perėmimo fakto, nes kreipiantis į teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimus teismo procesiniame sprendime yra įgyvendinama asmens kaip bylos šalies teisė, bet ne nekilnojamojo turto objekto savininko teisės ir įrašas nekilnojamojo turto registro išraše dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo turto pagrindo šiuo atveju nėra pakankamas. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėja tokio dokumento nepateikė, pagrįstai buvo konstatuota, jog neištaisyti įsiteisėjusioje Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartyje, kurios pareiškėja neskundė, nurodyti trūkumui ir prašymas paliktas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
12. Kitas pagrindas, kuriuo pirmosios instancijos teismas paliko pareiškėjos prašymą nenagrinėtu, yra aplinkybė, kad pareiškėjos prašomi padaryti pakeitimai negali būti laikomi rašymo apsirikimais. CPK 276 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja, savo prašyme nurodžiusi rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų taisymo apimtis, iš esmės siekia pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartimi nustatytas šalių teises ir pareigas, nes prašo patvirtinti, jog servitutai išnyksta dėl to, kad patalpa 1-10, naujai suformuota patalpa 1-13, kuri yra dalis 1-8 patalpos, ir patalpa II-1 priklauso tik jai vienai, bei prašo patvirtinti, kad visos apjungtos patalpos yra Negyvenamos patalpos su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurioms suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taip suformuluotas prašymas neatitinka CPK 276 straipsnio reikalavimų, nes pareiškėja prašo ne tik ištaisyti rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, bet tuo pačiu reiškia reikalavimus, susijusius su jos daiktinėmis teisėmis, kurie yra ginami kitais CPK nustatytais daiktinių teisių gynimo būdais, bet ne CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtu, todėl nėra pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Dėl apeliantės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal pareiškėjos procesinio dokumento pobūdį ir pareikštą prašymą, atsižvelgiant į šios nutarties 10-14 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, net ir žodžiu išklausius pareiškėją, tai nekeistų apeliacijos baigties ir teisingo procesinio sprendimo palikti pareiškėjos prašymą nenagrinėtą. Tačiau tai neužkerta pareiškėjai kelio pakartotinai kreiptis į teismą su įstatymų reikalavimus atitinkančiu prašymu dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime taisymo. Pareiškėja taip pat gali savo teises ginti procesine tvarka reiškiant savarankiškus reikalavimus dėl kitų teisminių gynybos būdų (CK 1.138 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pareiškėja, siekdama tinkamai kreiptis į teismą ir efektyviai ginti savo teises, turi teisę bylą vesti per įgaliotą atstovą, advokatą, kuris tinkamai parengtų procesinius dokumentus (CPK 51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.